Kaip sujungti saulės kolektoriaus vamzdelius, kad būtų kuo paprasčiau, o įrenginys veiktų efektyviai?
Iš esmės yra trys jungimo būdai, nenaudojant elektroninių valdiklių ir cirkuliacijos siurblių. Jeigu nenorite pirkti brangaus šilumokaičio, bet turite uždarą vandens bosą, saulės kolektorių galite paprasčiausiai prijungti prie vandentiekio sistemos štai tokiu būdu:
Kai atsuksite dušo čiaupą, šaltas vandentiekio banduo plūstels į saulės kolektorių ir pripildys vandens rezervuarą. Dušo čiaupą laikykite atsuktą tol, kol saulės kolektoriaus sistema užsipildys vandeniu ir išeis visi iki vieno oro burbulai. Daugiau nieko daryti nereikia. Saulė pašvies į saulės kolektorių, sušilęs vanduo pats kils aukštyn į bosą, o vėsesnis iš boso pats leisis žemyn. Cirkuliaciaj vyks tol, kol boso apačioje vanduo bus šaltesnis, nei saulės kolektoriaus viršuje. Atvėsus saulės kolektoriui (tarkime, naktį), cirkuliacija pati nutrūks be jokių valdiklių ir neaušins boso vandens.
Ši schema turi keletą pliusų ir minusų. Didžiausias pliusas - nereikia papildomo brangaus šilumokaičio, vandentiekio vanduo šildomas tiesiogiai (šilumos nestabdo šilumokaičio vamzdelių varža).
Reikalui esant, tarkim, ūkanotą dieną, kai vanduo nepakankaimai įšyla, iš saulės kolektoriaus jis gali būti paleidžiamas į šilumokaitį ir papildomai pašildomas. Tai kelis kartus pigiau, nei šildyti šaltą vandentiekio vandenį.
Minusai: saulės kolektoriaus sistemoje būna aukštas vandens slėgis (toks, kokį gauni iš vandentiekio), o karšto vandens sitemoms tai nėra labai saugu, reikia naudoti brangesnes ir patikimesnes jungtis. Kitas minusas yra tai, kad tokia sitema gali veikti tik šiltuoju metų laiku (šilumai nešioti negalima panaudoti šalčiui atsparių skysčių).
Jeigu naudosite šilumokaitį, saulės kolektoriaus sistema gali būti ir atvira, kaip parodyta šioje schemoje:
Iš tiesų tai dvi sistemos - vandentiekio sistema tiekia vandenį, o saulės kolektoriaus sistema jį šildo. Saulės kolektoriaus skystis sušilęs pats kyla aukštyn, šilumokaičio vamdzdeliuose atiduoda šilumą vandentiekio vandeniui ir atvėsęs vėl leidžiasi žemyn į saulės kolektoriaus apačią. O pakaitintas vendentiuekio vanduo iš šilumokaičio tiekiamas vartoti.
Kadangi tai atskiros nesusisiekiančios sistemos, saulės kolektoriaus šilumai nešioti galima naudoti ne vandenį, bet kokį nors kitą, šalčiui atsparesnį skystį, tarkim, antifrizą arba gliukolį. Tokiu atveju saulės kolektorius veiks ir žiemos saulėtomis dienomis, o šalčiai jo nesugadins. Kadangi saulės kolektoriaus sitemoje nebus aukšto slėgio, lengviau sujungti vamzdelius - galima paprasčiausiai juos patepti silikonu, sumauti ir šiek tiek paveržti sąvaržomis. Minusai: schema sudėtingesnė ir brangesnė, sunkiau užpildyti saulės kolektoriaus sistemą (išstumti iš jos orą).
Jeigu neturite nei šilumolkaičio, nei uždaro vandens boso, saulės kolektoriui galite naudoti ir atvirą bosą. Schema būtų tokia:
Ši schema labai panaši į pirmąją, kai naudojamas uždaras vandens bosas. Šiuokart bosas yra atviras, todėl negalite dėti dušo čiaupo - užsukus jį, vanduo pasipils per boso viršų. Todėl vandenį galite paleisti ir sustabdyti tik reguliuodami šalto vandens čiaupą. Tai šiek tiek neįprasta, duše nagalėsite turėti stiprios srovės - atviras vandens bosas negali palaikyti slėgimo. Užtat sistema labai paprasta ir pigi. Kadangi saulės kolektoriuje nebus aukšto slėgio, vamzdelius sujungti galima labai parastai.
