Gintaro saulės kolektorius už 900 litų

Kategorijos: 

Jurbarkietis Gintaras Gubliauskas ką tik išbandė savo pasidarytą saulės kolektorių ir dabar negali atsistebėti, kiek jis prikaitina vandens.

 

- Gyvename keturi žmonės, bet tiek karšto vandens mes niekaip neišnaudosim, - sako Gintaras. - Penki kvadratiniai metrai saulės šildomo ploto - tikrai didžiulė galia. Tokiomis dienomis užtektų ir perpus mažesnio kolektoriaus.  Bet apniukusią dieną  mažas kolektorius būtų prastai. Tiek to, tegu bus su atsarga. Juk dariau patogumui...

Tikrai malonu naudotis karštu vandeniu, kai jo nereikia taupyti, ir jis nekainuoja nė cento.

Mintis pasidaryti saulės kolektorių Gintarui krebždėjo seniai, o šį pavasarį ėmė naršyti po iternetą, ieškodamas  tikslesnės informacijos.  Aptikęs mano svetainę ir telefono numerį, paskambino patarimo.

- Turiu senų langų. Ar galima būtų iš jų kaip nors pasidaryti gerai veikianti saulės kolektorių? - klausė tada Gintaras.

Žinoma, galima! Galima po tais langais dėti juodai nudažytus skardinius radiatorius, galima išvedžioti juodų (ne būtinai - varinių) vamzdžių gyvatuką... Kas geriau? Skardiniai radiatoriai geriau praleidžia šilumą, bet pigesni plastikiniai vamzdeliai irgi veiks.

Gintaras apsisprendė saulės kolektorių daryti iš paprasčiausių juodų plastikinių 20 mm skersmens vamzdžių.Iš pradžių susikalė kelių centimetrų storio rėmą, jo dugną iškalė medžio drožlių plokšte. Ant plokštės šiltinimui padėjo 2 cm storio polistirolą, ant polistirolo - juodai nudažytą skardą. Tada išvedžiojo plastikinių vamzdžių dvigubą gyvatuką. Kad vamzdžius būtų lengviau sulenkti, kaitino juos karšu oru - tam reikalui naudojo galingą feną. Tokio vamzdžio jis priraitė iš viso 80 metrų.

Saulės kolektorius išėjo apie 5 kvadratinių metrų ploto. Vamzdžiai kainavo apie 100 litų, medžio drožlių plokštė - 100 litų, skarda - irgi 100 litų. Jeigu Gintarui būtų pavykę saulės kolektorių pastatyti žemiau šilumokaičio ir pasiekti savitakinę cirkuliaciją, jis būtų vamzdžius prijungęs prie šilumokaičio, ir baigta kalba. Su jungtimis (100 Lt) viskas būtų atsiėję apie 400 litų.

Savitakinė sistema yra tuo gera, kad ji ne tik pigesnė (nereikia cirkuliacijos siurblio ir elektroninio valdiklio), bet ir saugesnė, nenaudoja elektros. Vanduo pašyla saulės kolektoriuje ir paprasčiausiai kyla aukštyn į šilumokaitį, ten atvėsta ir leidžiasi žemyn. Taip jis sukasi ratu, nenaudodamas elektros. Nėra siurblio, nėra elektronikos - nėra kam gesti...

Tačiau Gintaro name šilumokaitis stovi žemai - saulės kolektoriaus žemiau nepastatysi. Pirkti kito šilumokaičio ar specialaus boso jis nenorėjo.
 
- Ar nebūtų galima panaudoti to paties šilumokaičio, kurį esu prijungęs prie šildymo sistemos? - klausė Gintaras.

Žinoma, galima! Yra du būdai jungti veikiantį šilumokaitį prie saulės kolektoriaus: galima sujungti dvi šildymo sistemas į vieną, galima saulės kolektorių prijungti prie vandentiekio.

