Štai ir aš prisidėjau prie žemaičių kalbos išsaugojimo. Išreikalavau, kad būtų įteisintas Ežeralio pavadinimas. Paties ežeralio nebėra, jis išleistas mano vaikystėje, vietoje jo belikęs durpynas. Užtat atsirado gatvės pavadinimas. Dabar aš gyvenu Ežeralio gatvėje.
Chruščiovo laikais valdžia norėjo iš Ežeralio daryti durpių pramonę, bet paaiškėjo, kad durpės kimininės, kurui netinka. Zimagodai susikrovė kastuvos ir išvažiavo. Išvažiavo ir ekskavatorius, kuris išleido vandenį, dar ir užliedamas Kaltinėnus.

^{Motinos dieną būtinai ją prisimenu. Ne, ji ne mano mama. Visada, kai prisimenu mamą, kažkur netoli ir ji. Jeigu per rugius tiesiai - tai tik penkios minutės kelio. Deja, negaliu sakyti jos pavardės. Juk pažadėjau, kad niekada. Niekam už jokius pinigus!}