Saulės kolektorių jungimo schemos

Kategorijos: 

Kaip sujungti saulės kolektoriaus vamzdelius, kad būtų kuo paprasčiau, o įrenginys veiktų efektyviai?

Iš esmės yra trys jungimo būdai, nenaudojant elektroninių valdiklių ir cirkuliacijos siurblių.

1. Jeigu nenorite pirkti brangaus šilumokaičio, bet turite uždarą vandens bosą, saulės kolektorių galite paprasčiausiai prijungti prie vandentiekio sistemos štai tokiu būdu:

Kai atsuksite dušo čiaupą, šaltas vandentiekio banduo plūstels į saulės kolektorių ir pripildys vandens rezervuarą. Dušo čiaupą laikykite atsuktą tol, kol saulės kolektoriaus sistema užsipildys vandeniu ir išeis visi iki vieno oro burbulai. Daugiau nieko daryti nereikia. Saulė pašvies į saulės kolektorių, sušilęs vanduo pats kils aukštyn į bosą, o vėsesnis iš boso pats leisis žemyn. Cirkuliacija vyks tol, kol boso apačioje vanduo bus šaltesnis, nei saulės kolektoriaus viršuje. Atvėsus saulės kolektoriui (tarkime, naktį), cirkuliacija pati nutrūks be jokių valdiklių ir neaušins boso vandens.

Ši schema turi keletą pliusų ir minusų. Didžiausias pliusas - nereikia papildomo brangaus šilumokaičio, vandentiekio vanduo šildomas tiesiogiai (šilumos nestabdo šilumokaičio vamzdelių varža).

Reikalui esant, tarkim, ūkanotą dieną, kai vanduo nepakankaimai įšyla, iš saulės kolektoriaus jis gali būti paleidžiamas į šilumokaitį ir papildomai pašildomas. Tai kelis kartus pigiau, nei šildyti šaltą vandentiekio vandenį.

Minusai: saulės kolektoriaus sistemoje būna aukštas vandens slėgis (toks, kokį gauni iš vandentiekio), o karšto vandens sistemoms tai nėra labai saugu, reikia naudoti brangesnes ir patikimesnes jungtis. Kitas minusas yra tai, kad tokia sistema gali veikti tik šiltuoju metų laiku (šilumai nešioti negalima panaudoti šalčiui atsparių skysčių).

2. Jeigu naudosite šilumokaitį, saulės kolektoriaus sistema gali būti ir atvira, kaip parodyta šioje schemoje:

Iš tiesų tai dvi sistemos - vandentiekio sistema tiekia vandenį, o saulės kolektoriaus sistema jį šildo. Saulės kolektoriaus skystis sušilęs pats kyla aukštyn, šilumokaičio vamdzdeliuose atiduoda šilumą vandentiekio vandeniui ir atvėsęs vėl leidžiasi žemyn į saulės kolektoriaus apačią. O pakaitintas vendentiuekio vanduo iš šilumokaičio tiekiamas vartoti.

Kadangi tai atskiros nesusisiekiančios sistemos, saulės kolektoriaus šilumai nešioti galima naudoti ne vandenį, bet kokį nors kitą, šalčiui atsparesnį skystį, tarkim, antifrizą arba gliukolį. Tokiu atveju saulės kolektorius veiks ir žiemos saulėtomis dienomis, o šalčiai jo nesugadins. Kadangi saulės kolektoriaus sistemoje nebus aukšto slėgio, lengviau sujungti vamzdelius - galima paprasčiausiai juos patepti silikonu, sumauti ir šiek tiek paveržti sąvaržomis. Minusai: schema sudėtingesnė ir brangesnė, sunkiau užpildyti saulės kolektoriaus sistemą (išstumti iš jos orą).

3. Jeigu neturite nei šilumolkaičio, nei uždaro vandens boso, saulės kolektoriui galite naudoti ir atvirą bosą. Schema būtų tokia:

Ši schema labai panaši į pirmąją, kai naudojamas uždaras vandens bosas. Šiuokart bosas yra atviras, todėl negalite dėti dušo čiaupo - užsukus jį, vanduo pasipils per boso viršų. Todėl vandenį galite paleisti ir sustabdyti tik reguliuodami šalto  vandens čiaupą. Tai šiek tiek neįprasta, duše nagalėsite turėti stiprios srovės - atviras vandens bosas negali palaikyti slėgimo. Užtat sistema labai paprasta ir pigi. Kadangi saulės kolektoriuje nebus aukšto slėgio, vamzdelius sujungti galima labai paprastai.

4. Išradingi žmonės trečiąją schemą truputį patobulino. Neturėdami aukšto slėgio indo, kuris atlaikytų vandentiekio spaudimą, saulės kolektorių galite pasidaryti štai pagal tokią schemą:

Iš esmės tai atvira sistema, joje labai nedidelis slėgis - tik toks, kokį palaikys aukščiau pakelta šalto vandens bačka. Tik toks nepatogumas, kad tą viršutinę bačką retsykiais teks papildyti vandentiekio žarna...

Visais parodytis atvejais saulės kolektoriaus skystis cirkuliuoja savaime, be jokių pagalbinių siurblių, termostatų ar elektroninių valdiklių. Tam reikalinga viena vienintelė sąlyga: saulės kolektorius turi būti žemiau už vandens bosą (ar šilumokaitį). Kiek žemiau? Bent šiek tiek. Vienas mano darytas saulės kolektorius veikia, kai aukščio skirtumas tėra pusė metro. Bet žinokite: kuo didesnis saulės kolektoriaus ir vandens boso (šilumokaičio) aukščių skirtumas, tuo greitesnė cirkuliacija, tuo greičiau iš saulės kolektoriaus paimama šiluma.