Gintaras apsisprendė saulės kolektorių jungti prie vandentiekio pagal šią schema:

Cirkuliacijos siurblys kainuoja apie 300 litų, bet dar reikės elektroninio valdiklio, o jie kainuoja brangiai. Aš jam pasiūliau pasidaryti labai paprastą ir efektyviai veikiantį valdiklį, kuris seniai išbandytas, naudojamas ne vieno konstruktoriaus ir aprašytas mano svetainėje, paskelbta schema.  Gilintis į elektroniką Gintaras nenorėjo, paprašė mūsų pagalbos. Vincas padarė už pusantro šimto litų.

Naudojant cirkuliacijos siurblį ir valdiklį, saulės kolektorius pabrango 450 litų. 400 + 450 = 950 Dar pridėkim juodų dažų dėžutę, polistirolo kelis lapus - jau 900. Ar tai daug, ar mažai?

Pats Gintaras mano, kad tai - minimali kainą. Juk, pirkdamas tokio galingumo pramoninį įrenginį, būtų supylęs dešimt kartų brangiau.

- Aš visiškai patenkintas savo darbu, - sako Gintaras. - 100 litrų šilumokaitis rytą prikaista visas per kelias valandas. Dieną bėgink nebėginęs - kaip eina karštas, taip eina. Vidurdienį iš saulės kolektoriaus bėga toks, kad net plikina rankas. Tokio karštumo nė nereikia...

Beje, Gintaras buvo padaręs vieną klaidą, kurios kitiems išradėjams patarčiau vengti. Jis nenorėjo pirkti cirkuliacijos siurblio ir mėgino panaudoti turimą paprasčiausią vandens siurblį. Siurblys pasitaikė toks galingas, kad iškart perdegė valdiklio vieno ampero saugiklis. Tada, rizikuodamas sudeginti prietaisą, Gintaras įdėjo valdikliui 8 A saugiklį, Valdiklis ėmė veikti, įjungė siurblį, bet tuoj pat vėl išjungė. Pasirodo, kelių šimtų vatų galingumo siurblys per sistemą paleidžia tokią stiprią srovę, kad saulės kolektorius nespėja jo prišildyti. Valdiklis pasiuto junginėti siurblį be perstojo.  Elektros prietaisams tai negerai.

Tada Gintaras mėgino  gelbėtis mažuoju vandens ratu, bet ir tas nelabai padėjo. Galiausiai konstruktorius susitaikė su mintimi, kad siurblys per daug galingas, reikia dėti tam skirtą cirkuliacijos siurblį. Tokiam įrenginiui 25 vatų cirkuliacijos siurblys - pats tas. Dabar viskas veikia tykiai, ramiai, valdiklis protingai valdo visą sistemą, ir Giedrius nebesuka galvo, kada ji įjungia, kada išjungia siurblį.

- Buvau pergudravęs pats save, - šiandien juokiasi konstruktorius. - Dabar žinosiu!

Tai - irgi privalumas. Darydamas pats, konstruodamas, kurdamas, tardamasis su bendraminčiais, vis atrandi kažką naujo, kažko vis išmoksti. Mudu su Gintaru vienas kito akyse nesame matę, o jau bendraujame kaip geriausi draugai, paskambinę telefonu vienas kitą pažįstam iš balso. Tokių bendraminčių šį pavasarį susiradau daugiau, nemažai gerų idėjų iš jų išgirdau, daug ko išmokau. Turiu pasakyti, visi kūrėjai - labai šauni kompanija, labai drąsūs, geranoriški žmonės.

Kodėl tai sakau, rašydamas apie konstrukcijas? Todėl, kad kūrybos džiaugsmas - labai didelis savadarbių konstrukcijų papildomas pliusas. Parduotuvėje jo tikrai nenusipirksi.

Komentarai

nekiekvienam

Gerai Gintarui, jeigu jis turi santechniko įgūdžių. Bet ne kiekviena pasidarys. Ką daryti tiems, kurie neišmano šitų dalykų? Samdyti meistrą? Tai juk irgi kainuos.

Tai padaroma!

Kas neišmano, gali pasiklausti išmanančių.:) Arba pasisamdyti meistrą, ir jis padarys. Meistrą samdyti vis tiek pigiau, negu pirkti brangų pramoninį įrenginį. Beje, pramoniniam prijungti prie sistemos irgi reikės meistro...

