Alius

Motina paėmė puodą ir tarė:

- Tai paskutinis puodas.

Ji sirgo sunkia liga. Pasibaigs puodas, ir ji iškeliaus.

Alius norėjo ginčyti, bet ji pasakė: ne!

Į mįslių vakarą atėjo ir Alius Sakinis.

Visi susėdo didžiojoje skaityklos salėje ir sakė mįsles. Vienas užmena mįslę - salė turi atspėti. Laimės tas, kuris pasakys daugiau neįmintų mįslių.

Šitaip turėjo būti.

Pagaliau atėjo Aliaus eilė.

Jis atsistojo ir pradėjo sakyti.

Kurį laiką stebėjau du žmones.

Vienas, vadinkime jį geruoju, važinėjo nauju dideliu limuzinu. Kitas, vadinkime jį nevykėliu, dardėjo maža pigia mašinyte.

Geruolio limuzinas buvo varomas benzinu, nevykėlio - dujomis.

Per šventes prisistatė Aliaus krikšto mamytė ir kažką atsinešė rankinuke.

- Pažiūrėk, ką jums atnešiau, - nudžiugino ji namiškius ir iš rankinuko išsitraukė nedidelį plastikinį buteliuką nuo cocacolos.

- Ir kaip su juo susidėjai? - klausė draugės Aliaus žmonos. - Jis gi šitoks kerėpla!
- Iš kur aš galėjau žinoti?
- Kaip negalėjai? Jis gi nemoka pakalbinti moters! O jūs taip greitai susituokėt…
- Moka, moka - dar kaip!..
- Ir ką jis pasakė pirmą sykį atėjęs? Mintinai išmoko kokį eilėraštį ir susuko tau galvą?
- Visiškai ne!
- Pabėrė komplimentų?.. Sunku tuo patikėti.
-Nieko nepabėrė.
- Tai ką pasakė?
- Nieko. Visiškai nieko…
- Nesuprantu.

- Aliau, ar aš palieknėjau? - ji apsisuko ant kulnies. - Tik nemeluok - sakyk teisybę!

- Na, jei teisybę... Tai nelabai.

- Kiaulė!

- Kodėl? Pati prašei, kad sakyčiau teisybę.

- Kam ta jūsų, kvailų vyrų, teisybė! Gražus melas šimtą sykių geriau už bjaurią tiesą.

- Aaaa... Na, nepyk, pajuokavau. Tu sulieknėjai.

- Ar labai?

- Labai, labai... Einu, uždarysiu langą.

- Kam? Ir taip karšta!

- Tave gali išnešti skersvėjis. Pagaus ir išneš kaip plunksną.

- Aliau, kvaily, kas šitaip meluoja?

- Kas yra?

Alius Sakinis išklerusiu gofuku lėkė į Laukuvos pusę, o ta senė kaip tik lipo į kalną, kai jis movė pro šalį. Kaip ir priklauso, ta vargšė kūprino
kaire kelio puse, neatsisuko ir nepakėlė rankos, bet Alius vis tiek
galėjo sustoti.

Na, pirmiausia jam šovė į galvą, kad močiutė gyvena kur nors netoli. Pavažiavo kilometrą, bet sodybos bebuvo. Nebuvo ir už antro

- Jūsų galvoje nieko nėra, - pasakė Aliui rentgeno kabinete.

"Vadinasi, ji tuščia", - pagalvojo Alius.

- Kokia jūsų gyvenimo prasmė? - paklausė svečias kaip tik tuo metu, kai Alius Sakinis kišo į ugnį pagalius. Tokie ne laiku ir ne vietoj užduoti klausimai išmušdavo pašnekovą iš vėžių, ir tas galiausiai suskildavo. Iš visos redakcijos jis vienas žinojo tą metodą, užtat visada išeidavo pačios ryškiausios psichologinės apybraižos apie įvairiausius žmones.