Tačiau ne visada yra galima saulės kolektorių pastatyti žemiau už šilumokaitį ir pasiekti savaiminę cirkuliaciją - tenka naudoti cirkuliacijos siurblį ir elektroninį valdiklį, kuris junginėtų siurblį. Pramoniniai valdikliai yra labai brangūs, tačiau galima pasidaryti pačiam arba užsisakyti puikiai veikiantį ir daug pigesnį savadarbį. Cirkuliacijos siurblys irgi šiek tiek sukels sistemos kainą. Tačiau, naudojant cirkuliacijos siurblį, galima išsiversti su vienu turimu šilumokaičiu, kuris prijungtas prie namo šildymo sitemos.

5. Atsisakydami antro šilumokaičio (vandens boso), galite sutaupyti kelis šimtus litų. Štai jungimo schema:

Noriu kūrėjų dėmesį atkreipti į vieną labai svarbų dalyką:  darant priverstinę vandens cirkuliaciją saulės kolektoriuje, labai svarbu jam parinkti nedidelio galingumo cirkuliacijos siurblį - saulės kolektoriaus galingumas, palyginti su kelių ar keliolikos kilovatų galingumo šildymo katilu, yra labai nedidelis, todėl vanduo per jį turi tekėti labai maža srovele - daug lėčiau, negu jis teka šildymo sistemoje, užkūrus galingą katilą. Kai kurie ištarėjai vietoj cirkuliacijos siurblio naudoja automobilių kuro pompas ir tvirtina, kad jų galingumo pakanka. Tačiau yra ir specialių kelių vatų galingumo cirkuliacijos siurblių, skirtų šildymo sistemoms. Jie kainuoja apie 400 litų. Bet jeigu saulės kolektorius galingas, tarkim, padarytas iš kelių skardinių radiatorių ir turi kelių kvadratinių metrų saulės šildomą plotą, tai jis saulėtą dieną spėja šildyti vandenį ir 25 W cirkuliacijos siurbliui.

6. Turimą šilumokaitį galima prijungti prie saulės kolektoriaus ir kitu būdu, nejungiant saulės kolektoriaus ir šildymo sistemos į vieną. Paprasčiausiai galima į saulės kolektorių paleisti vandentiekio vandenį. Taip jungti net paprasčiau, be to, šiluma greičiau perduodama vandeniui - juk nėra tarpinio gyvatuko. Minusai - saulės kolektoriuje susidaro didelis slėgis (reikia labai kruopščiai sujungti vamzdžius), žiemai tenka išleisti vandenį, nuo vendenyje esančio deguonės sparčiau rūdi saulės kolektoriaus radiatoriai. Schema būtų tokia:

Kas atsitinka, jeigu cirkuliacijos siurblys per daug galingas? Valdiklis jį labai dažnai junginėja, o tai elektros prietaisams nėra gerai. Todėl cirkuliacijos siurblio ir saulės kolektoriaus galingumą reikia suderinti. Tai galima padaryti, naudojant mažąjį vandens ratą.

7. O šitą saulės kolektoriaus schemą atsiuntė Arūnas iš Ukmergės. Tai vienvamzdė atvira sistema, kurią jis susimontavo savo bute:

Vakuminis saulės kolektorius su 200 litrų vandens talpa užkeltas ant stogo, šaltu vandeniu jis užpildomas vamzdžiu, kuris į butą atvestas pro ventiliacijos angą. Paprastai užpildomas sykį ar du sykius per parą. Užpildomas automatiškai - saulės kolektoriaus talpoje įtaisyti davikliai praneša elektriniam vožtuvui, kada ji užpildyta.

Tuo pačiu vamzdžiu iki 95 laipsnių įkaitęs vanduo savo svoriu leidžiasi žemyn ir paleidžiamas į karšto vandens vamzdyną. Šilumos tinklų tiekiamo karšto vandens įvado čiaupas užsuktas.

Štai kaip tai atrodo nuotraukose:

Sistema palyginti paprasta, nors ją, Arūno nuomone, galima susimeistrauti ir paprastesnę, pavyzdžiui, valdikliui vietoj elektronikos panaudoti plūdurą, kuris išjungtų elektrinio vožtovo kontaktus, kai sistema užpildyta šaltu vandeniu. Ko gero, būtų galima pritaikyti ir paprasčiausią tualeto  bakelio plūdę su vožtuvu - tada sistema būtų užpildoma ne automatiškai, bet rankomis atsukus ventilį.

Sistemas saugi, nes kaip ir nėra slėgio - tik toks, koks atsiranda nuo vandens svorio. Tačiau susidaro karšto ir šalto vandens slėgio skirtumas, o tai jau minusas - tenka išmokti naudotis maišytuvu. Kitas minusas - užpildant saulės kolektorių, negalima naudotis karštu vandeniu, bet Arūnas tvirtina, kad tai labai menkas trūkumas - mat užpildymas trunka tik 5 - 10 minučių.

Aš savo  ruožtu dideliu minusu laikyčiau pernelyg aukštą karšto vandens temperatūrą - labai jau nepraktiška ir nesaugu sistemoje laikyti 95 laipsnių vandenį, nes tokiu nei prausies, nei indų plausi. Visgi labai gera idėja saulės kolektoriaus vamzdį ar vamzdžius nuvesti ant stogo per ventiliacijos angą. Tai daug patogiau ir paprasčiau, negu vesti vamzdžius per kambarius kur nors į balkoną. Be to, ne visų balkonai pietinėje namu pusėje, o stogas visada apšviestas. Svarbu, kad kaimynai iš pavydo ar baimės (kur tai martyta - saulės kolektorius!) nepakeltų vėjo...

Jeigu kas susidomėjo Arūno idėja ir norėtų išsamesnės informacijos, gali į jį kreiptis adresu arunas@ukvm.lt.

Už nupieštas saulės kolektorių schemas esu dėkingas šiauliškiui dizaineriui Tomui Stugiui.

