Galingas saulės kolektorius už kelias dešimtis litų

Kategorijos: 

Paskaitę apie šį labai paprastą išradimą, turėtų pašiurpti lupikaujantys vakuminių saulės kolektorių gamintojai ir pardavėjai. Manau, susierzins ir tie, kurie jau užkibo ant marketingo sukčių kabliuko, sukišo kelis tūkstančius litų ir dabar puikuojasi "tikrais", "velniškai efektyviais" vakuminiais saulės kolektoriais, kurie iš tiesų nelabai ir atsipirks. Pasirodo, visa tai galima susimeistrauti daug paprasčiau - be jokios elektronikos, cirkuliacijos siurblių, nedarant saulės kolektoriaus dėžės ir netgi nešiltinat jo. Vienas kvadratinis metras tokio įrenginio jums kainuos ne tūkstantį ir ne du, kiek lupama už pramoninius, bet viso labo 20 - 30 litų. O galingumas bus labai panašus.

 

Ko gero, tai pats paprasčiausias saulės kolektorius, kokį esu matęs. Mes su Vincu pasidarėme jį kaip papildomą priemonę vienam eksperimentui - konstruojame biomasės dujų generatorių, daug eksperimentuojame ir jau spėjome suprasti, kad nei mėšlas, nei nušienauta žolė menkoje temperatūroje neskubės pūti ir atiduoti metaną. Pats paprasčiausias ir pigiausias būdas pašildyti statines su pūdoma biomase - pasidaryti kuo pigesnį ir paprastesnį saulės kolektorių.

 

Sąvartyne buvome nusipirkę kelis skardinius plokščiuosius radiatorius už 40 litų, turėjome plastikinio 20 mm skersmens vamzdžio už 50 litų, nusipirkome 9 kv.m polietileno plėvelės už 10 litų. Taigi saulės kolektoriaus medžiagos mums kainavo 100 litų.

 

Buvome bedarą saulės kolektoriui dėžę, kažkokį stovą, paskui sumąstėme, kad jis puikiausiai gali stovėti ir ant žemės - pakreipi reikiamu kampu į saulę, paremi pagaliuku. Stiklinė dėžė irgi nereikalingą - juk radiatorių galima paprasčiausiai apvynioti polietileno plėvele. Šiaurinėje radiatorių pusėje po plėvele buvome bekišą akmens vatą apšiltinimui, bet netikėtai į galvą šovė dar paprastesnė mintis: kam šiltinti, jeigu kitoje pusėje galime pastatyto veidrodį ir saulės spindulius nukreipti į tą patį radiatorių? Kai saulės kolektorius apšviesim iš abiejų pusių, ji ne tik nevės - jo galingumas beveik padvigubės!

 

 

Senų veidrodžių kaip tik turėjome - vienas geras draugas jų buvo padovanojęs galingesnei parabolinei saulės viryklei pasidaryti. Neturint tikrų veidrodžių, galima jų ir pasidaryti - nusiperki už kelis litus aliuminio folijos .lipduko, kuris paprastai naudojamas dūmtraukių šilumos izoliacijai, apklijuoji kokį medžio plokštės gabalą - štai tau ir veidrodis. Juos galima statyti ne tik iš nugaros, bet ir guldyti iš priekio ant žemės. Kuo daugiau saulės zuikučių nukreipsi į saulės kolektorių, tuo didesnį jo galingumą turėsi. Paraboliniuose saulės kolektoriuose tokiu būdu labai nesunkai pasiekiama virimo temperatūra. Aišku, vandens šildytuvams virimo temperatūra nė nereikalinga.

 

Kai tik radiatorius apstatėme veidrodžiais, vandens temperatūra pradėjo labai sparčiai kilti. Šiuo metų 3 kv m saulės kolektorius, pasidarytas už 100 litų, šildo dvi mėšlo statines po 200 litrų, plastikiniais vamzdeliais varinėdamas 50 laipsnių temperatūros vandenį. Tą vandenį jis varinėja pats, be jokių cirkuliacijos siurbliu ir šimtus litų kainuojančių elektroninių valdiklių. Svarbu, kad saulės kolektorius būtų bent truputėlį žemiau už šildomą bosą, ir vandens cirkuliacija vyks savaime. Mūsų atveju ir saulės kolektorius, ir bosai yra ant žemės, aukščio skirtumas tesudaro vos pusę metro, tačiau šildomas vanduo puikiausiai.

 

Žiūrėdami į tą savo labai pigų, paprastą, gal net primityvų, bet puikiai veikiantį įrenginį, mes su Vincu negalėjome atsistebėti, kaip pramonių saulės kolektorių gamintojai įsigudrina iš tokio paprasto daikto padaryti sudėtingiausią sistemą, prikišti į ją brangiausių medžiagų, elektronikos, elektra varomų siurblių, o po to susukti žmonėms galvas ir už tą nieką nulupti kelis tūkstančius litų.

 

Belieka priminti, kad kelis tūkstančius litų kainavęs pramoninis saulės kolektorius teoriškai jums turėtų atsipirkti po 10 - 14 metų, jeigu apskritai spės atsipirkti. Mat jiems paprastai duodama tik 3 metų garantija... Yra paskaičiuota, kad šildyti vandenį pramoniniu saulės kolektoriumi yra tik truputėlį pigiau, nei elektra. Patogumas nebent toks, kad už viską sumoki vienu sykiu, o po to nereikia sukti galvos, brangs elektra ar nebrangs.

 

Paprasti sprendimai - visai kas kita. Jie skirti ne susukti galvą, ne paprastą paversti sudėtingu ir padidinti kainą, bet atvirkščiai - paprasti sprendimai yra labai paprasti ir efektyvūs. Nespėji pasidaryti daikto, ir jis jau atsipirkęs.

 

Darant saulės kolektorių, skardinį radiatorių galima paprasčiausiai padėti ant žemės ir  apsukti polietileno plėvele. Štai viršutiniu vamzdeliu iš saulės kolektoriaus teka karštas vanduo, apatiniu grįžta atvėsęs. Jeigu šiaurinėje pusėje pastatysite veidrodį ir spindulius nukreipsite į radiatorių, saulės šildomas plotas padidės. Labai norint,  šildomą plotą, o kartu ir saulės kolektoriaus galingumą, galima padidinti kelis kartus - tokiu atveju vienas radiatorius vandens prišildys tiek, kiek ir du arba trys. Kaip  sako reklamos sukčiai, pirksi vieną, o gausi du (arba tris).