Išradingi žmonės trečiąją schemą truputį patobulino. Neturėdami aukšto slėgio indo, kuris atlaikytų vandentiekio spaudimą, saulės kolektorių galite pasidaryti štai pagal tokią schemą:
Iš esmės tai atvira sistema, joje labai nedidelis slėgis - tik toks, kokį palaikys aukščiau pakelta šalto vandens bačka. Tik toks nepatogumas, kad tą viršutinę bačką retsykiais teks papildyti vandentiekio žarna...
Visais parodytis atvejais saulės kolektoriaus skystis cirkuliuoja savaime, be jokių pagalbinių siurblių, termostatų ar elektroninių valdiklių. Tam reikalinga viena vienintelė sąlyga: saulės kolektorius turi būti žemiau už vandens bosą (ar šilumokaitį). Kiek žemiau? Bent šiek tiek. Vienas mano darytas saulės kolektorius veikia, kai aukščio skirtumas tėra pusė metro. Bet žinokite: kuo didesnis saulės kolektoriaus ir vandens boso (šilumokaičio) aukščių skirtumas, tuo greitesnė cirkuliacija, tuo greičiau iš saulės kolektoriaus paimama šiluma.
O šitą saulės kolektoriaus schemą atsiuntė Arūnas iš Ukmergės. Tai vienvamzdė atvira sistema, kurią jis susimontavo savo bute:
Vakuminis saulės kolektorius su 200 litrų vandens talpa užkeltas ant stogo, šaltu vandeniu jis užpildomas vamzdžiu, kuris į butą atvestas pro ventiliacijos angą. Paprastai užpildomas sykį ar du sykius per parą. Užpildomas automatiškai - saulės kolektoriaus talpoje įtaisyti davikliai praneša elektriniam vožtuvui, kada ji užpildyta.
Tuo pačiu vamzdžiu iki 95 laipsnių įkaitęs vanduo savo svoriu leidžiasi žemyn ir paleidžiamas į karšto vandens vamzdyną. Šilumos tinklų tiekiamo karšto vandens įvado čiaupas užsuktas.
Štai kaip tai atrodo nuotraukose:
Sistema palyginti paprasta, nors ją, Arūno nuomone, galima susimeistrauti ir paprastesnę, pavyzdžiui, valdikliui vietoj elektronikos panaudoti plūdurą, kuris išjungtų elektrinio vožtovo kontaktus, kai sistema užpildyta šaltu vandeniu. Ko gero, būtų galima pritaikyti ir paprasčiausią tualeto bakelio plūdę su vožtuvu - tada sistema būtų užpildoma ne automatiškai, bet rankomis atsukus ventilį.
Sistemas saugi, nes kaip ir nėra slėgio - tik toks, koks atsiranda nuo vandens svorio. Tačiau susidaro karšto ir šalto vandens slėgio skirtumas, o tai jau minusas - tenka išmokti naudotis maišytuvu. Kitas minusas - užpildant saulės kolektorių, negalima naudotis karštu vandeniu, bet Arūnas tvirtina, kad tai labai menkas trūkumas - mat užpildymas trunka tik 5 - 10 minučių.
Aš savo ruožtu dideliu minusu laikyčiau pernelyg aukštą karšto vandens temperatūrą - labai jau nepraktiška ir nesaugu sistemoje laikyti 95 laipsnių vandenį, nes tokiu nei prausies, nei indų plausi. Visgi labai gera idėja saulės kolektoriaus vamzdį ar vamzdžius nuvesti ant stogo per ventiliacijos angą. Tai daug patogiau ir paprasčiau, negu vesti vamzdžius per kambarius kur nors į balkoną. Be to, ne visų balkonai pietinėje namu pusėje, o stogas visada apšviestas. Svarbu, kad kaimynai iš pavydo ar baimės (kur tai martyta - saulės kolektorius!) nepakeltų vėjo...
Jeigu kas susidomėjo Arūno idėja ir norėtų išsamesnės informacijos, gali į jį kreiptis adresu arunas@ukvm.lt.
