Galingas saulės kolektorius už kelias dešimtis litų

Paskaitę apie šį labai paprastą išradimą, turėtų pašiurpti lupikaujantys vakuminių saulės kolektorių gamintojai ir pardavėjai. Manau, susierzins ir tie, kurie jau užkibo ant marketingo sukčių kabliuko, sukišo kelis tūkstančius litų ir dabar puikuojasi "tikrais", "velniškai efektyviais" vakuminiais saulės kolektoriais, kurie iš tiesų nelabai ir atsipirks. Pasirodo, visa tai galima susimeistrauti daug paprasčiau - be jokios elektronikos, cirkuliacijos siurblių, nedarant saulės kolektoriaus dėžės ir netgi nešiltinat jo. Vienas kvadratinis metras tokio įrenginio jums kainuos ne tūkstantį ir ne du, kiek lupama už pramoninius, bet viso labo 20 - 30 litų. O galingumas bus labai panašus.

Ko gero, tai pats paprasčiausias saulės kolektorius, kokį esu matęs. Mes su Vincu pasidarėme jį kaip papildomą priemonę vienam eksperimentui - konstruojame biomasės dujų generatorių, daug eksperimentuojame ir jau spėjome suprasti, kad nei mėšlas, nei nušienauta žolė menkoje temperatūroje neskubės pūti ir atiduoti metaną. Pats paprasčiausias ir pigiausias būdas pašildyti statines su pūdoma biomase - pasidaryti kuo pigesnį ir paprastesnį saulės kolektorių.

Sąvartyne buvome nusipirkę kelis skardinius plokščiuosius radiatorius už 40 litų, turėjome plastikinio 20 mm skersmens vamzdžio už 50 litų, nusipirkome 9 kv.m polietileno plėvelės už 10 litų. Taigi saulės kolektoriaus medžiagos mums kainavo 100 litų.

Buvome bedarą saulės kolektoriui dėžę, kažkokį stovą, paskui sumąstėme, kad jis puikiausiai gali stovėti ir ant žemės - pakreipi reikiamu kampu į saulę, paremi pagaliuku. Stiklinė dėžė irgi nereikalingą - juk radiatorių galima paprasčiausiai apvynioti polietileno plėvele. Šiaurinėje radiatorių pusėje po plėvele buvome bekišą akmens vatą apšiltinimui, bet netikėtai į galvą šovė dar paprastesnė mintis: kam šiltinti, jeigu kitoje pusėje galime pastatyto veidrodį ir saulės spindulius nukreipti į tą patį radiatorių? Kai saulės kolektorius apšviesim iš abiejų pusių, ji ne tik nevės - jo galingumas beveik padvigubės!

Senų veidrodžių kaip tik turėjome - vienas geras draugas jų buvo padovanojęs galingesnei parabolinei saulės viryklei pasidaryti. Neturint tikrų veidrodžių, galima jų ir pasidaryti - nusiperki už kelis litus aliuminio folijos .lipduko, kuris paprastai naudojamas dūmtraukių šilumos izoliacijai, apklijuoji kokį medžio plokštės gabalą - štai tau ir veidrodis. Juos galima statyti ne tik iš nugaros, bet ir guldyti iš priekio ant žemės. Kuo daugiau saulės zuikučių nukreipsi į saulės kolektorių, tuo didesnį jo galingumą turėsi. Paraboliniuose saulės kolektoriuose tokiu būdu labai nesunkai pasiekiama virimo temperatūra. Aišku, vandens šildytuvams virimo temperatūra nė nereikalinga.

Kai tik radiatorius apstatėme veidrodžiais, vandens temperatūra pradėjo labai sparčiai kilti. Šiuo metų 3 kv m saulės kolektorius, pasidarytas už 100 litų, šildo dvi mėšlo statines po 200 litrų, plastikiniais vamzdeliais varinėdamas 50 laipsnių temperatūros vandenį. Tą vandenį jis varinėja pats, be jokių cirkuliacijos siurbliu ir šimtus litų kainuojančių elektroninių valdiklių. Svarbu, kad saulės kolektorius būtų bent truputėlį žemiau už šildomą bosą, ir vandens cirkuliacija vyks savaime. Mūsų atveju ir saulės kolektorius, ir bosai yra ant žemės, aukščio skirtumas tesudaro vos pusę metro, tačiau šildomas vanduo puikiausiai.

Žiūrėdami į tą savo labai pigų, paprastą, gal net primityvų, bet puikiai veikiantį įrenginį, mes su Vincu negalėjome atsistebėti, kaip pramonių saulės kolektorių gamintojai įsigudrina iš tokio paprasto daikto padaryti sudėtingiausią sistemą, prikišti į ją brangiausių medžiagų, elektronikos, elektra varomų siurblių, o po to susukti žmonėms galvas ir už tą nieką nulupti kelis tūkstančius litų.

Belieka priminti, kad kelis tūkstančius litų kainavęs pramoninis saulės kolektorius teoriškai jums turėtų atsipirkti po 10 - 14 metų, jeigu apskritai spės atsipirkti. Mat jiems paprastai duodama tik 3 metų garantija... Yra paskaičiuota, kad šildyti vandenį pramoniniu saulės kolektoriumi yra tik truputėlį pigiau, nei elektra. Patogumas nebent toks, kad už viską sumoki vienu sykiu, o po to nereikia sukti galvos, brangs elektra ar nebrangs.

Paprasti sprendimai - visai kas kita. Jie skirti ne susukti galvą, ne paprastą paversti sudėtingu ir padidinti kainą, bet atvirkščiai - paprasti sprendimai yra labai paprasti ir efektyvūs. Nespėji pasidaryti daikto, ir jis jau atsipirkęs.

Darant saulės kolektorių, skardinį radiatorių galima paprasčiausiai padėti ant žemės ir  apsukti polietileno plėvele. Štai viršutiniu vamzdeliu iš saulės kolektoriaus teka karštas vanduo, apatiniu grįžta atvėsęs. Jeigu šiaurinėje pusėje pastatysite veidrodį ir spindulius nukreipsite į radiatorių, saulės šildomas plotas padidės. Labai norint,  šildomą plotą, o kartu ir saulės kolektoriaus galingumą, galima padidinti kelis kartus - tokiu atveju vienas radiatorius vandens prišildys tiek, kiek ir du arba trys. Kaip  sako reklamos sukčiai, pirksi vieną, o gausi du (arba tris).