 

 

 

Komentarai

deimantukas

Tikrai-plevele visai paprastas dalykas.Juk siltnamiai buna ne tik stikliniai, bet ir pleveliniai.
O del veidrodziu jau pradedu gailetis. Na, bet tikiuosi "protingi" vilnieciai mane jais dar aprupins prie siuksliu konteineriu.

vietoje veidrodžio

Galima naudoti kartono ar plastiko lakštus, ant kuriu priklijuota Al folija.
Arba turistinius čiužinukus su ta pačia folija.

pasiulykit ka nors ismintino

Sveiki, jau ilgai mastau kaip efektyviai valdyti savos gamybos saules kolektoriu, pas mane boileris 160 litru su papildomais pajungimais (ieinantis/griztantis). Taigi darau saules kolktoriu is panasiu radiatoriu kaip ir Petras, tik desiu i deze ir uzdenges stiklu ant stogo. Namas pastatytas jau taip, kad jau katilines vietos nepakeisi ir "SAMOTIOKO" niekaip nepadarysi, zodziu tenka apgailestauti del to.

Reikalas tame, kad tada prireiks cirkuliacinio siurbliuko. Labai noretusi jog vanduo pasiekes tarkim 60 laipsniu kolektoriuje ijungtu cirkuliacini siurbli (cia aisku ne problema imontuoti rele), bet kas toliau...... vanduo pajuda ir pradzioje stumia atvesusi vandeni vamzdziuose pro boilerio spirale(cia pirma beda nes tarkim boileris jau kiek siltokas) kol dastumia ta ikaitusi vandeni kuris galetu ten truputi ir pasilaikyti arba pristabdzius srauta letai prateketi(gerai butu, kad nukritus vandens tem., boilerio spiraleje o dar geriau pries ja likus kokiam metrui cirkuliacinis siurbliukas sustotu). Tik praktikoje bus kitaip......... o kaip gi ten reiktu istikruju pasielgti ir ka naudoti (Gal kokius voztuvus?)

Dekui uz bet kokius pasiulymus ar jusu brezinukus :)

Tavo kolektoriui reikalingas valdiklis

Jeigu saulės kolektorių kelsi ant stogo ir naudosi cirkuliacijos siurblį, tau reikės valdiklio. Viskas labai paprasta: valdiklis įjungs cirkuliacijos siurblį tik tada, kai vanduo saulės kolektoriuje bus bent kiek šiltesnis už vandenį šilumokaityje. Tai elektroninis palyginamasis termostatas, kuris lygina temperatūrą saulės kolektoriuje ir šilumokaityje. Vienas termostato daviklis - saulės kolektoriuje, kitas - šilumokaityje. O kad naktį arba dieną, išnykus saulei, šiltas vanduo nekiltų aukštyn į saulės kolektorių ir ten neatauštų, reikia dėti atbulinį vožtuvą, kuris vandenį praleistų į vieną pusę. Beje, jeigu naudosi šilumokaitį, geriau saulės kolektorių užpildyk ne vandeniu, bet anfrizu, gliukoliu ar kokiu kitu neužšalančiu skysčiu.

Kur gauti elektroninį valdiklį? Jų galima pirkti, bet pramoniniai labai brangūs. Jeigu tau reikia, mes galime padaryti labai paprastaą ir labai gerai veikiantį.Apie juos šiek tiek rašiau čia: http://petrasdargis.lt/?q=ra%C5%A1iniai/keletas-b%C5%ABd%C5%B3-%C5%A1ild...
Ten valdikliai naudojami orui šildyti, bet labai panašų galime padaryti ir vandeniui. Žemiau yra skelbiamas mano telefonas ir elektroninis adresas, galite skambinti arba rašyti.

nariu paklausti

radijatorius gerai apsukame plevele bet ji labai ne ilgaamze. Jai visa sita reikala sukiskime i deze, o deze uzdengti ne stiklu ,o gofruotu persvieciama plastikine stogo danga.Manau ,kad ir efektivumas pakiltu nes stiklas kaip prizme dirba.

Plastikas irgi tinka

Taip, plėvelė ne ilgaamžė, bet radiatorių ja apsukome todėl, kad šviesa galėtų prieiti iš abiejų pusių. Žinoma, galima iš abiejų pusių dengti ir stiklu, ar kokiu plastiku.

Beje, stiklas nepraleidžia ultravioletinių spindulių ir juos verčia infraraudonaisiais (šiluminiais spinduliais) man atrodo, jis tai daro geriau u- plastiką, nes yra skaidresnis. Bet tai - smulkmena. galima dengti ir tuo, ir tuo. Mes saulės kolektoriaus galingumą beveik padvigubinime ne mandresne danga, bet veidrodžiais - radiatoriai gauna beveik dvigubai daugiau saulės spindulių.

p. Petrui

Labai aciu uz jusu gerus norus ir darbus. Pasiskaites cia as ruosiuosiu gaminti saules kolektoriu is alaus skardiniu. O jei as i ta pacia deze (kolektoriaus) ideciau ir skardines ir plastikini vamzdi, manau nieko blogo nebutu? Galeciau ir namo ora sildyti ir vandeni tuo paciu.

Arnoldas

Dviguybas kolektorius - gera idėja

Taip, Arnoldai, nieko blogo neatsitiks - tai labai gera idėja. Anksti pavasarį tuo pačiu kolektoriumi šildysi kambarius, vasarą, kada kambarių šildyti nebereikia, šildysi vandenį. Jeigu neturėčiau anksčiau padarytų saulės kolektorių vandeniui, aš irgi taip daryčiau.

Beje, jeigu darysi dvigubą saulės kolektorių (orui ir vandeniui šildyti), tai geriau naudok ne alaus skardines, bet tamsiai dažytą skardą. Štai kad ir pagal tokią sschemą: http://petrasdargis.lt/sites/default/files/Sienos%20kolektoriaus%20br%C4...
Po saulės kolektoriaus skarda galėsi išvedžioti vamzdelius vandeniui šildyti.

Saulės kolektoriai orui šildyti yra mažiau žinomas dalykas, bet iš savo patirties galiu pasakyti, kad jie veikia nepaprastai efektyviai, o padaryti juos yra labai pigu ir paprasta.

