Atmink, kad mirsi.
Atminsi?
Apėmė džiaugsmas, nori kvatotis? O pagalvojai, kad mirsi?
Niekada to nepamiršk. Ir vakare, eidamas gulti, ir naktį, pabudęs iš sapno, būtinai prisimink: mirsiu. Mirtis artėja kasdien, kiekvieną sekundę, ir niekur nuo jos nepabėgsi.
Štai sėdi ramus, o mirtis skaičiuoja tavo sekundes.
Nuolatos apie tai galvok.

Kaip tavo smegenys atpažįsta patį pirmą girtėjimo ženklą? Tą nestiprų smūgį į galvą nuo pirmosios taurelės?

Kaip pavojaus signalą, kaip įspėjimą?..

Ar kaip kitaip?

Kaip gerą dalyką? Kaip palengvėjimo, atoslūgio, pagerėjimo ženklą?.

Atsakymas viską pasako. Manau, supratai.

Daugiau klausimų neturiu.

"Priežastys yra mumyse pačiuose. Išorėj - tik pasiteisinimai." Toks yra "Visatos meistrų" aiškinimas.

Jeigu moterį išprievartavo banditai, priežastis - joje pačioje. Jeigu tavo namus apvogė - kaltas esi tu pats.