- Dieve, Dieve, kaip man graudu žiūrėti į tas trobas! - sako Stefanija Čepauskienė. - Juk dar būtų visai gyvenamos!
Kitų dar ir langai neišdaužyti, durys kaip paliktos, taip ir tebėra užrakintos. Bet žolė jau praaugo palanges, takų seniai nė žymės. Vienoje troboje dar stovi pravira spintelė, mėtosi senas puodas, kuriame jau nevirs pietūs visai šeimynai, prie sienos liko stovėti televizorius, kurio niekas jau nežiūrės.
Ne, tai ne Černobylis. Tai Pavėrių kaimas tarp Bijotų ir Ančios.
Naujausi komentarai