Atstumas tarp stiklo ir skardos

O koks turetu buti atstumas tarp stiklo ir skardos? Ir tarp skardos ir saules kolektoriaus dugno kuriame isvedzioti vamzdeliai. Kadangi vamzdeliai negaus tiesioginiu saules spinduliu tai kaip ir nera jokio skirtumo kokie bus vamzdeliai (ar plastikiniai ar variniai)?
Ir dar del saltesnio oro sklendes. Kaip ji veikia? Cia atbulinis voztuvas? Toks manau turetu buti:
http://www.esem.lt/files/Image/KO100-22_brezinys.jpg Jei taip tada vadinasi reikia statyti ventiliatoriu ir tik tada atbulini voztuva, kad issijungus ventiliatoriui atbulinis voztuvas uzsidarytu.

Daryti patarčiau taip...

Atstumas tarp stiklo ir skardos turėtų būti nedidelis - kaip ir stiklo paketuose. Ne daugiau 2 cm, kad nesusidarytų konvekcinių oro srovių. Iš tiesų tai ir bus tas pats paketas. Norint sumažinti šilumos nuostolius ir labiau pakelti temperatūrą saulės kolektoriuje, reikėtų dėti du stiklus tuo pačiu mažyčiu sandariu tarpeliu (tas pats stiklo paketas).

Variniai vamzdeliai bet kokiu atveju yra laidesni šilumai, bet jie brangesni. Be to, yra pavojus, kad, gerai neišleidus vandens, žiemą variniai suplyš, o plastikiniai yra elastingi ir daug atsparesni tampymui. Lankstyti plastikinius geriausia pakaitinus galingu fenu. Vamzdelius reikėtų tvirtinti ne prie sienos (saulės kolektoriaus dugno), bet prie skardos, kad jie liestųsi su skarda ir siurbtų iš jos šilumą. Taip darytas saulės kolektorius veiks daug efektyviau. Pirma reikėtų prie skardos prisitvirtinti vamzdelius (tarkim, skardos juostelėmis, jas kniedijant prie skardos), o paskui skardą su visais vamzdeliai tvirtinti prie saulės kolektoriaus.

Sklendę gali vadinti ir atbuliniu vožtuvu, ji gali būti tokia, kokios nuorodą atsiuntei. Dėti ją reikia taip, kaip sakei: įjungus ventiliatorių, oro srovė atidarys sklendę, o išjungus ventiliatorių sklendė užsidarys, ir šaltas oras neis į kambarį.

Ventiliatoriui junginėti paprastas šildymo sistemose naudojamas termostatas netiks - reikalingas palyginamasis termostatas, kitaip sakant, elektroninis valdiklis, kuris palygintų dvi temperatūras - kambaryje ir saulės kolektoriuje, o ventiliatorių įjungtų tik tada, kai saulės kolektoriuje temperatūra bent keliais laipsniais aukštesnė, nei kambaryje. Štai kad ir toks labai pigus ir patikimai veikiantis: http://petrasdargis.lt/?q=ra%C5%A1iniai/savadarbis-valdiklis-saul%C4%97s...

Jeigu susigaudai elektronikoje, tokį valdiklį gali pasidaryti pats, kas neturi tokių įgūdžių, prašo mūsų pagalbos.

šilumos energija

Sveiki, čia visi kalba apie saulės kolektorius, kokie jie gali būti labai paparasti ir pigūs. Tai ko gero tiesa, kaip ir tai, kad jei nori bent kokios nors estetikos tai kažin ar verta šiltuoju metų laiku sumokamus ~80 lt už vandens pašildymą keisti į savadarbius saulės kolektorius, nes kaip bebūtų, su jais vis tiek yra "klapatų". Na, čia tik mano subjektyi nuomonė. Galvočiau, kad būtų žymiai racionaliau proto galias sutelkti į pigios energijos ar šilumos gavimą žiemos metu, kai už lango minusas. Paskaitinėjau ką žmonės rašo ir šovė mintis tokia: namie vandenį ruošia dujinis katilas, per boilerį, yra įvesta programa: katilas ruošiai vandenį tik tam tikru paros laiku ir t.t.. Bet kad ir kaip norėčiau, visos šilumos, kuri skiriama vandeniui pašildyti, neišnaudoju, vadinasi švaistau. Juk pavyzdžiui ryte 4asm. šeimas karštas vanduo reikalingas 1-2 val. Bet ir po to, boileryje dar ilgokai lieka karštas vanduo, nors jo tuo metu nebereikia. Dėl geros boilerio šilumos izoliacijos vanduo išsilaiko ilgai šiltas, sekantį kartą šiltą vandenį ruošiu tik vakare (kalbu apie įprastą darbo dienos rėžimą), vandenį reikės mažiau šildyti. Tai gerai, bet vis tiek švaistau (3 kartus per parą), nes vanduo per tiek laiko savaime atvės iki +20C. Įdomu, ką p.Petras pasakytų, jei likusią karšto vandens energiją perimti savadarbiu šilumos siurbliu, apvyniojus boilerį po šilumos izoliacija variniais vamzdeliais ir t.t. ir tokiu būdu perkelti likusio karšto vandens energiją į namo grindinį šildymo sistemą, bet tuo pačiu neatvėsinti boilerio per daug, sakykime iki +15C. Juk namo grindys, gautą energiją išlaiko gana ilgai ir išspinduliuoja į vidų. Toliau būtų galima sukurti nesudėtingą valdymą, kad šilumos siurblys įsijungtų pagal laiko tarpsnius atitinkančius karšto vandens ruošimo rėžimą, bet su tam tikru vėlavimu.

Ak, fantazoriai!.. :)

Ak tu, fantazoriau.., :) Jeigu nusprendei kažką racionaliau, tai imk ir daryk. Paskui papasakosi man rezultataus, aš pasimokysiu iš tavęs. Fantazija yra tuščias burbulas, bevertis niekas, kol nepatikrinta praktiškai. Paprasčiau sakant - šūdas.