Komentarai

Arūnas

Yra dar vienas būdas sujungti saulės sistemą. Kiek supratau, čia aptarinėjamos savadarbės sistemos. Manoji yra gamyklinė, bet gal kai kas ją prisitaikys sau. Ją naudoju ant daugiabučio, o man ji kainavo 2000 Lt ir pilnai tenkina penkių asmenų šeimos karšto vandens poreikius (netgi saulėtą dieną turiu nemažą perteklių). Taigi, pradėsiu nuo to, kad ant daugiabučio stogo daug neprieksperimentuosi, nes tai bendra namo konstrukcija, ir gyventojai greitai padarytų savo "teismą", be to turėjau ne vieną delegaciją iš butų ūkio ir t.t. Taigi pasirinkimas- kompaktiška, nebrangi, supaprastinta ir efektyvi sistema. Uolia, tokią radau, susimontavau ir nuo tada užsukau ateinančio iš miesto karšto vandens sklendę. Pagal mano paskaičiavimus, sistema atsipirks jau antrais eksploatavimo metais (jei aš ja naudosiu 6-8 mėnesius per metus). Yra joje šiokių tokių bėdų (200 litrų 95 laipsnių vandens, slėgių nevienodumas), kuriuos galvoju tobulinti, gal ir jūs ką nors patarsit Brėžinius ir aprašymą galiu atsiūsti, jei šio tinklapio savininkas to norės.

Savitakinės tobulos sistemos

Čia aprašytos savitakinės (ne būtinai - savadarbės) saulės kolektorių sistemos, kuriomis sukuriama natūrali šilto - šalto vandens cirkuliacija. Jos pačios pigiausios ir saugiausios (veikia be siurblių ir, savaime aišku, elektros), galima sakyti, tobulos sistemos. Pramoninių saulės kolektorių, kuriuose paprastai naudojami elektronika valdomi labai brangūs cirkuliacijos siurbliai, aprašinėti nemačiau prasmės - juk nusipirkęs už kelis tūkstančius litų, turėtumei gauti ir kokią nors montavimo instrukciją. Jeigu saulės kolektorius yra aukščiau už vandens rezervuarą (šilumokaitį), be cirkuliacijos siurblių, manau, neišsiversi.

Arūnai, bet jeigu esi sukonstravęs ką nors originalaus, atsiųsk savo schemą ir aprašymą. Svarbu, kad nebūtų lupikautojų (pramonių saulės kolektorių gamintojų ir pardavinėtojų) reklamos. Reikia turėti omenyje, kad technologinės naujovės ne visada kuriamos žmogaus labui - verslas turi tik vieną vienintelį motyvą - pelną, todėl vardan pelno labai dažnai paprasti daiktai tyčia daromi labai sudėtingi, į juos kišama brangių medžiagų, o po to apeliuojama į žmogaus tuštybę: štai, pažiūrėkit, koks modernus ir efektyvus prietaisas, kiek už jį sumokėjau! Iš tiesų tas "efektyvus" pirktinis daiktas vargu ar atsipirks...

Mano el. paštas petrasdargis@gmail.com

Arūnas

OK. Padarysiu foto (šiandien nelabai norisi lipti ant stogo) ir viską apibendrinęs atsiūsiu. Tik tiek galiu pasakyti, kad tai vienvamzdė sistema be jokių siurblių (anksčiau rašiau, kad tai labai paprasta sistema). Deja aš neišsiverčiau be elektronikos. Bet ji naudoja tik 5w ir pilnai automatizuoja visą sistemą (taigi nemanau, kad pinigai jai išmesti į balą), o kadangi šeimoje trys vaikai, tai jiems patikėti sistemos aptarnavimą tikrai nesiryščiau.

ar verta ant siubliuko

ar verta ant siubliuko taupyti?

Cirkuliacinis siurbliukas tikrai nekainuoja tukstanciu, valdymas ten irgi elementarus (nors jusu sistema isvis niekaip nesivaldo). Uztat kolektorius gali buti ten, kur yra daugiausia saules, tai yra ant stogo, o backele - katilineje.

Pirmoji schema yra "turkiska", tai yra kai backele ir kolektorius yra gaminys "du viename". Galima is esmes naudoti ten, kur nebuna minusu.

Tai netaupyk ir "ant elektros"

O ar verta taupyti"ant alaus", "ant vėtrungės", "ant gramofono"? Juk prie saulės kolektoriaus galima pritaisyti ir alaus bačką, ir vėtrungę, ir gramofoną. Marketingo sukčiai žmonėms perša būtent tokią mąstyseną, o nepratusieji mąstyti savarankiškai ant tokio kabliuko užkimba. Jiems nekyla pats paprasčiausias klausimas: o kuriems velniams?

Aišku, jei nėra galimybės saulės kolektoriaus pasidėti žemiau už vandens rezervuarą (šilumokaitį), tada, žinoma, tenka pirkti siurbliuką, elektroninius jo valdiklius. Ką padarysi... Bet man nesuprantama, kuriems galams žmonės kelia saulės kolektorių ant stogo, jeigu gali jį pakabinti balkone arba ant sienos. Atsakymas idiotiškas: tokia buvo saulės kolektoriaus konstrukcija. Aišku, gamintojai ir jų marketingo sukčiai būtinai siūlys kuo sudėtingesnės konstrukcijos ir brangesnį daiktą, nes jiems svarbu išspausti kuo daugiau pelno. Bet kai pažiūri į vartotojo interesus, viskas atrodo kitaip: kam pirkti nereikalingą daiktą?

