Vegetaras didžiuojasi, kad jo šuo - irgi vegetaras. Pamaniau - pokštas. Žiūriu - ne. Jis iš tiesų rimtu veidu giriasi, kad jo šuo neėda nei mėsos, nei kaulų. Kaip jam pavyko plėšrūną paversti žolėdžiu?
Labai paprastai - neduodi, ir jis neėda. O dėl mėsėdžių plėšrūnų... Mėsėdžiai, pasirodo, visai ne mėsėdžiai! Tai tik iliuzija, kad liūtai, vilkai, lokiai medžioja ir minta mėsa. Iš tiesų jie visi yra vegetarai!
Pabudęs saulėtą sekmadienio rytą, mano bičiulis Alius Sakinis netikėtai prisiminė, kad yra miręs. Juk vakar, šeštadienį, gegužės 21 dieną, kaip ir pranašavo garsus amerikietis, įtakingas krikščionis, „Šeimos” radijo diktorius Haroldas Campingas, turėjo įvykti pasaulio pabaiga, o Dievo atrinktieji vaikai paimti ir nunešti į dangaus karaliją.
Niekaip negalėjau patikėti tuo, ką gegužės antrosios rytą pamačiau savo paties akimis - sninga! Kiemas jau pilnas sniego, bet dar sninga ir sninga dideliais kąsniais. Šunys braido po gilų sniegą, parabolinis saulės kolektorius, kuriame dar vakar viriau valgyti, šiandien užverstas sniegu.
Jonas labai nepatenkintas parapijos kunigu. Kunigas labai įžūlus - atvažiavęs reikalauja pinigų, o paskui per pamokslus agituoja prieš jo mylimą partiją. Ar kunigas turi teisę kištis į politiką? Ar jis turi teisę agituoti už vieną kurią partiją? Tokie klausimai Jonui neduoda ramybės, ir jis klausia manęs:
- Kas galėtų sudrausti kunigą?
- Niekas, - sakau jam. - Jūsų kunigas, jūs ir sudrauskit.
Kiekvienas doras katalikas prieš šventas šventes turi nueiti Velykinės išpažinties, o kas yra buvęs bent sykį, tas žino, koks tai nemalonus ritualas. Nenueisi - irgi negerai. Grauš sąžinė, kad nenuėjai Velykinės išpažinties.
Neseniai tarp senų šventų knygų aptikau gerą receptą, kuris padeda atsikratyti nuodėmių ir taip, o jei gerai kelis kartus atliekamas, gelbsti ir nuo gimtosios nuodėmės - nuo tos, su kuria katalikai ir kiti krikščioniai net gimsta. Daroma taip:
Nuo arkikatedros Gedimino prospektu policijos saugoma nužygiavo link Seimo skustagalvių patriotų kolona. Kiek prašė profsąjungos pamitinguoti, Vilniaus miesto valdžios leidimo negavo. Mat vieną dieną buvo per didelė šventė, kitą dieną mirė per didelis liaudies poetas. O štai skustagalviai paprašė - ir prašom!
„Lietuva – lietuviams!“, „Už Lietuvą, tautą ir rasę!“, „Mes – broliai balti“. Tokiais šūkiais pažymėta Kovo 11-oji. Kaip sako lietuvių liaudies tautosaka, kas kaktoj, tas ant liežuvio.
Naujausi komentarai