Palikau savo mašiniuką pas meistrą, bet nereikėjo pėsčiam eiti namo. Meistras pagalvojo, pagalvojo ir pasakė man labai grubiai: "Bybis nematė, parvešiu!.." Vakar vienas kaimynas prabraukė keliuką į sodybą, norėjau duoti kelis litus už dyzeliną, tas vėl užvarė: "Chujnia tas dyzelino lašas!" Užvakar kitas kaimynas, dujinės savininkas, atidavė seną dujų balioną mano konstrukcijoms.

Mylėti priešą yra bene pats kvailiausias nurodymas. Kaip aš mylėsiu priešą? Kaimynė kiekvieną dieną šmeižia mane, o aš ką - turiu eiti gulėti su ja? Kaip tai suderinti su sveiku protu?

Jeigu aš būčiau monopolistas ir valdyčiau šilumos tinklus, tai būtinai prabilčiau apie ekologiją ir išteklių taupymą. Savo skirtai vyriausybei nurodyčiau kurti specialias programas gyvenamųjų namų renovacijai, per savo statytus parlamentarus suveikčiau biudžeto pinigų tokioms programoms pradėti. Manau, mano idėjai turėtų pritarti bankai - juk tai puikiausia proga ištisiems miestams užnerti paskolų kilpą ir laikyti juos ant virvutės daugelį metų.

Pastebėjau, jog šio puslapio herojus, Alius Sakinis gali sukelti "žiurkių lenktynių" entuziastų pasipiktinimą, nes nekuria penkmečio planų, nekovoja su savimi ir iš viso yra pernelyg atsipūtęs (kaip kokia Aistė iš Norvegijos). O galėtų siekti žymiai daugiau... Šio laiško beta versija buvo publikuota lrytas.lt portale, o čia jį bandau įkelti prevenciniais tikslais, kol koks užkalnis neperauklėjo Aliaus Sakinio.

 A.Užkalniui apie pamokymus valytojai Norvegijoje