Netikėkite paistalais, kad pirmoji schema esanti "turistįnė". Tai labai gera schema, tokio tipo saulės kolektorius man tarnauja jau septyneri metai ir veikia puikiausiai. Nežinau, kiek kartų jis yra atsipirkęs. Beje, jis kainavo labai panašiai, kiek būtų kainavęs vienas cirkuliacijos siurblys. Aišku, ta schema turi minusų: sistemoje palaikomas palyginti aukštas vandens slėgis (toks, kokį gauni iš vandentiekio), todėl vamzdžiai turi būti sujungti itin patikimai. Tokia sistema negali veikti šaltuoju metų laiku (neužpildysi antifrizu ar gliukoliu), tačiau tai - labai menkas trūkumas, nes gruodžio, sausio ir vasario mėnesiais būna tik kelios saulėtos dienos, ir didelės naudos iš saulės kolektoriaus vis tiek neišpeši.

Cirkuliacijos siurblį, kaip ir kitą sistemos dalį, reikia naudoti tik tada, kai iš tiesų reikalinga. Kuo sistema paprastesnė, tuo ji patikimesnė ir tobulesnė. Jeigu naudojame saulės energiją vandeniui šildyti, tai kodėl jos nepanaudojus ir cirkuliacijai palaikyti? O jei nenorite taupyti "ant siurbliuko" tai netaupykite ir "ant elektrinio šilumokaičio" - įjunkite jį į rozetę ir mokėkite už elektrą. Tada džiaugsis skirstomųjų tinklų lupikautojai.

Ant stogo daugiausia saules.

Ant stogo daugiausia saules. Gali ir tulike be langu ta kolektoriu uzdaryt, bet kiek is jo bus naudos? Kolektoriaus konstrukcija yra elementari - plokstuma, gali deti kur nori (geriau aisku 45 laipsniu kampu, daugiau saules energijos suvalgys).

As apie tai, kad sveikinu nora pataupyti, bet reikia neperzengt ribos, nes jau tas taupymas kerta per funkcionaluma. Juk jei didziausias noras yra neduot uzdirbt toms imonems plesikems, tai geriausia nieko nedaryt. Tegu bankrutuoja velniai ;)

Ir kiekvienas pagalis turi antra gala. Didelis slegis sistemoje gali viena diena graziai pataupyti, kai truks koks sujungimas ir uzpils visa nama. Zemos temperaturos backoje (nes alternatyvaus sildymo kaip ir nera) baigiasi legionellomis. Silumokaicio nebuvimas reiskia, kad yra uzsalimo pavojus. O saltukai naktimis pas mus buna ir velu pavasari, ir ankstyva rudeni. Ir panasiai ir panasiai...

Pliusai ir munusai

Taip, kiekviena sistema turi savų pliusų ir minusų. Aukštas slėgis yra tam tikra rizika, reikia labai kruopščiai sujungti vamzdžius, pradžiamoksliui tai gali iškart nepavykti.
Analitiškai mąstantis žmogus turi įvertinti visus pliusus ir minusus, o tada derintis prie savo galimybių. Tik bukaprotis įsikimba savos versijos ir gali parkristi žemėn, gindamas ją nuo analitinio vertinimo.
Ant stogo saulės nėra daugiau, kaip kitur. Stogas nėra kokia šventa vieta. 45 laipsnių kampu kolektorių galima pritaisyti ir ant sienos, ir ant žemės padėti. Viskas priklauso nuo konkrečių galimybių ir tikslų. Mano kolektoriai pritaisyti ant sienos vertikaliai,todėl jų reikėjo dėti daugiau, bet simbolinė kaina neturėjo jokios reikšmės, o žiemą, kaip vėliau pamačiau, jie veikia kaip šiltinimo medžiaga ir net sienų šildytuvas... Bet ne visiems tai gali būti priimtina. O kitam gali prasidėti isterija: "Tai statyk tuaelete!" - ims klykti. Statyčiau, jei veiktų. Ne visi išminties bokštai įstengia suprasti, kad čia kalbama apie VEIKIANČIAS ir LABAI GREITAI ATSIPERKANČIAS sistemas. Greitas atsipirkimas - esminės savybė, skirianti jas nuo sudėtingų ir beviltiškai brangių pramoninių konstrukcijų, kurios atsiperka labai negreitai arba visai neatsiperka..
Dar dėl legionelų baubo. Šiek tiek išmanantis saulės kolektorių veikimą žino, kad pačiame saulės kolektoriuje vandens temperatūra pakyla iki 60 - 70 laipsnių, o kol įšyla vandens talpa, visas vanduo apsisuka ratu kelis kartus, t.y. kelis kartus dezinfekuojamas. Temperatūra iki PAVOJINGOS ribos nepakyla tik pačioje tzalpoje, kaip tai atsitinka su vakuminių sistemomis. Vėsesnę dieną galima naudoti papildomą vandens šildymą - iš saulės kolektoriaus talpos pašildytas vanduo paleidžiamas į šilumokaitį.
Svarstant visus variantus, nagrinėjant jų pliusus ir minusus, reikia atminti, kad nėra GERIAUSIO varianto. "Geriausius" siūlo marketingo sukčiai, o neišmanėliai patiki. Galima išsirinkti tik tau tinkamiausią.
Bet yra absurdiškų variantų - tokių, kurie niekada neatsipirks arba atsipirks po 14 metų (prietaiso garantija - treji metai).
Kai marketingo sukčiai man ima suokti apie šilumos laidumą, atseit, reikia naudoti tik itin laidžias medžiagas, aš jiems atsakau: už varį kur kas laidesnis yra auksas. Kodėl saulės kolektorių nedarot auksinių?
Žodžiu, visi variantai yra geri, jeigu jie atsiperka ir duoda konkrečios naudos.

Pagal Jurgį ir kepurė!