Tai mokama?

Ar jūsų konsultacijos mokamos?

Konsultacijos nekainuoja

Ne, mes su Vincu visus kūrėjus konsultuojame nemokamai. Už pokalbius mokėsit tik telefonų kompanijoms. :)

Nuostabu

Saunu, kad zmones visgi ryztasi ir atranda laiko savo darbams kryptingai judedami save islaikancio namo idejos issipildymo link. Esama ir daugiau alternatyviu energijos gavimo budu, kuriuos manau Petras ir visi mes kartu pabandysime ateityje isisavinti.
Tiems kas sako nemoku, tenka pasakyti ta senai nuvalkiota fraze "mokymasis visa gyvenima" juolab, kad jau turime interneta :)
Budamas 20-ties nemokejau plaktuko gerai laikyti o dabar po 10 metu si bei ta jau pasigaminu...
SEKMES VISIEMS KURYBOJE ir atminkime - kas nedirba tas neklysta

svecias Giedrius

Saunuolis Gintarai.Daugiau tokiu zmoniu Ir Dujotekana butu priversta mazinti kainas

Smagu matyti

tavo gamybos vaisių, Gintarai. Sveikinu. Juk taip smagu turėt šilto nemokamo vandens ir dar daug :-).
deimantukas.

Brėžinys

Pagal brėžinį matyt, kad vanduo cirkuliuojantis saulės kolektoriuje tiesiogiai naudojamas duše etc. ir papildomas vandeniu iš vandentiekio. Žiemą ši sistema be antifryzo turėtų užšalt. Kokia schema turėtų būti, kad naudoti saulės kolektorių žiemą?

teisingai ir susals...

....cia vanduo ziema . Kad nesaltu , kaip silumos nesejas - agentas kolektoriuje turi but antifrizas ir sukaupta siluma vandeniui atiduotu silumokaityje. Cia kazkur ir tokia , truputi sudetingesne schema maciau.

Saulės kolektoriaus jungimo schemos

Taip, pagal šitą schemą į saulės kolektorių leidžiamas vandentiekio vanduo. Žiemai tenka saulės kolektorių ištuštinti. Jeigu norite šilumą nešioti ne vandeniu, bet šalčio nebijančiu antizfizu, gliukoliu ar kokiu kitokiu nešiku, galite saulės kolektorių prie turimo šilumokaičio jungti pagal šitokią schemą: http://petrasdargis.lt/sites/default/files/kolektorius%205%20-%20%20bend...

Daugiau saulės kolektoriaus schemų galite rasti čia: http://petrasdargis.lt/?q=ra%C5%A1iniai/saul%C4%97s-kolektori%C5%B3-jung...

del polistirolo naudojimo

daugelis gamindami kolektorius naudoja polistirola, kai polistirolas vandens kolektoriuje , nieko blogo, bet ir tai manau geriau vata, o oro sildimui patarciau vengti , kiek pasiles tas daigtas prades tirpti ir baisiai nuodinga sh... skirti is saves, kuris kartu su cirkuliuojanciu oru pateks i patalpa.

juodus plastikinius

Aš panaudojau juodus plastikinius 20 mm skersmens vandentiekio vamzdžius ir skardinius plokščiuosius radiatorius. Radiatoriai, mano manymu, yra geresnis sprendimas.

Jei nepaslaptis kokio turio

Jei nepaslaptis kokio turio pas tamsta bosas (talpa), ir kokia talpa rekomenduotum 4 kv/m kolektoriui ?

120 ltr

Aš naudoju 120 litrų automobilių dujų balioną. Tavo 4 kvadratiniai metrai saulės šildomo ploto yra gana daug, netruks prišildyti ir didesnį indą. Jeigu statysi vertikaliai, šiltas su šaltu nelabai maišysis, taigi nieko baisaus, jeigu kokią dieną ne visas prišils.