Apie šilumos siurblius tau dar anksti fantazuoti. Pirma reikėtų gerai suprasti, kaip jie veikia, ką daro ir kam reikalingi. Jie negamina šilumos - tik perkelia ją iš vienos vietos į kitą. Jie reikalingi tada, kai yra daug šilumos, bet žema temperatūra. Tarkime, žemėje, ežere, požeminiuose vandenyse, net lauko ore. O jei temperatūra pakankamai aukšta, šiluma pati pereina į šaltesnius daiktus. Tai kam siurbliai? Vienas interneto juokdarys man netgi pasiūlė šilumos siurbliu siurbti šilumą iš... kamino dūmų, kurių temperatūra būna +70 C ir daugiau.:D

O dėl estetikos... Kvailiai paprastai maišo subjektyvias estetines nuostatas ir fiziką. Aš pateikiu tik idėją, pačią galimybę, kad saulės kolektorius gali būti labai pigus ir veikti itin efektyviai, o estetiką kiekvienas tegu daro pagal save. Kitam daiktas gali nė neveikti - svarbu, kad būtų gražus. :)

Petrui

ačiū, tik matau, kad... (išvalyta. Ši svetainė nėra skirta troliams. Po įspėjimo būsi blokuojamas. P.D.)

Varinis kolektorius

Sveiki,Petrai.Nuostabių idėjų turite,dagiau tokių žmonių būtų ir gyvenimas neatrodytų toks niūrus.Aš norėjau paklausti,kokio maždaug dydžio reiktų gaminti kolektorių iš varinių vamzdelių(norisi nedidelio,bet efektyvaus),jei vandens bosas 80 litrų?Ar svarbu kokiu būdu bus išvedžiotas varinis vamzdelis(gyvatukas ar kopėtėlės) savitakei sistemai? Ar būtina statyti apsauginį vožtuvą?Ar atstumas nuo boso iki naudojamos karšto vandens vietos svarbus?Ačiū.Giedrius

Saulės kolektoriaus galingumą

Saulės kolektoriaus galingumą reikėtų skaičiuoti ne pagal vamzdelius ir ne pagal bosą, bet pagal vandens poreikį. Kiek žmonių naudosis karštu vandeniu? Iš savo patirties galiu pasakyti, kad vienam žmogui 1 kv.m saulės šildomo ploto yra per akis. Jeigu pavyks pasidaryti didesnio NK saulės kolektorių, gal užteks ir mažesnio ploto.

Patys vamzdeliai, ar jie būtų variniai ar auksiniai (aukso laidumas didesnis už vario), šilumos negaminą. Jie tik paima šilumą nuo absorberio, kuris ją gauna iš saulės. Kuo didesnis absorberio plotas, tuo didesnis SK galingumas. Beje, tai priklauso ir nuo absorberio laidumo. Darant varinių vamzdelių kolektorių, tikriausiai derėtų naudoti ir varinę skardą. Aišku, ji kelis kartus brangesnė už cinkuotą, bet, kaip supratau, pinigai jums nesvarbu. Kuo tankiau vamzdelių sulankstysit ant skardos lakšto, tuo bus didesnis saulės kolektoriaus NK.

Labai norint, galima pasiekti ir pramoninių saulės kolektorių NK. Vienas mano pažįstamas konstruktorius taip ir padarė - jo varinis saulės kolektorius pasiekė pramoninio saulės kolektoriaus NK. Bet pasiekė ir pramoninio kainą.

Ar turi įtakos atstumas nuo saulės kolektriaus boso iki dušo? Kolektoriaus galingumui - ne. Tačiau turi įtakos sunaudojamo vandens kiekiui. Teks jo daugiau nubėginti, kol atbėgs karštas. Todėl patariama vamzdį nuo boso iki dušo dėti kuo plonesnį ir gerai jį apšiltinti.

Kur nori - ten

Uždarose sistemose slėgis pasiskirto tolygiai, todėl išsiplėtimo indą gali statyti, kur patogiau. Svarbu, ant ant grįžtamojo vamzdžio, ir karštas vanduo nevargins guminės pūslės. Tas pats - ir su apsauginiu vožtuvu. Jeigu jis veikia nuo slėgio. Jeigu nuo temperatūros, dėk karščiausioje vietoje.

saulens

Pagarba Petrai, suzavetas sumanumo, entuziazmo ir auksiniu ranku. del virykles pavertimo keptuve - jeigu paimti du organinio stiklo lapus, termiskai juos isgaubti ir sulitavus (suklijavus) tarpa uzpildyti vandeniu. ar negautume kazko panasaus i didinamaji stikla kuris dar labiau koncentruotu saules spindulius i taska. cia tik pamastymas, jei ka :)

Idėja įdomi

Idėja tikrai verta dėmesio, su Vincu mes ją jau aptarinėjame, bet dar vis nesugalvojame, kaip išgaubti organinį stiklą ar kitą medžiagą, kad išeitų padidinimo stiklas.

saulens

na cia toks pasiulymas butu labai jau "kustarnas" - jamam fena (ta kur plasmasem lydyt skirtas) ir puciam 600 laipsniu i organika psdeta ant 4 plytu tada kai ana atsileidzia isgaubiame ja prausiamo bliudo pagalba.... ai ka cia as jus mokau, man paciam is jumi mokytis ir mokytis :)

Normaliai svarstai

Nesikuklink, tu nieko nemokai, tu visai normaliai svarstai. :)
Jeigu mes nesimokysim ir nekaupsim gerų idėjų, jų netikrinsim, tai ką mes mokėsim?

kineskopas

Puikiai tinka seno kineskopinio TV ekrano gabalas - jis veikia kaip didelė linzė. Židinyje temperatūra pasiekia virš 900 celsijaus.

MariusM

Rusai turi posakį: Дешего и сердито, manau labai tinka. Taip ir maniau, kad tokie radiatoriai vienas iš geriausių kaina/efektyvumas variantų, o dar apsukti plėvele...

Taip, Mariau, apdengti

Taip, Mariau, apdengti plėvele arba stiklu yra būtina - kitaip nieko doro nebus.

veidrodziu pozicija???

Ok ideja idomi, bet kaip sustatyti tuos veidrodzius kad saules sviesa jie fokusuotu i radijatoriu? Juk saules pozicija nuolat kinta!

Kada nors pamėgink - tai

Kada nors pamėgink - tai labai paprasta. Yra dalykų, kuriuos reikia paprasčiausiai pamėginti. Ką nors aiškinti yra beprasmiška.