Kiekvieno požiūris į daiktus ir vertybes yra skirtingas, nenuginčysi. Viskas daroma pagal mąstymo ir pragyvenimo lygį. Kodėl aš taip?
Apie saulės kolektorių mąsčiau seniai, šitą tinklapį kątik suradau, ir per pusdienį su sūnumi kolektorių sukonstravome ir pajungėme, kap sako "ant smūgio". Beveik viskas, ko reikėjo - buvo garaže, malkinėj ar ant aukšto. Kaip bebūtų, pas kaimynus teko nubėgt (parduotuvė toli). Visi padėjo kuo galėjo, bet požiūris į mano sumanymą buvo laaaaabai skirtingas. Vieni žiūrėjo, lūpas suspaudę, ir tylėjo, kiti: daryk, pažiūrėsiu, pasiteisins ir aš darysiu, treti: ką tu ubagas, ant elektros nebeuždirbi?
Padariau pačią paprasčiausią sistemą. Lauke ant sienos (apie puse metro žemiau negu boileris vonioj) pakabinau švediško tipo langą (tie susukami), vitoj vieno stiklo skarda, į tarpą bliekinį radiatorių, vidus nudažytas juodai, per sieną į vonią guminiai storasieniai, su kordu šlangai, namo apšildymo sistemą užsukau, palikau tik boilerį. Po pietų iki valios turime apyšilčio vandens, be elektros, be malkų. Džiaugiamės visa šeima!

Šaunuolis! Dar vienas toks

Šaunuolis! Dar vienas toks "langas", ir turėsi ne apyšilčio, bet karšto vandens į valias.
Labai svarbu yra ryžtis ir pradėti daryti pačiam. Sveikinu - pradžia labai gera!

Slėginis Kolektorius 2011.12.08 KOSTAS

Laba diena. Aš taip pat rošiuosi pasidaryti savadarbį saulės kolėktorių.Radau pas savę gana didelį radijatorių,kaip spėjų gali būti nuo pramoninio šaldituvo,nes jo išmatavimas yra 160cmX45cmX15cm,varinių vamzdelių išorės diametras 19mm ju yra 12 vienetų.Visi vamzdeliai sujungti nuosekliai,gaunasi kaip vienas išraitytas vamzdelis.Taigi atsiranda maža prolėmėlia;kaip nustatyti jo galingumą?Kas dėl šilumokaičio tai prieš metus,nupirkau bojlerį"talpa talpoje"120 litrų su pajungimu iš abiejų pusių.Pastačiau sklendęs iš abiejų pusių ir galima naudotis;žiema iš centrinio šildymo katilo o vasara iš kolektoriaus.

O dabar atsakymas į Petro komentatą,"Pliusai ir minusai"
Jus daug diskutuojate dėl spaudiminio kolėktoriaus sistemos,kad pavojingas didelis vandentiekio spaudimas,gali padaryti nemalonumų.Nuo didelio vandetiekio spaudimo yra priešnodis,kuris atlieka dvi funkcijas:Palaiko nustatyta (norima)spaudimą ir papildo vandens kiekį pagal nustatyta spaudimą.Tas priešnodis vaddinasi;"Automatinis vandens papyldytojas,ir kainuoja tik virš 100litų,kuris tikrai apsaugos nuo vandentiekio dielio slėgio. Pagarbiai Kostas

Šilumos kiekis priklauso nuo saulės šildomo ploto

Taip, Kostai, yra priešnuodžių nuo slėgio. Mano saulės kolektoriuje yra vandentiekio (naminio) slėgis ir labai seniai bei sėkmingai veikia.

O saulės kolektoriaus galingumą reikia skaičiuoti ne pagal vamzdelius, bet pagal saulės šildomą plotą. Yra sakoma, kad 1 kv.m saulėtą vasaros dieną duoda 1 kW. Nežinau, ar tai tiesa. Jeigu vienam žmogui klius 1 kv.m, karšto vandens visiems užteks per akis ir dar liks. Tokia mano ir mano pažįstamų kūrėjų praktika.

Kuo vamzdeliai laidesni šilumai, tuo geriau jie surinks į kvadratinį metrą patenkančią saulės energiją (bet jos nepridės,žinoma). Aišku, dar yra labai svarbu saulės kolektorių gerai apšiltinti, sudėti jam dvigubus stiklus (arba gatavą stiklo paketą). Sėkmės!

Kokia talpa tiktu?

Noreciau paklausti keliu litru boso reikia vieno kvadratinio metro kolektoriaus pagaminamo silto vandens kaupimui? Ir ar didinant Kolektoriaus plotui boso talpa turetu dideti proporcingai (tiek pat kartu)?Kolektoriu darysiu is ploksciu metaliniu radiatoriu 0.9m x 2m ,skaidrioji danga bus 2 stiklo sluoksniai su 2cm tarpeliu vienas tarp kito.Sistema spaudimine "nuo vandentiekio" , savaimine cirkuliacija. Is anksto dekoju uz atsakyma.

Talpa gali būti ir didesnė

Manau, saulėtą dieną 1,8 kv.m turėtų prišildyti kokį 100 ltr, o jei kolektorius bus gerai apšiltintas, - ir daugiau. Jeigu talpa stovi vertikaliai, ji galėtų būti ir gerokai didesnė - aukščiau laikysis karštesnis, žemiau - vėsesnis vanduo. Visa talpa ne būtinai turi įkaisti iki 40 laipsnių.

