Vasarą atvažiuodavo studentai dailininkai ir piešdavo mūsų trobą. Žinoma, jie piešdavo dar ką nors, bet mūsų trobą, sodą, keliuką ir karvę – tai būtinai.

Tėvas vienam geltonplaukiui pozavo, kaldamas dalgį. 

Ilgai nedrįso, bet pagaliau  ryžosi:

- Ar nenupieštum ir man?