Lucky

Turiu idėją...
Kiek žinau, polietileninė pakavimo plėvelė su oro pagalvėlėmis gerai sulaiko šilumą. Gal ja apviniojus radiatorių, vanduo ilgiau neatvėstų, geriau sušiltų. Idėja kilo, perskiačius vienoj knygoj, kur buvo rašoma, kad žiemai taip langus galima apsišildyti.

Įdomus pasiūlymas

Tai gali būti gera idėja, jeigu pakavimo plėvelė su oro burbuliukais gerai praleidžia šviesą. Būtų toms pat šiltinimo efektas, koks pasiekiamas dvigubo stiklo paketais, tik daug paprasčiau ir pigiau. Bet reikėtų išbandyti, kaip tokia plėvelė gamina infraraudonuosius. Ačiū, pasiūlymas vertas dėmesio.

įdomus pasiūlymas

Buvau apsukęs juodą bačką dviem sluoksniais burbulėtos plėvelės tai maudantis reikėjo ir šalto vandens atsisukti, nes bačka ir be kolektoriaus sušildavo virš 40C, be plėvelės sušildavo virš 30C tik labai karštomis dienomis, o per naktį visiškai atšaldavo. Tą įrenginį su visu dušo maišytuvu atidaviau draugui, o pats naudoju junkerso kolektorius. Tik be automatikos - po boileriu rūsyje pastačiau 3 ltr boileriuką į kurį pompuojasi pakaitintas junkerse antifrizas. Iš to boileriuko karštas vanduo kyla į boilerį, o kai dingsta saulė karštas vanduo iš boilerio žemyn necirkuliuoja ir per naktį išlieka karštas. Noriu pridurti, kad tokie žmonės, kaip Petras kenkia valstybei tuo, kad neturi laiko šnapso vartoti. Reikėtų kada nors susieiti ir įkalti.

Jojo

Ar neužsiveis bakterijos po kiek laiko, jei temperatura nevirsys 60laipsniu?

Veisiasi ir krokodilai

Žinoma, kad užsiveis. Prieš 10 metų man buvo užsiveisę ne tik bakterijų, bet ir krokodilų, gyvačių, kėkštų ir penki dinozaurai. Po to išsipagiriojau, ir viskas išnyko.

Jojo

Turiu galvoje legioneles, nes kėkštas ir krokodilas netilps per dušo skylutes:)
(Marketingo nuolroda išvalyta. - P.D.)

Taip, legionelės galvoje veisiasi

Taip, supratau - Jojo galvoje turi legioneles. Ir kiek legionų tenai jau prisiveisė?

Ką dar galiu pasakyti apie legionelių fobiją? Su fobijomis nėra prasmės diskutuoti - jos tusi būti gydomos. Sveikas žmogus supranta, kad eidamas per saulės kolektorių, vanduo vis perkaitinamas, o pereina jis kelis kartus per dieną. Smegenuose - kas kita, ten jos gali veistis toliau. O jeigu savadarbiais kolektoriais dar pagąsdina pramoninių marketingo debiliukai...

Del radiatoriu.

Ar niekas nebandete naudoti automobiliniu radiatoriu?

Reikia patarimo

Matau yra daug gudriu zmoniu, tai gal kas pades man del lauko duso. Zodziu uzkelem mes 700 litru skardine keturkampe cisterna kazkur i 2 metru auksti, dabar ji yra aprudijus niekuo nedazyta, bet vanduo nesusyla. Suprantu kad vandens kiekis didelis, bet ka daryt kad jis susiltu? Gal reikia nupjaut virsutine dalis, kad vanduo butu atviras? nudazyt juodai ir apvilkt permatoma plevele? Ar ivirint kokius vamzdelius, kad vanduo samatioku cirkuliuotu? Ar ka dar daryt?

Lauko dušas galėtų veikti geriau

Būtų didžiausia klaida nupjauti statinės viršų ir ją atidengti - tada vanduo galėtų garuoti ir būtų labai stipriai aušinamas.

Šilumos kiekis priklauso nuo saulės šildomo ploto ir šilumos izoliacijos. Taigi statinę uždengti skaidria plėvele - nebloga mintis. Nudažius juodai, irgi būtų geriau, nes juoda spalva sugeria šviesą. Aš dar pritaisyčiau saulės kolektorių ir padidinčiau saulės šildomą plotą.

Įsirenginėdami vasaros dušus, žmonės dažniausiai daro vieną absurdišką klaidą: šaltą vandenį jie pila į statinės viršų, o šiltą mėgina bėginti per apačią. Bet apačioje visada būna šaltas vanduo. Net jeigu saulė ir neblogai įšildo statinę, žmogus nuo apačios vis tiek gauna šaltą vandenį, todėl mano, kad vanduo nespėjo įšilti. Taigi šaltą reikia bėginti per apačią, o į dušą vandenį leisti juo viršaus - patį šilčiausią.

Jungti reikėtų kitaip

Deja, vamzdžiai sujungti neteisingai - į dušą bėga šaltas vanduo. Į dušą reikėtų bėginti vandenį iš viršutinio vamzdžio - ten vanduo yra karštas. Bet dar geriau būtų pačiame statinės viršuje dušui prijungti visai atskirą vamzdį, ir vanduo visada bėgs į dušą nuo paties viršaus, pats karščiausias. Jungimo schema būtų tokia: http://petrasdargis.lt/sites/default/files/kolektorius%201.png

Daugiau saulės kolektorių jungimo schemų gali rasti čia: http://petrasdargis.lt/?q=ra%C5%A1iniai/saul%C4%97s-kolektori%C5%B3-jung...

Problema

Problema tame, kad vandens pripilama viena karta, kad kuo ilgiau uztektu, o neuzpildomas iskart sumazejus slegiui, taigi, jeigu vamzdeli pajungus virsuje, tai reiktu daznai dapildyti statine vandeniu. Gal yra koks sprendimo budas?

