Kitas gyvenimas

- Krikščionių antisemitizmas - natūralus dalykas, - sako jaunas antisemitas. - Jeigu krikščioniai nebūtų naikinę žydų, jie būtų tapę žydų vergais.

Vienas įsitikinęs katalikas, beje, mokslų daktaras, man išaiškino, kad nebuvo jokio žydų genocido - papraščiausiai žydas Hitleris, žydas Himleris ir dar keletas žydų išnaikino savo brolius žydus, tokiu būdu norėdami atsikratyti viso blogio, kuris slypi žydų tautoje. Klausimas: ar ši nuostata apie žydų tautoje slypintį blogį atitinka katalų bažnyčios mokymą ir apskritai krikščionybės doktriną?

Kiekviename iš mūsų giliai širdyje gali slypėti žiaurus inkvizitorius, bolševikų
čekistas ar nacių budelis. Jeigu šalia atsiras “šventas” autoritetas, jis nesunkiai išlaisvins mūsų pabaisą.

Mano senas kolega rašo straipsnį apie Rainius. Jis susiriniko nemažai medžiagos apie Stalino budelių nukankintus žmones.

- Kokia tai baisi valdžia, - purtosi kolega. - Kaip pagalvoji - brrrr… Kaip galima taip paprasčiausiai imti ir žudyti nekaltus žmones?

- Neburnok prieš Dievą, - sakau jam, staiga prisiminęs vieną citatą, kuri deduoda ramybės.

- Kuo čia dėtas Dievas? Kas bendro tarp jo ir bolševikų valdžios?

- Nėra valdžios, kuri nebūtų iš Dievo. Visos valdžios nuo Dievo.

- Ką tu čia svaičioji?

Jeigu vaikystėj močiutė jums sekė krikščioniškų pasakų, tikriausiai esat girdėję, kad bažnyčia yra kažkokiu mistiniu būdu susituokusi su pačiu... Jėzumi. Paneigti tai būtų lygiai taip pat sunku, kaip ir įrodyti. Ko gero, apie tai net neverta kalbėti - juk bažnyčia lygiai tokiu pat nesuprantamu būdu gali būti susituokusi ir su Kalėdų Seneliu, ir su septyniais nykštukais, ir su Karslsonu, kuris gyvena ant stogo...

Šių dienų kunigai, Rašto aiškintojai ir fariziejai labiausiai sudirgsta, kai jiems pacituoju tas eilutes:

- Ir kai meldžiatės, nebūkite kaip veidmainiai. Mat jie mėgsta melstis, stovėdami sinagogose ir gatvių kampuose, kad žmonėms pasirodytų. Iš tiesų jums sakau: jie jau yra atsiėmę savo atlyginimą.  Bet kai tu meldies, įeik į savo kambarį ir, užsirakinęs duris, melsk savo tėvą, kuris yra slaptoje, o tavo Tėvas, kuris mato slaptoje, tau atlygins.

Nežinau, ar pasaulis yra matęs didesnį intravertą už tą keistuolį, kuris vieną dieną metė dailidės dirbtuves, paliko tėvus, brolius, seseris ir nesuprantamos idėjos apniktas patraukė į pasaulį kažko gelbėti.

Simbolinis, netikras, įsivaizduojamas veiksmas. Tai ritualas.

Įsivaizduokite svečią, kuris prie miesto vartų simboliškai sutiktas su duona ir druska, atsisėda ir iš tiesų ima valgyti - dar išsitraukia iš kišenės dešros ir agurką.... Kataliką, kuris trauktų į bažnyčią pavalgyti duonos, protestantą, kuris ten eitų išgerti apeigų vyno. Neįtikėtina?

Tačiau kas pasakys, kad jie nevalgo ir negeria?

Juk matome - valgo ir geria.

Valgo nevalgydami, geria negerdami. Jie tai daro simboliškai.

Nereikalingi tarsi namai
Man jie kažkuo panašūs į apleistus namus. Atsirado kartu su negyvais langais ir kitais vakarykštės dienos griuvėsiais. Pažinojau aš juos ir anksčiau, bet tai buvo truputį ne tie žmonės. Vėl turiu eiti pas juos, susipažinti iš naujo.

- Ir kaip su juo susidėjai? - klausė draugės Aliaus žmonos. - Jis gi šitoks kerėpla!
- Iš kur aš galėjau žinoti?
- Kaip negalėjai? Jis gi nemoka pakalbinti moters! O jūs taip greitai susituokėt…
- Moka, moka - dar kaip!..
- Ir ką jis pasakė pirmą sykį atėjęs? Mintinai išmoko kokį eilėraštį ir susuko tau galvą?
- Visiškai ne!
- Pabėrė komplimentų?.. Sunku tuo patikėti.
-Nieko nepabėrė.
- Tai ką pasakė?
- Nieko. Visiškai nieko…
- Nesuprantu.