Prieš pietus mane iškvietė į seniūnų tarybą aukščiausiam bendruomenės teismui. Kaltinimas buvo sunkus: kaimynė našlė vėl pasiskundė, kad mėginau ją prievartauti. Tą gašlią bobą kas nors prievartauja ir prievartauja. Aną savaitę lazdų gavo vienas kaimynas, prieš kokias dvi - kitas. Aišku, jie teisinosi, kad miegojo ramiai ir nieko nedarė. O našlė sapnavo visai ką kitą. Į jos nekaltybę sapnuose rimtai pasikėsinta. Prieš kelias savaites už tai jau buvau teisiamas ir aš, bet man kaimynės sapne nepavyko, be to, teisme labai atgailavau, tai pavyko išsisukti viešu įspėjimu ir atsiprašymu.

Šiadien gavau protingą sveikinimą. Senas draugas pasveikino mane su saulėgrįžos diena.

Saulė sugrįžta, diena vėl ilgėja, ir jokių užuominų apie Dievo Dzeuso ir nekaltos mergelės, Tebų karalinės  Semelės, sūnų Dionisą, kuris versdavo vandenį vynu, o miręs trečią dieną prisikėlė iš mirusiųjų. Su tuo mirimu ir prisikėlimu prieš tai lygiai taip pat buvo atsitikę egiptiečiui kolegai Ozyriui, dar anksčiau - indų  Krišnai… Vėliau tą atsinaujinančio gyvenimo istoriją nukopijavo romėnų Kristus, iš graikų kaimyno perėmęs dar ir polinkį vynui.

Pirmiausia sumaišai košę makalošę. Vanduo ir kvietiniai miltai.

Tada makalošę supili į vaflinę ir gerai prispaudi.

Šiandien vėl gavau interneto išminties siuntą. Nei autoriaus, nei šaltinio. Tiesiog iš dangaus nukrenta išmintingi nurodymai su gražiais paveiksliukais. O taip, paveiksliukai  labai svarbu - šį sykį  išminties perlai papuošti spalvingais Trakų vaizdeliais. Vaizdo stereotipas labai harmoningai dera su minčių stereotipais ir prasmingai papildo viens kitą. Ar negražu?