Arūnas
Yra dar vienas būdas sujungti saulės sistemą. Kiek supratau, čia aptarinėjamos savadarbės sistemos. Manoji yra gamyklinė, bet gal kai kas ją prisitaikys sau. Ją naudoju ant daugiabučio, o man ji kainavo 2000 Lt ir pilnai tenkina penkių asmenų šeimos karšto vandens poreikius (netgi saulėtą dieną turiu nemažą perteklių). Taigi, pradėsiu nuo to, kad ant daugiabučio stogo daug neprieksperimentuosi, nes tai bendra namo konstrukcija, ir gyventojai greitai padarytų savo "teismą", be to turėjau ne vieną delegaciją iš butų ūkio ir t.t. Taigi pasirinkimas- kompaktiška, nebrangi, supaprastinta ir efektyvi sistema. Uolia, tokią radau, susimontavau ir nuo tada užsukau ateinančio iš miesto karšto vandens sklendę. Pagal mano paskaičiavimus, sistema atsipirks jau antrais eksploatavimo metais (jei aš ja naudosiu 6-8 mėnesius per metus). Yra joje šiokių tokių bėdų (200 litrų 95 laipsnių vandens, slėgių nevienodumas), kuriuos galvoju tobulinti, gal ir jūs ką nors patarsit Brėžinius ir aprašymą galiu atsiūsti, jei šio tinklapio savininkas to norės.
Savitakinės tobulos sistemos
Čia aprašytos savitakinės (ne būtinai - savadarbės) saulės kolektorių sistemos, kuriomis sukuriama natūrali šilto - šalto vandens cirkuliacija. Jos pačios pigiausios ir saugiausios (veikia be siurblių ir, savaime aišku, elektros), galima sakyti, tobulos sistemos. Pramoninių saulės kolektorių, kuriuose paprastai naudojami elektronika valdomi labai brangūs cirkuliacijos siurbliai, aprašinėti nemačiau prasmės - juk nusipirkęs už kelis tūkstančius litų, turėtumei gauti ir kokią nors montavimo instrukciją. Jeigu saulės kolektorius yra aukščiau už vandens rezervuarą (šilumokaitį), be cirkuliacijos siurblių, manau, neišsiversi.
Arūnai, bet jeigu esi sukonstravęs ką nors originalaus, atsiųsk savo schemą ir aprašymą. Svarbu, kad nebūtų lupikautojų (pramonių saulės kolektorių gamintojų ir pardavinėtojų) reklamos. Reikia turėti omenyje, kad technologinės naujovės ne visada kuriamos žmogaus labui - verslas turi tik vieną vienintelį motyvą - pelną, todėl vardan pelno labai dažnai paprasti daiktai tyčia daromi labai sudėtingi, į juos kišama brangių medžiagų, o po to apeliuojama į žmogaus tuštybę: štai, pažiūrėkit, koks modernus ir efektyvus prietaisas, kiek už jį sumokėjau! Iš tiesų tas "efektyvus" pirktinis daiktas vargu ar atsipirks...
Mano el. paštas petrasdargis@gmail.com
ar verta ant siubliuko
ar verta ant siubliuko taupyti?
Cirkuliacinis siurbliukas tikrai nekainuoja tukstanciu, valdymas ten irgi elementarus (nors jusu sistema isvis niekaip nesivaldo). Uztat kolektorius gali buti ten, kur yra daugiausia saules, tai yra ant stogo, o backele - katilineje.
Pirmoji schema yra "turkiska", tai yra kai backele ir kolektorius yra gaminys "du viename". Galima is esmes naudoti ten, kur nebuna minusu.
Tai netaupyk ir "ant elektros"
O ar verta taupyti"ant alaus", "ant vėtrungės", "ant gramofono"? Juk prie saulės kolektoriaus galima pritaisyti ir alaus bačką, ir vėtrungę, ir gramofoną. Marketingo sukčiai žmonėms perša būtent tokią mąstyseną, o nepratusieji mąstyti savarankiškai ant tokio kabliuko užkimba. Jiems nekyla pats paprasčiausias klausimas: o kuriems velniams?
