Lietuviškame internete šį mėnesį netikėtai padaugėjo svarstymų apie homoseksualius santykius, kontraceptikus, oralinį seksą ir kitus baisumus.

Aš ją norėjau nusivesti ant ledo.

- Storas, nelūš! - drąsinau.

- Aš žinau! - tvirtino ji.

- Žinai - tada einam!..

- Žinau, bet…

Ji stovėjo ant kranto. Kas tasai “bet”?

Paskui ji pamatė už trobos gulintį papuvusį kryžių.

Kiti klausia, kaip aš pakilau.

Tai buvo vaiskų vasaros rytą. Aš stoviu mūsų miške prie upelio, už nugaros - aukštas, status skardis, o jis man sako:

- Virsk aukštėlninkas!

Kaip aš virsiu?

- O taip: suglausk kojas, ištiesk kelius, rankas laikyk prie šonų. Dabar griūk ant nugaros.

Jo balsas švelnus, raminantis, bet vis tiek bijau.

- Patikėk manimi - tu gali!..

Aš patikiu. Nežinau, kas bus, bet - tiek to.

Oho, aš laikausi ore!

- Sakau: tikėk manimi, tu gali skraidyti!

- Girdėjau, bus daug šampano, - pasakė vairuotojas ir familiariai pamerkė akį.

- Kur? - nustebau. - Traukinių stoty?

Jis garsiai nusijuokė, rodydamas savo bedantę burną:

- Gerai pasakyta! Laikraščio balius - traukinių stoty. Tu visada turėjai bajerio!

Pagalvojau, kad ir man reikėtų susidėti kai kuriuos dantis. Bet iš kur taksistas mane pažįsta?

- Tave visi pažįstam, - pasakė vairuotojas, tarsi išgirdęs mintis, bet pravažiavo stotį. Ką jis sau leidžia? Aš turiu važiuoti namo, man reiokia į stotį, o jis veža velniai žino kur!