Spinduliavimo intensyvumas

1kW/m2 spinduliavimo intensyvumas tiesa tada, kai giedrą dieną saulė šviečia tiesiai virš galvos. Kaip žinia Lietuva tokioje platumoje, kurioje tokių dalykų nebūna. Bet kolektorių suorientavus tiesiai į saulę, galima gana neblogai priartėti prie kolektorių deklaracijose standartu tapusio 1kW/m2.
Gargždų sąlygoms padariau pasiskaičiavimą, koks saulės energijos kiekis vatais yra maksimaliai teoriškai galimas į 1m2 horizontalaus ir vertikalaus kolektoriaus kiekvieno mėnesio 1-ą dieną.
menuo hor vert
1 ------- 142 - 714
2 ------- 252 - 818
3 ------- 430 - 857
4 --- 636 792
5 --- 785 674
6 --- 863 575
7 --- 871 557
8 --- 813 628
9 --- 684 744
10 -- 502 832
11 -- 301 831
12 -- 164 740
Maksimaliai teoriškai reiškia, kad yra visiškai giedra, vidurdienis, kolektorius orientuotas tiesiai į pietus.
Taip pat reikia įvertinti, kad lygiai kaip kad neįmanoma su profesionaliais parduodamais kolektoriais pasiekti greitą atsiperkamumą, lygiai taip pat neįmanoma su savadarbiais kolektoriais pasiekti čia surašytų vatų. Bet gal bus naudinga norintiems turėti kažkokį atskaitos tašką ar norintiems įvertinti savo kolektoriaus NK.

NK nėra svarbiausias rodiklis

Labai gera saulės intensyvumo lentelė. Reikės pasinaudoti.

Su saulės kolektorių efktyvumu (ekonominiu atsiperkamumu) viskas seniai aišku. Pramoniniai praktiškai neatsiperka, savadarbiai atsiperka labai greitai. Tai žinau ir aš, ir visi kiti praktiškai (ne teoriniais išprotavimais) užsiėmę kūrėjai.

Su NK yra vienas toks paradoksalus dalykas. Labai norint, jį galima pakelti iki pramoninių saulės kolektorių lygio, bet tai paprasčiausiai... neapsimoka. Tarkime, saulės kolektorius darai iš vario, kuris labai laidus šilumai. Tačiau už varį šilumai dar laidesnis yra... auksas. Manau, visi sutiksite, kad daryti iš aukso būtų tikra beprotybė. Beje, daryti iš vario - irgi nelabai racionalu. Vienas mano pažįstamas meistras buvo taip užhipnotizuotas pramoninių reklamos, kad įsigeidė pasiekti pramoninių kolektorių NK ir pasidarė varinį. Pramoninių NK jis tikrai pasiekė. Bet ne tik. Jis pasiekė ir pramoninių kainą. Dabar labai ilgai ir kantriai lauks, bene tas žaisliukas atsipirks.

Kūrėjams reikėtų žinoti, kad NK yra toli ne vienintelis ir ne pats svarbiausias rodiklis. Svarbiausiu rodikliu praktiškas (marketingo nesužalotas) žmogus turėtų laikyti efektyvumą (atsiperkamumą). Mat didesnį saulės kolektoriaus galingumą galima pasiekti mažesniu NK, bet didesniu saulės šildomu plotu. Turint labai pigios medžiagos, didesnį galingumą galima pasiekti, darant didesnius, bet mažesnio NK saulės kolektorius ir gauti didesnį rezultatą daug mažesne kaina. Juk už saulę kol kas nereikia mokėti!

Beje, nėra jokio reikalo siekti, kad vanduo įkaistų iki 70 laipsnių - vis tiek jį maišysi šaltu, o karštą vandenį labai sunku tinkamai apšiltinti. Kuo aukštesnė temperatūra, tuo didesni būna šilumos nuostoliai. Užtenka, kad jis yra 40 laipsnių - tokiu ir nenusiplikysi, o šilumos nuostoliai bus minimalūs, apšiltinus vandens talpą paprasčiausia akmens vata. Taigi aukšta temperatūra, kaip ir labai aukštas NK yra nebūtini - juos pabrėžia tik marketingo sukčiai, sąmoningai iškreipdami žmonių motyvaciją.

Saules kolektorius

Atsiprasau kaip galima cia prisiregistruoti? Nebezinau ka daryti statausi nama LT,pats gyvenu UK, ieskau saules kolektoriaus vandeniui sildyti, noriu montuoti ant stogo. Nezinau ka pasirinkti, nes dauguma visu reklamuojamu yra yra puse tiesos. Prasau gal jus zinote ka patarti, koki daikta gera pasirinkti. Nes cia daugybe visko. Gal as galeciau kuo padeti kam nors? Gal jus galite perduoti visiems kam reikes informacijos .......mano pastas jonas01@mail.ru

Taigi Petras neskupas

nespaudzia info o laisvai dalinasi savo patirtimi , bandymu rezais su visais besidominanciais parapijonimis. Tai tik naudokis ir daryk kas tau reikalinga ir yra idomu. Ir mus , visa cia besilankancia bendruomene, informuok kaip tau sekasi ?
Beja , kodel tavo meilas su galune ru ? Esi Jonas ar Johnas gyveni UK , pas karaliene po sijonu , silta ir gera ten . O kam tas ne EUropietiskas rusinimas tau reikalingas ? Juk putinas net Muamara kadafi lenkia savo goduliu valdzios...Suprasciau jei naudotumeisi kokia perspektyvia mandarinu kalba , visos planetos ateities kalba , o cia dabar EU vidaus reikalai - statai trobele LT , babkeles uzdirbineji UK , prie ko cia ru ?

Savadarbis kolektorius

Sveiki. Pasidariau saulės kolektorių pagal šiame tinklapyje pavaizduota pirmą schemą. Visą vasarą šį kolektorių naudojau nusiprausti po darbų prie statybų. Veikia puikiai (truputi pakeičiau schemą), bet norint šią sistemą panaudoti pastoviai namuose yra viena problema, bet gal būt įmanoma ją išspręsti nes aš nesu profesionalus santechnikas ir gal ko nežinau. Kadangi čia negaliu įdėti nuotraukos tai siunčiu nuoroda su kolektoriaus nuotrauka, schema ir aprašymu, būtu įdomu padiskutuoti.
http://www.biteplius.lt/lt/2content.diary_view_my/2309673-=%281870709321
Vytautas

Schema yra pakeista

Čia nėra dėl ko diskutuoti. Schema pakeista, ir dėl to atsirado problema - šaltas, dar nespėjęs įšilti vanduo bėga į čioaupą ne iš šilumokaičio, bet iš saulės kolektoriaus.

