Eksperimentas vyksta toliau.

Per du mėnesius kai kas paaiškėjo. Visas aštuonias saulės baterijas buvom nukreipę į pietus, tai iš ryto turėjom ilgai laukti, kol pasikraus akumuliatoriai. Sukioti jas, rytą pasukti į rytus, paskui į pietus, vakarus?.. Ne, tai būtų sudėtingas įrenginys. Radome kitą sprendimą.

Kuro kainoms pašokus iki debesų, darosi visai neprotinga kūrenti bet kaip ir tuščiai šildyti tas padanges. Didžiausia metalinių krosnelių, židinių ir kai kurių kieto kuro katilų blogybė, kad jie per menkai ataušina dūmus ir per daug šilumos išleidžia į lauką. O juk tą perteklinę šilumą galima paimti, nei kiek nesumažinus dūmų traukos ir perpus sumažinus kūrenimo kaštus. Tai įmanoma padaryti reaktyviniais/ raketiniais ekonomaizeriais.

Net nežinau, kiek kainuotų išsikasti šulinį. Tai būtų brangus, sunkus darbas, o rezultatas nekoks. Daug pigiau ir paprasčiau pasidaryti adatinį gruntinio vandens mini gręžinuką. Bus ne tik pigiau - iš tokio gręžinio bėgs skaidrus šaltinio vanduo, o šachtiniame šulinyje vanduo tokio švarumo nebus.

Labai sunku pjaustyti rąstą, kada jis guli ant žemės. Plikomis rankomis nepakelsi, kaišioti po juo visokius pagalius sunku ir nepatogu. Užtat galima pasidaryti labai patogų svertą.
Šiandien tokį pasidariau ir išbandžiau. Bandydamas šiek tiek patobulinau. Buvau padaręs per siaurą koją, tai ją šiek tiek paplatinau, ir prietaisas stovi ant žemės daug stabiliau.
Bandydamas nesunkiai supjausčiau gana storą obelį - labai sunkų medį ir dar kelis ilgus ąžuolo rąstus. Svertu juos kėliau labai nesunkiai. Galite pasižiūrėti.