Giords

Aš irgi prieš keletą mėnesių sprendžiau panašią problemą - kaip iš 200 l statinės paimti vandenį nuo paviršiaus (šilčiausią) laistymui naudojant žarną, pajungtą statinės apačioje. Sugalvojau gana paprastą būdą - prie vamzdžio, esančio statinės apačioje, iš vidinės statinės pusės pritvirtinau žarną, kurios ilgis daugmaž lygus statinės aukščiui. Kad kitas žarnos galas nuolat būtų vandens paviršiuje (nepriklausomai nuo vandens kiekio statinėje) prie jos pritvirtinau plastikinį 0,5 l buteliuką kakleliu žemyn (žarnos galą įkišau į buteliuką ir ją užfiksavau medvaržčiu, įsukdamas jį kiaurai per buteliuko kaklelį ir žarną), o tam, kad į žarną patektų vanduo, buteliuko apatinėje dalyje (tuoj virš buteliuko kakliuko) padariau keletą skylių. Dabar vanduo į žarną visada patenka nuo viršutinio vandens sluoksni, bet ne nuo pačio vandens paviršiaus, ant kurio nusėda nemažai dulkių (vanduo turi būti gana švarus, nes aš vandenį naudoju šiltnamio laistymui. Prie statinės esu prijungęs "rasojančią" žarną, kurią įkasiau į žemę maždaug 30 cm gylyje). Vėliau padariau dar vieną patobulinimą - viršutinėje statinės dalyje pritvirtinau vandens padavimą per tualetinio bakelio vandens padavimo mechanizmą ("plūdę"). Dabar vandens lygis statinėje visada pastovus, nes kai atsuku požeminio laistymo čiaupą, statinė automatiškai nuolat pasipildo.

biomases generatorius

Sveiki.Mane sudomino mintis apie metano išgavima.Norėčiau sužinoti smulkiau apie gautus rezultatus.Ką panaudojot biomasei,nes kiek teko skaityti,visur akcentuojama į gyvulinės kilmės mėšlą. Valius

Eksperimentas nebaigtas

Mes nesame linkę garsinti nebaigtų eksperimentų, o šitas kaip tik yra nebaigtas. Pats generatorius padarytas pagal kinų generatoriaus pavyzdį, tik jis ne po žeme, bet ant žemės, vieno kubinio metro plastikinė talpa. Įtaisėme netgi maišytuvą - burbuliatorių. Seno šaldytuvo kompresosius siurbia dujas nuo viršaus ir vamzdeliu burbuliuoja į generatoriaus dugną. Visa problema, kad tų dujų kaip ir nėra, nors pagal aprašymus turėtų būti nemaži kiekiai. Kol kas nerandame atsakymo, o pasisemti patirties nėra kur. Į generatorių pilame karvių mėšlą ir obuolių išspaudas. Taigi eksperimentas nebaigtas, bet kol kas jo nelaikome nepavykusiu ir negalime pasakyti: nevarkite, iš to nieko gero nėra. Arba: puikus dalykas, dujų galima gauti nemokamai... Kai bus tikrų naujienų, pranešim.

metanui gauti reikia naudoti

metanui gauti reikia naudoti butent karviu mesla (geriausia sviezias) arba dar geriau gliceroli. Plius reikia stebeti temperaturas. Yra keli variantai, vieni laiko apie 35 laipsnius, kiti 50 laipsniu. cia kaip kam gaunas. O ka jus darot su gautu sieros vandeniliu? siaip jo irgi nemazai issiskiria? Jis gi labai nuodingas ir sprogus.

Nieko tokio

Kažką skaitei, bet ne iki galo. Arba tai buvo laikraštinis straipsnelis.Niekus rašinėk kitur.
Iš tiesų tai daug sudėtingesnė technologija, ir nėra ko neišmanėliui klaidinti žmonių.

neziniukas

Laba diena visiems , o as norejau paklausti ,ar veiktu toks varijantas:
sujungiu visus radijatorius kaip ir tu ir ledziu samatioku teketi per kombinuota boileri :)

O kodėl neveiktų?

Saulės kolektoriai taip ir veikia. Tik boileris turi būti aukščiau.

aciu

aciu labai uz atsakyma.

del samatioko

o kad samatiokas vyktu tai kaip suprantu tie vamzdziai iki boilerio nuolatos pobiski turi kilti, negali buti ant zemes pamesti o poto staigei ivirsu i bioleri.

Nuolydis reikalingas

Taip, reikalingas nuolydis, kad vanduo galėtų nuosekliai kiltų ir nesusidarytų oro kamščių. Turėkite omenyje, kad savitakinėse sistemose šilto ir šalto vandens svorio skirtumai yra nedideli, tai ir slėgio skirtumai nėra dideli. Vanduo cirkuliuoja ne taip greitai, kaip cirkuliacijos siurblio varomomis sistemomis, todėl ir nedidelis oro kamštis gali sustabdyti cirkuliaciją.

Kuo didesnis saulės kolektoriaus ir vandens talpos aukščių skirtumas, tuo didesnis cirkuliacijos greitis ir jėga.

Labai prasau ,gal galetumete

Labai prasau ,gal galetumete tiksliau (metrais) ivardinti ta auksciu skirtuma tarp kolektoriaus ir vandens talpos.Mat neisivaizduoju koks optimaliausias atstumas turetu buti, o niekur Blog'e neradau tikslios informacijos apie tai. Galimybe turiu pakelti vandens talpa iki 10 metru.Is anksto dekoju.

Kuo auškščiau, tuo geresnė cirkuliacija

Kuo didesnis aukščių skirtumas, tuo didesnis šilto ir šalto vandens svorių skirtumas, vadinasi, tuo greitesnė cirkuliacija. Jeigu gali šilumokaitį pakelti į 10 m aukštį, tai bus nepaprastai gera cirkuliacija. Bet abejoju, ar tai reikalinga... Man, pavyzdžiui, užteko pusantro metro.

Perkaitimas

Jei aš teisingai suprantu vis dėl to yra grėsmė vasaros metu sistemai perkaisti, jeigu pastoviai nėra naudojamas karštas vanduo. Kitaip tariant reikia tada specialiai nupilinėti karštą vandenį? Nes šiuo atveju išsiplėtimo bakelis gali ir nepadėti vandens temperatūrai pakilus gerokai aukščiau normos? Pataisykit jeigu klystu. Ačiū

Dėl perkaitimo pavojaus

Jeigu saulės kolektorius yra savitakinis, perkaitimo pavojaus nėra - nebent tyčia kokia sklende sustabdytumei cirkuliaciją arba dideliam saulės kolektoriui naudotumei labai mažą kelių litrų šilumokaitį (vandens bosą), kuris labai greitai užkaistų ir perkaistų.

