Tikėjimas ir religija šnekamojoje kalboje dažnai laikomi sinomimais, bet tarp jų yra esminių skirtumų. Asmeninis tikėjimas yra mano asmeninis reikalas, o religija - tai sudėtinga priemonių sistema valdyti mano baimes, fantazijas ir, aišku, mano tikėjimus. Religija - irgi valdžia, tik ši valdžia veikia kitaip, iš vidaus, įdiegdama tam tikrus vaizdinius, baimes, keisčiausias viltis ir tikėjimus. Iš vidaus užvaldytas šitos jėgos, žmogus veikia lyg robotas, o įdomiausia - jis tropkšta šitos valdžios ir nebegali gyventi laisvas.

Kai manęs klausia, ar aš siūlau išmesti religiją, visada atsakau: religijos išmesti negalima, kaip ir vaikiškų kelnaičių. Išmesi - galėsi vaikščioti pliku užpakaliu. Religijią, kaip ir vaikiškas kelnikes, reikia išaugti. Kiti, beje, neišauga iki gilios senatvės. Ką padarysi.

Kai ateina laikas, žmogus kažką keičia gyvenime. Svarbu pamatyti, ar jau laikas.