Todėl negalima sakyti, kad darei pagal pirmąją schemą. Gerai įsižiūrėk - joje vanduo į dušą bėga ne tiesiai iš saulės kolektoriaus vamzdžio, bet iš boso. Kažkada ir aš buvau taip sujungęs (dėl pigumo), bet turėjau perdaryti.

Dabar prausdamasis turi sklende uždarinėti saulės kolektorių. Kita išeitis būdų daryti šilumokaičio viršuje skylę ir iš ten bėginti į čiaupą šiltą vansenį. Žodžiu, padaryti taip, kaip parodyta pirmoje schemoje.

Bet jei išbandei su mažiuku saulės kolektoriumi ir įsitikinai, kad saulė tikrai pašildo vandenį, galėtum pasidaryti didesnį su didesniu vandens bosu ir be klaidos. Po anuo išsimaudysi visas, o tas tegu lieka kaip pirmojo darbo prisiminimas. Ir dar rankas nusilplauti! :)
Sėkmės!

Mano klaida

Dabar pastebėjau, kad pirmoje schemoje iš boso (vandens šildytuvo) išeina trys vamzdžiai o ne du kaip mano schemoje. Aišku čia atsiranda viena problema kaip mano vandens šildytuvo viršuje padaryt jungtį, nes reikia nuimti toje vietoje izoliaciją, o po ja gan plona skarda, bet čia išsprendžiama problema.
Kas dėl kolektoriaus dydžio, tai kol kas man pilnai užtenka, aišku vėliau darysiu didesnį. Dabar tėvams kolektorių daugiabutį darau, bet jau su priverstine cirkuliacija. Gal patartumėt kokius daviklius geriausia naudoti temperatūros matavimui.

Savadarbis valdiklis

Savadarbis valdiklis aprašytas čia: http://petrasdargis.lt/?q=ra%C5%A1iniai/savadarbis-valdiklis-saul%C4%97s...

Yra schema,gali pasidaryti. Veikia patikimai. Gali pasidaryti pats, gali užsakyti mano bendraautoriui Vincui - jis padarys už kokius 200 Lt.

Beje, jeigu saulės kolektoriuje cirkuliuoja vandentiekio vanduo, visai nebūtina naudoti pramoninį brangų šilumokaitį. Sąvartynuose galima nusipirkti kokį uždarą bosą, tarkim, seną automobilinį dujų balioną (kurį laiką biškį smirdės vanduo) arba sunkvežimio suspausto oro balioną. Tokie balionai būna storasieniai, prie jų labai lengva virinti vamzžius. Prisivirini ilgasriegius, o po to jungi žarnas. Ir labai pigu, ir patikima.

Pasidariau saulės kolektorių,

Pasidariau saulės kolektorių, su siurbliuku, valdikliu.( valdiklis pagal jūsų schemą) Norėčiau pastatyti elektronini termometrą. Ar termometras jungiasi kažkaip į valdiklio schemą,prie jau esamu daviklių, ar nepriklausomai(valdiklio davikliai sau, termometro sau). Senukuose esami termometrai matuoja vidaus ir lauko temperatūras, su vienu išnešamu į lauką davikliu, ar įmanoma iš termometro išlupti tą kitą davikli(vidaus temperatūros) ir laidu prailginti. Gal kas bandėt kažką daryti.Ir dar, termometro instrukcijoje rašo , kad jis matuoja iki 70 laipsnių karščio, ar jis veiktu jeigu temperatūra dar auštesnė? Gal kas naudojat tokį termometrą?

Užtenka vieno termometro

Jeigu naudojate pramoninį šilumokaitį, turėtų užtekti to, kuris yra jame. Kam antras?
Aš saulės kolektoriui naudoju 120 litrų talpos dujų balioną, o temperatūrą matuoju paprasčiausiu elektroniniu termometru, kurio daviklį pritaisiau prie karšto vandens vamzdžio.
Matuoti temperatūrą saulė kolektoriuje nėra jokios prasmės. Ką tai duos? Juk mums reikalingas karštas vanduo, o ne karštas saulės kolektorius. Įdomumo dėlei galima kokį sykį įkišti vidun elektroninio termometro daviklį ir pažiūrėti, kiek jis įkaista.

Pasidariau saulės kolektorių,

Pasidariau saulės kolektorių, su siurbliuku, valdikliu.( valdiklis pagal jūsų schemą) Norėčiau pastatyti elektronini termometrą. Ar termometras jungiasi kažkaip į valdiklio schemą,prie jau esamu daviklių, ar nepriklausomai(valdiklio davikliai sau, termometro sau). Senukuose esami termometrai matuoja vidaus ir lauko temperatūras, su vienu išnešamu į lauką davikliu, ar įmanoma iš termometro išlupti tą kitą davikli(vidaus temperatūros) ir laidu prailginti. Gal kas bandėt kažką daryti.Ir dar, termometro instrukcijoje rašo , kad jis matuoja iki 70 laipsnių karščio, ar jis veiktu jeigu temperatūra dar auštesnė? Gal kas naudojat tokį termometrą?

schema.

O kaip pajungti nekombinuota elektrini bojleri prie kolektoriaus kad eitu samatioku taip vadinamu?