Aišku, jei nėra galimybės saulės kolektoriaus pasidėti žemiau už vandens rezervuarą (šilumokaitį), tada, žinoma, tenka pirkti siurbliuką, elektroninius jo valdiklius. Ką padarysi... Bet man nesuprantama, kuriems galams žmonės kelia saulės kolektorių ant stogo, jeigu gali jį pakabinti balkone arba ant sienos. Atsakymas idiotiškas: tokia buvo saulės kolektoriaus konstrukcija. Aišku, gamintojai ir jų marketingo sukčiai būtinai siūlys kuo sudėtingesnės konstrukcijos ir brangesnį daiktą, nes jiems svarbu išspausti kuo daugiau pelno. Bet kai pažiūri į vartotojo interesus, viskas atrodo kitaip: kam pirkti nereikalingą daiktą?
Netikėkite paistalais, kad pirmoji schema esanti "turistįnė". Tai labai gera schema, tokio tipo saulės kolektorius man tarnauja jau septyneri metai ir veikia puikiausiai. Nežinau, kiek kartų jis yra atsipirkęs. Beje, jis kainavo labai panašiai, kiek būtų kainavęs vienas cirkuliacijos siurblys. Aišku, ta schema turi minusų: sistemoje palaikomas palyginti aukštas vandens slėgis (toks, kokį gauni iš vandentiekio), todėl vamzdžiai turi būti sujungti itin patikimai. Tokia sistema negali veikti šaltuoju metų laiku (neužpildysi antifrizu ar gliukoliu), tačiau tai - labai menkas trūkumas, nes gruodžio, sausio ir vasario mėnesiais būna tik kelios saulėtos dienos, ir didelės naudos iš saulės kolektoriaus vis tiek neišpeši.
Cirkuliacijos siurblį, kaip ir kitą sistemos dalį, reikia naudoti tik tada, kai iš tiesų reikalinga. Kuo sistema paprastesnė, tuo ji patikimesnė ir tobulesnė. Jeigu naudojame saulės energiją vandeniui šildyti, tai kodėl jos nepanaudojus ir cirkuliacijai palaikyti? O jei nenorite taupyti "ant siurbliuko" tai netaupykite ir "ant elektrinio šilumokaičio" - įjunkite jį į rozetę ir mokėkite už elektrą. Tada džiaugsis skirstomųjų tinklų lupikautojai.
Ant stogo daugiausia saules.
Ant stogo daugiausia saules. Gali ir tulike be langu ta kolektoriu uzdaryt, bet kiek is jo bus naudos? Kolektoriaus konstrukcija yra elementari - plokstuma, gali deti kur nori (geriau aisku 45 laipsniu kampu, daugiau saules energijos suvalgys).
As apie tai, kad sveikinu nora pataupyti, bet reikia neperzengt ribos, nes jau tas taupymas kerta per funkcionaluma. Juk jei didziausias noras yra neduot uzdirbt toms imonems plesikems, tai geriausia nieko nedaryt. Tegu bankrutuoja velniai ;)
Ir kiekvienas pagalis turi antra gala. Didelis slegis sistemoje gali viena diena graziai pataupyti, kai truks koks sujungimas ir uzpils visa nama. Zemos temperaturos backoje (nes alternatyvaus sildymo kaip ir nera) baigiasi legionellomis. Silumokaicio nebuvimas reiskia, kad yra uzsalimo pavojus. O saltukai naktimis pas mus buna ir velu pavasari, ir ankstyva rudeni. Ir panasiai ir panasiai...
Pliusai ir munusai
Taip, kiekviena sistema turi savų pliusų ir minusų. Aukštas slėgis yra tam tikra rizika, reikia labai kruopščiai sujungti vamzdžius, pradžiamoksliui tai gali iškart nepavykti.
Analitiškai mąstantis žmogus turi įvertinti visus pliusus ir minusus, o tada derintis prie savo galimybių. Tik bukaprotis įsikimba savos versijos ir gali parkristi žemėn, gindamas ją nuo analitinio vertinimo.
Ant stogo saulės nėra daugiau, kaip kitur. Stogas nėra kokia šventa vieta. 45 laipsnių kampu kolektorių galima pritaisyti ir ant sienos, ir ant žemės padėti. Viskas priklauso nuo konkrečių galimybių ir tikslų. Mano kolektoriai pritaisyti ant sienos vertikaliai,todėl jų reikėjo dėti daugiau, bet simbolinė kaina neturėjo jokios reikšmės, o žiemą, kaip vėliau pamačiau, jie veikia kaip šiltinimo medžiaga ir net sienų šildytuvas... Bet ne visiems tai gali būti priimtina. O kitam gali prasidėti isterija: "Tai statyk tuaelete!" - ims klykti. Statyčiau, jei veiktų. Ne visi išminties bokštai įstengia suprasti, kad čia kalbama apie VEIKIANČIAS ir LABAI GREITAI ATSIPERKANČIAS sistemas. Greitas atsipirkimas - esminės savybė, skirianti jas nuo sudėtingų ir beviltiškai brangių pramoninių konstrukcijų, kurios atsiperka labai negreitai arba visai neatsiperka..
