Ankstesniame tekste (Optimizmas ir pesimizmas mūsų gyvenime) buvo trumpai paminėta situacija kai žmones netenkina jų būtis, bet jie nemato prasmės ir tikslo bandyti ką nors pakeisti.
Pakartosiu namo renovacijos istoriją nes ji gerai iliustruoja tokį požiūrį:

Į Visatos Centrą, kur gyveno Alius Sakinis, šį rytą atėjo elektroninis laiškas. Jis išdygo kompiuteryje tarp kitų elektroninių šiukšlių, kurių Alius paprastai neskaitydavo. Tai vis būdavo patarimai būtinai nusipirkti viagros ir pasididinti pimpalą, o Aliui  atrodė, kad jis kaip nors išsisuks ir taip. Bet šį sykį laiškas buvo nepaprastas - jis atklydo tiesiai iš kito Visatos Centro.

- Oho, Visata turi porą centrų, - susidomėjo Alius ir paspaudė enter.

- Pažink Pats Save! - paliepė laiškas su rašybos klaidomis ir čia pat pareikalavo: - Dėmesio!

Alius sukaupė dėmesį.

Štai tokią dvigubą lentyną Deimantukas pasidarė savo garaže. Ji apkrauta iš viršaus ir iš apačios. Ant viršaus pridėta visokių daiktų, o iš apačios prikabinta stiklainių su varžteliais, veržlikėmis, vinukais ir kitomis brangenybėmis. Stiklainiai tvirtinami štai tokiu būdu:

Didžiausia kiaulystė, kurią jis padarė Lietuvai, - prakišo Europos čempionatą. Už tai, kad jis didįjį verslą išvadavo nuo krizės, suversdamas ją mažiesiems, mes dar galim atleisti. O kad sumažino pensijas ir visokias ten išmokas, mūsų pilvai seniai susitraukė ir adaptavosi. Pažadėto milijardo neišspaudė iš savo šešėlio - bus tų milijardų. Bet jau šitokią gėdą prieš visą Europą?..