Jeigu saulės kolektoriaus cirkuliacija priverstinė (vanduo varinėjamas siurbliu), perkaitimo pavojus atsiranda tada, kai dingsta elektra, ir cirkuliacija sustoja. Tada saulės kolektoriuje, pačiame jo viršuje, gali labai pakilti temperatūra ir neatlaikyti karščiui neatsparūs plastikiniai vamzdžiai. Tokiu atveju reikėtų dėti ne išsiplėtimo bakelį, bet apsauginį voštyvą, kuris reaguotų nuo šilumos.

Išsiplėtimm bakelis saugo nuo per didelio slėgio, o ne nuo temperatūros. Jeigu saulės kolektorius turi atskirą sistemą su šilumos skysčiu, tai išsiplėtimo bakelis yra būtinas, nes šildami skysčiai plečiasi. Atvirai sistemai - atviras, uždarai - uždaras bakelis. Tačiau saulės kolektoriuje gali cirkuliuoti vandentieko vanduo. Hidroforai turi tokius bakelius, ir jokių papildomų bakelių nereikia. Hidrofolro slėgį reguliuoji pats. Kažką panašaus turi ir vandentiekio sistemos, bet čia jau slėgio nesureguliuosi, turi prie jo derintis pats. reikia žinoti galimą maksimalų vandentiekio slėgį ir pagal jį derinti saulės kolektoriaus atsparumą slėgiui. Man atrodo, būtų paprasčiau dėti apsauginį slėgio vožtuvą. Labai pakilus slėgiui, tarkim, per vandentiekio bandymus, vožtuvas nuleistų vandenį ir apsaugotų sistemą nuo galimo trūkimo.

ar gali perkaisti ?

Pasidariau ant namo sienos kolektoriu is senu plieniniu radijatoriu uzdengti langu su dvigubu stiklu. Radijatorius , kurie stovi vienas virs kito, sujungiau nuosekliai ir pajungiau i elektrinio boilerio salto vandens ivada. Vanduo - vandentiekio , vamzdeliai pvc klijuojami .Kaip suprantu vanduo is kolektoriaus i boileri patenka tik tada kuomet atidarau ciaupa . Bet perkaisti neturetu ? Nors boileris juk visada yra pilnas. O kiek temperaturos truksta tai pasildo elektra . Ar as cia teisingai galvoju ?

Kazkas ne taip

Sprendziant is aprasymo, nera vamzdzio, kuriuo vanduo is boilerio teka i kolektoriu. Saltas vanduo paduodamas is vandentiekio i kolektoriu, toliau is kolektoriaus eina i elektrini boileri. Viskas.
Jei tik tiek, tai galima sakyti naudos is kolektoriaus bus labai mazai. Praktiskai nebus. Kadangi pastovi cirkuliacija nevyks, kolektorius perkais, nuo karscio sutrukines stiklai (jei negrudinti). Butina kazkaip ikomponuoti vamzdi, kuriuo vanduo is boilerio teketu i kolektoriu. Schema kiekvieno puslapio apacioje.

bet

Teisingai , nera tokio vamzdzio. Bet i boileri vandentiekio vanduo patenka tik per kolektoriu. Ir atidarius ciaupa boileryje atsilaisvina vietos vandeniui is kolektoriaus jau pasildytam. Nakti taimeris ijungia sildyma boileryje jei truksta silumos. Bet kol ciaupas uzdarytas jokios cirkuliacijos nera. Prie bolerio ivado stovi kazkoks voztuvas.Gal jis tam ir skirtas , kad neperkaistu ?

Paklausyk teisingų pastabų

Žmogau, be reikalo ginčijiesi. Tau sako teisingai - šitaip sujungus radiatorius, cirkuliacija nevyks, naudos turėsi labai nedaug, nes per dieną nesukaupsi karšto vandens atsargų. Jeigu darai saulės kolektorių, tai ko nepadaryti žmoniškai? Ir jei klausi patarimo, tai kodėl jo nepriimi, kai tau išmanantis žmogus pataria visai protingai? Norėjai ne patarimo, o pritarimo savo kvailai idėjai?

Teisinga ir kita pastaba - kiekvieno puslapio apačioje yra parodyta, kaip jungti savitakinio saulės kolektoriaus schemą.

Biodujos

Duomiuosi Biodujų tema, gerai, kad šildote mėšlą, bet gal kenkia uoboliai, nes rugština terpę, o ji ir taip rugštėja ir tada reikia kalkių. Praktikos neturiu, bet teorijos prisiskaičiau. Geri temperatūros režimai yra du: 1 apie 36 laipsnius, kitas gerai nepamenu gal 55 laipsniai. Keliant temperatūrą, galima persistengti, nes yra tarpas, kur bakterijos nesidaugina. Taigi statinė turi būti apšiltinta. Yra du režimai bakterijų dauginimuisi ir "pagal deguonį". Aerobinis ir anaerobinis rūgimas, tai yra su deguonies aeracija ir be jos. Be deguonies gaminamas uobolių vynas, o su deguonimi gaunamas uobolių actas. Gal čia blogai dėl uobolių. Mėšlą reikia skiesti 1/10 su vandeniu ir vyksta rugimas gal 10 parų, tai galima nustatyti padavimo ir iškrovimo ciklą. Prarugusios atliekos yra nuostabi traša, nes kaip minėjau procesui reikia temperatūros, kurioje žūva visi pavojingi mikroorganizmai. Iš 1 kg mėšlo išeina 1 M3 dujų, tik negaliu pasakyti ar suspaustų ar ne, bet tas 1 m3 ekvivalentiškas 1 ltr. dyzelino. Tai yra kad mes kas diena išmetame apie 1 ltr. dyzelino, o karvė tai iš viso kūro šaltinis, jos mėšle yra bakterijų kurios iš celiuliozės gamina butanolį. Darykite, greitai ir aš energetika užsiimsiu, uždengiau namo stogą, užsiimsiu energetiniu ūkiu.

Dar dėl biodujų galimybių

Japonijos inžinieriai sukūrė motociklą, varomą… ekskrementais. Išradimas, pavadintas „Toilet Bike Neo“, tai tarsi modifikuotas tualetas ir laboratorija ant ratų viename. Sistemoje žmogaus išmatos yra perdaromos į motociklą varančias biodujas. Su visa perdirbimo įranga motociklas naudodamas biodujas gali pasiekti 100 km/h., bet serijinės gamybos kol kas nenumato.