Dar dėl legionelų baubo. Šiek tiek išmanantis saulės kolektorių veikimą žino, kad pačiame saulės kolektoriuje vandens temperatūra pakyla iki 60 - 70 laipsnių, o kol įšyla vandens talpa, visas vanduo apsisuka ratu kelis kartus, t.y. kelis kartus dezinfekuojamas. Temperatūra iki PAVOJINGOS ribos nepakyla tik pačioje tzalpoje, kaip tai atsitinka su vakuminių sistemomis. Vėsesnę dieną galima naudoti papildomą vandens šildymą - iš saulės kolektoriaus talpos pašildytas vanduo paleidžiamas į šilumokaitį.
Svarstant visus variantus, nagrinėjant jų pliusus ir minusus, reikia atminti, kad nėra GERIAUSIO varianto. "Geriausius" siūlo marketingo sukčiai, o neišmanėliai patiki. Galima išsirinkti tik tau tinkamiausią.
Bet yra absurdiškų variantų - tokių, kurie niekada neatsipirks arba atsipirks po 14 metų (prietaiso garantija - treji metai).
Kai marketingo sukčiai man ima suokti apie šilumos laidumą, atseit, reikia naudoti tik itin laidžias medžiagas, aš jiems atsakau: už varį kur kas laidesnis yra auksas. Kodėl saulės kolektorių nedarot auksinių?
Žodžiu, visi variantai yra geri, jeigu jie atsiperka ir duoda konkrečios naudos.
Pagal Jurgį ir kepurė!
Kiekvieno požiūris į daiktus ir vertybes yra skirtingas, nenuginčysi. Viskas daroma pagal mąstymo ir pragyvenimo lygį. Kodėl aš taip?
Apie saulės kolektorių mąsčiau seniai, šitą tinklapį kątik suradau, ir per pusdienį su sūnumi kolektorių sukonstravome ir pajungėme, kap sako "ant smūgio". Beveik viskas, ko reikėjo - buvo garaže, malkinėj ar ant aukšto. Kaip bebūtų, pas kaimynus teko nubėgt (parduotuvė toli). Visi padėjo kuo galėjo, bet požiūris į mano sumanymą buvo laaaaabai skirtingas. Vieni žiūrėjo, lūpas suspaudę, ir tylėjo, kiti: daryk, pažiūrėsiu, pasiteisins ir aš darysiu, treti: ką tu ubagas, ant elektros nebeuždirbi?
Padariau pačią paprasčiausią sistemą. Lauke ant sienos (apie puse metro žemiau negu boileris vonioj) pakabinau švediško tipo langą (tie susukami), vitoj vieno stiklo skarda, į tarpą bliekinį radiatorių, vidus nudažytas juodai, per sieną į vonią guminiai storasieniai, su kordu šlangai, namo apšildymo sistemą užsukau, palikau tik boilerį. Po pietų iki valios turime apyšilčio vandens, be elektros, be malkų. Džiaugiamės visa šeima!
Šaunuolis! Dar vienas toks
Šaunuolis! Dar vienas toks "langas", ir turėsi ne apyšilčio, bet karšto vandens į valias.
Labai svarbu yra ryžtis ir pradėti daryti pačiam. Sveikinu - pradžia labai gera!
Arūnas
OK. Padarysiu foto (šiandien nelabai norisi lipti ant stogo) ir viską apibendrinęs atsiūsiu. Tik tiek galiu pasakyti, kad tai vienvamzdė sistema be jokių siurblių (anksčiau rašiau, kad tai labai paprasta sistema). Deja aš neišsiverčiau be elektronikos. Bet ji naudoja tik 5w ir pilnai automatizuoja visą sistemą (taigi nemanau, kad pinigai jai išmesti į balą), o kadangi šeimoje trys vaikai, tai jiems patikėti sistemos aptarnavimą tikrai nesiryščiau.