Vakar nuėjom į pirtį ir laukėme nušvitimo. Nušvitimo nebuvo. - Reikia kalbėti mantrą, - pasiūliau nedrąsiai. - Meditacija būtų geriau, - įsiterpė kitas. - Pasninkas ir apsivalymas, - prisidėjo trečias. - Dvidešimt metų susilaikyti nuo sekso. - Stipriausias žodis - tai jūsų pačių vardas, - mėginau ginčyti. - Ar bandėte kada giedoti savo vardą kaip mantrą? - Na jau ne! Jeigu giedosiu ką nors, tai kalnus!.. Alius Sakinis sujungė laidus, ir nušvitimas įvyko. Net prisimerkiau. Visi buvom pliki. "Kaip jie nutuko!" - galvojom kiekvienas.
- Petrai, užteks studijuoti Jėzaus pamokymus, laikas pradėti GARBINTI Dievo Sūnų, - parašė man vienas kunigas.
- Petrai, mesk tą pasaką, kam tau ta išgalvota būtybė? - sako man ateistas.
Atrodo, tokios skirtingos pažiūros, bet abu kalba tą patį.
Jie abu neigia realų žmogų, legendomis apipintą maištininką, sukilusį prieš savo religiją. Vieni nenori matyti jo mokymo ir vietoj studijų siūlo užsiimti fantastinės būtybės garbinimu, kiti neigia tą maištininką, nes patikėjo kunigu ir laiko tą žmogų išgalvota būtybe, dievažmogiu.
Celibato nukamuotas kunigas pasiskundė dorovės policijai, kad priešais jo langus įsikūrė viena kekšė, kuri vakarais savo bute išdarinėja tokius dalykus, kad baisu pažiūrėti pro langą. - Tai kad nieko iš čia nematyti, - atėjęs pasakė dorovės policininkas. - Nematyti? O jūs palipkit ant spintos!..
- Kol gyva, turi kentėti, dalyvauti Kristaus kančioje, o gyvenimu pasidžiaugsi tada, kai numirsi, - pasiūliau nedrąsiai. - Kentėti nusprendžiau po mirties, o džiaugtis norėčiau dabar, - atsakė bedievė.
Pasakoja Deimantas: Kai pasidariau vieną parabolinį saulės kolektorių, užsimaniau kito, galingesnio. Tėvas atidavė seną nereikalingą 1,2 metro skersmens parabolinę televizoriaus anteną. Kodėl jos neapklijavus folija? Saulės šildomas plotas būtų 1,13 kvadratinio metro. Jeigu visi spinduliai sueitų į vieną tašką, kokia būtų temperatūrą?
Mes visi gyvename savo fantazijų pasaulyje, tačiau dauguma žmonių to nesuvokia. Niekas nepažysta pasaulio, koks jis iš tiesų yra. Kiekvienas žmogus visiškus savo prasimanymus kartais vadina tikrove. Bet aš žinau, kad gyvenu fantazijų pasaulyje. Ir man taip daug labiau patinka. Aš pykstu dėl visko, kas trikdo šį mano požiūrį.
Federico Fellini
Naujausi komentarai