Noriu paklausti, ar savaeigei

Noriu paklausti, ar savaeigei ("samatiokinei") sistemai vertikalus vamzdziai (is boso i kolektoriu ir atgal) turi buti didelio diametro kad cirkuliacija butu geresne? Mat kieto kuro peciai turi daug didesnio diametro isejimus nei peciai skirti dirbti priverstine cirkuliacija (su siurbliuku). Patarkit prasom, nenoriu pasidaryti su klaidomis kad netektu perdarineti.
Ir dar klausimas: turiu galimybe bosa kelti aukstai kiek tik noriu. Koks optimaliausias lygiu skirtumas tarp kolektoriaus ir boso kad uztikrinti nasiausia cirkuliacija? Is anksto dekoju.

Kuo aukščiau, tuo geriau

Savitakinių šildymo sistemų pradžioje dedami storesni vamzdžiai, kad jų skersmuo prilygtų išsišakojusių vamzdžių skersmenų sumai. Saulės kolektorių sistemose jokių išsišakojimų nėra, visi vamzdžiai gali būti vienodo skersmens. Aš dėjau 20 mm vamzdžius, ir cirkuliuoja gerai. Pernelyg stori vamzdžiai karštam vandeniui nebūtų labai gerai - juose ilgiau užsilaikytų karštas vanduo ir vėstų.

Kuo didesnis aukščių skirtumas tarp saulės kolektoriaus ir šilumokaičio, tuo geresnė cirkuliacija. Jeigu šilumokaitį iškelsi pernelyg aukštai, tarkim, virš stogo, labai pailgės karšti vandens kelias iki dušo. Bet jeigu yra galimybė, šilumokaitis tegu būna kuo aukščiau už saulės kolektorių.

Biski nesuprantu kaip veiks

Biski nesuprantu kaip veiks sita schema. Ar atsukus duso ciaupa, neprades pastoviai begti saltas vanduo i kolektoriu, nes visdelto yra vandentiekio sistemos slegis? Ir kam tas ventylis?

Žaliam

Apie kurią schemą kalbi? Jeigu pasakytum konkrečiau, gal ką paaiškinčiau?

Apibendrintai galiu pasakyti, kad šaltas vanduo iš čiaupo nebėga nei vienu atveju. Bet nežinau, apie kukį variantą kalbame konkrečiai.

Apie Gintaro schema. As

Apie Gintaro schema. As nesuprantu juk del vandentiekio sistemos slegio saltas vanduo pastoviai turetu begti i kolektoriu, bet gal as kazka netaip suprantu.

Sistema uždara, svoris skirtingas

Taip, Žaliasis, tu visiškai nieko nesupratai. Šitos sistemos veikia užtikrintai, jos išbandytos net nežinau kiek kartų. Padėti tau niekuo negaliu, nes tu netiki tuo, kas čia rašoma. Tai beviltiška.
Visi kiti skaitytojai, kurie kada nors yra skaitę fizikos vadovėlį, turėtų žinoti, kad uždarose sistemose slėgis pasiskirsto tolygiai. Taigi vanduo norės bėgti ne tik į saulės kolektorių, bet ir į šilumokaitį. Saulės kolektoriuje vanduo daug šiltesnis, vadinasi, mažesnio tankio ir lengvesnis. Kuris vanduo kils aukštyn - kuris sunkesnis ar kuris lengvesnis? O kai saulės kolektoriuje vanduo atvės, kaip tada? Tai pernelyg vaikiški klausimai, a ne?..
Anksčiau Žaliasis klausė, kam sistemoje tas ventilis. Bet jeigu būtų skaitęs straipsnį, ten būtų radęs paaiškinimą, būtų supratęs, kad ventilis reikalingas mažajam vandens ratui reguliuoti. O kas tas mažasis vandens ratas? Yra tekste!

Taip

Taip. Ventilį įdėti pigiau, nei pirkti kitą siurblį.

Karkasas kolektoriui

Gintarai,

Matau kad kolektorių tvarkingai laiko karkasas, kuris montuojamas prie sienos. Iš ko gaminai karkasą? (Planuoju tokį gaminti ir kelt ant stogo, nes mano stogo nuolydis į šiaurinę pusę...).

Ačiū.

Vidmantas