Kiti klausia, kaip aš pakilau.
Tai buvo vaiskų vasaros rytą. Aš stoviu mūsų miške prie upelio, už nugaros - aukštas, status skardis, o jis man sako:
- Virsk aukštėlninkas!
Kaip aš virsiu?
- O taip: suglausk kojas, ištiesk kelius, rankas laikyk prie šonų. Dabar griūk ant nugaros.
Jo balsas švelnus, raminantis, bet vis tiek bijau.
- Patikėk manimi - tu gali!..
Aš patikiu. Nežinau, kas bus, bet - tiek to.
Oho, aš laikausi ore!
- Sakau: tikėk manimi, tu gali skraidyti!
Naujausi komentarai