Nenuleiskite rankų veiks ir Jūsų Biodųjų generatorius, čia Japonai išmetimo vamzdžių gal šildo dujas, o nakti ar kai nevažiuoja gal ir elektra iš akumuliatorių. Technologija veikia.

kondicionavimas

Ponas Petrai gal kartais esi kazka sugalvojes saldyti nama vasara vietoj kondicionieriaus,as galvojau kazka panasiai daryti kaip geoterminis sildymas tik pigiau,Gal turit kas ideju,nes su saules kolektoriumi jau padariau sildau nama,o per ta pacia sistema noreciau padaryt ir saldyma.Gal kas dare savadarbius FANKOILUS

Saulės kolektoriai aušinti gali

Mano mediniam namui nekyla tokių problemų, tai nieko ir nedarau. Tiesa, vasarą per karščius trobos radiatoriais šildau vandentiekio vandenį. Tai labai paprasta - biuleris stovi aukščiau už radiatorius šiluma savitakos būdu keliauja į boilerį. Iš boilerio kiek pašilęs vanduo keliauja į saulės kolektorių. Pašyla ne tiek mažai - iš boilerio išbėga ne 10, bet 20 - 24 laipsnių. Aišku, šiek tiek aušinamas kambarių oras.

Jeigu tavo saulės kolektoriai oriniai ir uždarieji, labai lengva juos paversti galingais ventiliatoriais ir siurbti iš kambarių orą. Saulės kolektoriaus viršuje padarai angą, atidarai ją, ir karštas oras kils aukštyn į lauką, o per apatinę saulės kolektoriaus skylę siurbs iš trobos įšilusį orą.

Iš seno šaldytuvo galima pasidaryti nedidelį šilumos siurbliuką, juo aušinti kambarių orą ir šildyti vandenį. Bet šilumos siurblys - šiek tiek sudėtingesnė sistema.

nuorinimas

zadu montuot kolektoriu pagal sita schema
http://clip2net.com/s/2cjA5
sistema bus atvira,uzpildyta gliukoliu.
noriu pasiteiraut ar pilant gliukoli pro uzpildymo-isipletimo bakeli,sistema nusiorins pati?
kolektorius bus vakuminiu vamzdeliu-pajungimai virsuje.
gal reikia kur idet papildomas sklendes,ar ventilius gliukolio isleidimui,ar papildymui.kad veliau nekiltu kokiu papildomu problemu ir nereiktu perdarinet. aciu.

Išsiplėtimo indas - už nuorintuvą

Taip, jeigu išsiplėtimo indas yra pačioje aukščiausioje vietoje, jis veiks ir kaip nuorintuvas. Savitakinei sistemai labai svarbu, kad būtumei tvarkingai padaręs visus nuolydžius. Tokiu atveju ji nusiorins pati be didelių keblumų.

Per išsiplėtimo indą papildysi skysčio, kai reikės. Kad jis negaruotų, gerai kuo nors uždenk.

Skysčiui išleisti reikėtų dėti ventilį, bet - pačioje žemiausioje vietoje.

del cirkuliacijos

Sveiki noriu paklaust gal kas dare is kombinuoto boilerio.Jei pajunksiu boileri prie kolektoriaus ir pastatysiu cirkuliacini siurbliuka ar bus naudos.Aciu

Galingas saulės kolektorius už kelias dešimtis litų

Aš mastau apie galimybę pasigaminti kolektorių iš šaldytuvo radiatoriaus. Sujungus veidrodžio idėją iš neapšviestos pusės, manau, būtų gautas pakankamai efektyvus įrenginys. Be abejo, šaldytuvo radiatorius absorbuojamas plotas sąlyginai nedidelis, kadangi yra grotelių tipo, tačiau būtų apšviečiamas iš abiejų pusių, veidrodį galima įrengti tiesiai už jo radiatoriaus, kas leistų padaryti kolektorių komapaktišku.

Vamzdeliai labai ploni

Šaldytuvo vamzdelių paviršiaus plotas absurdiškai mažas, spinduliai eis kiaurai pro tarpus. Juos reikėtų pritvirtinti prie skardos ir nudažyti nuodai. Kita bėda - jie labai mažo skersmens, nuo menkiausio nešvarumo užsikiš.

Vasara gerai, o per salčius

Vasara gerai, o per salčius kaip? Ar gliukolis pades? Pramoninis ir prie minus 10laipsniu šildo. O šitas kaip? Žiema tik gera nuli pasieksi, o ten iki kolektoriaus išeimu nedasilesi kada saulute šviečia, užtenka 5min.

Šildo tik saulė

Gliukolis nešildo, šildo saulė. Saulė yra - šildo. Nėra - nešildo. Gerai apšiltintas saulės kolektorius gali šildyti ir minusinėje temperatūroje, jeigu yra saulė.

Sveiki, o jeigu sugalvoti

Sveiki, o jeigu sugalvoti toki varijanta, kad vandeni sildytu pvz. koks gana didelis padidinimo stiklas, kaip maneote, imanima tai butu?

Tokie kolektoriai daromi

Taip, sukoncentravus daugiau saulės spindulių į vieną tašką, galima išgauti aukštesnę temperatūrą. Tai galima pasiekti padidinamuoju stiklu, bet patogiau - paranole. Paraboliniai saulės kolektoriai yra gaminami, pasidaro ir mėgėjai. Jie turi didelį minusą - veikia tik nuo tiesioginių saulės spindulių. Apniukusią dieną iš jų jokios naudos.

Žinoma galima, bet

Žinoma galima, bet savikaina nepaleis. Parabolinį veidrodį pigiau pagaminti ir valdyti.

Sveiki, Petrai,

Sveiki, Petrai,
šauni idėja. man kyla klausimas toks - tai gerai veikia vasara. o kaip žiemą, kai lauke minusinė temperatūra? ar sprendėte kažkaip, ar tai tinka tik šiltąjam sezonui ( kas iš tiesų irgi gerai)?

Tam antifrizas

Tokius kolektorius galima užpildyti antifrizu, ir jie neužšals. Bet žiemą, kai bėra saulės, nieko iš jų neišspausi. Tik pavasarį, kai pradeda rodytis saulę. Dar vasario pabaigoje šiek tiek...