Saulės kolektorių statyk žemiau

Viską junk taip pat, tik saulės kolektorius tegu stovi žemiau už šilumokaitį - tada nereikės cirkuliacijos siurblio.

vamzdis pajungimui

Noriu pajungti savo kolektoriu , bet susiduriau su problema . Neturiu priemoniu suvirinti ar sulydyti plastikinius sildymo sistemoms naudojamus vamzdzius . Yra klijuojami klijais pvc vamzdziai . Bet tie kur yra storesni - skirti tik saltam vandeniui. O karstam tik 15mm skersmens. Kazi ar vyks savitaka esant tokiam plonam vamzdynui?

Yra ir storesnių

Būna ir 20 milimetrų. Paieškok didžiuosiuose prekybos centruose. Aš pirkau "Senukuose". Tiesa, su tais klijuojamais - jau bėda. Girdėjau, jų nebegamina, taigi jie baigiasi.

Jeigu aukštis pakankamas, savitaka vyks ir plonesniais vamzdžiais. Ne tragedija.

15 mm

Kad ir 15 mm.

Saulės kolektorių jungimas

Sveiki,
Saulės kolektorių noriu pajungti į esamą sistemą prie kombinuoto boilerio rūsyje. Taigi, kolektorius bus viršuje (pvz. ant žemės ar balkone). Reikės priverstinės cirkuliacijos ir elektroninio valdiklio. O jeigi aš virš kolektoriaus pastatyčiau talpą, kurioje šiltu vanduo, o jau tą vandenį iš talpos siurbliuku tiekčiau į boilerio gyvatuką. Gal tada nereikėtų derinti kolektoriaus ir siurblio galingumo, daryti mažojo rato ir pan.

Giedrius

Papildoma vandens talpa

Taip, Giedriau, padarius tokią sistemą, nereikėtų jokių siurblių ir valdiklių. Aš taip esu pasidarąs. Mano saulės kolektotriai - ant stogo, bet dar aukščiau, ant gegnių skersinio, esu padėjęs automobilinį 110 litrų dujų balioną, kuriame šyla vanduo. Anksti pavasarį ir rudenį, kai jis sušyla nepakankamai, iš to baliono vandenį dar nuvarau į šilumokaitį ir pridedu kelis laipsnius. Tai labai paprasta.

ar butinas nuolydis

Ar labai svarbu islaikyt tolygu nuolydi is kolektoriaus i boileri aukstyn ?
Darau is 3 vnt plieniniu radijatoriu. Dedu kiekviena is ju i atskira lango rema horizontaliai kiekvienas- jungsiu nuosekliai . Vietos taip tik tera - 2 radijatoriai i pietu puse vienas virs kito, ir vienas ant kitos namo sienos i vakarus bet sitas nepilnai iskyla virs paskutinio apie 10 cm aukscio persidengia . Ar vyks man savitaka ?

Dėl kolektorių jungimo

Jeigu radiatoriai stovi vienas virš kito, juos galima jungti nuosekliai - taip netgi geriau. Jeigu viename lygyje, reikėtų jungti lygiagrečiai.

Nuosekliai nereikėtų jungti saulės kolektorių, kurie nukreipti ne į vieną pusę - tokiu atveju juos reikėtų jungti tik lygiagrečiai. Per pietus vandenį tegu šildo vienas, po pietų - kitas. Tada jie veiks, netrukdydami vienas kitam.

Savitakiniams kolektoriams reikalingas nuolydis. Jis gali būti ir netolygus, svarbu, kad būtų per visą sistemą. Užlenkus vamzdį, alkūnėje susidarys oro kamštis ir sustabdys cirkuliaciją.

Jeigu kolektoriai nukreipti

Jeigu kolektoriai nukreipti ne į vieną puse ir vandenį šildytu vienas kolektorius , o paskui kitas, tai tikriausiai reikia statyti du daviklius prie vieno ir prie kito kolektoriaus. Ar kažkaip kitaip? Jeigu du, tai ar nuo vieno valdiklio galiu pajungti abu daviklius? Ačiū

Daviklius reikėtų junginėti.

Galima dėti du karšto vandens daviklius, bet jie abu šitame valdiklyje vienu metu veikti negalės - pasikeistų varža. Juos reikėtų junginėti, bet tai nepatogu, Nebent junginėtų koks laikmatis.

Jeigu saulės kolektoriai yra netoli vienas kito, tik skirtingų krypčių, juos galima sujungti lygiagrečiai, o karšto vandens daviklį dėti per vidurį ant bendro vamzdžio. Montuodami vieną sistemą, taip padarėme. Veikia gerai.

Šiemet įsigudrinau vieną valdiklį panaudoti trims sistemoms: saulės kolektoriui, centriniam katilui ir židinio ekonomaizeriui. Saulėtą dieną įjungiu daviklį, kuris yra saulės kolektoriuje. Kai užkuriu centrinį katilą, įjungiu jo daviklį, kai židinį - židinio daviklį. Šalto vandens daviklis - ant boilerio grįžtamo vamzdžio. Geriau būtų buvę jį kišti ten, kur boilerio termometras, bet netilpo.

O tai iš baliono į

O tai iš baliono į šilumokaiti vistiek reikalingas siurblys, o siurblys valdomas laiko rėle ar jūsų valdykliu?

Dv igubas šildymas

Nenaudoju jokių laiko relių. Paprasčiausiai pašildytas vandentiekio vanduo iš baliono teka ne tiesiai į dušą, bet dar užsuka į šilumokaitį. Jeigu trūksta kelių laipsnių, pridedu. Nesuprantu, kam čia reikėtų kažkokių relių ar valdiklių?

Man atrodo, kažko nesupranti. Saulės kolektoriams gali būti naudojami dvigubi šilumokaičiai (dviem spiralėmis) arba du šilumokaičiai. Apatinė spiralė dvigubame šilumokaityje skiriama saulės kolektoriui, viršutinė - šildymo sistemai. Jeigu trūksta saulės šilumos, kelis laipsnius galima pridėti, užkūrus vandens šildymo katilą ir paleidus karštą vandenį į viršutinę spiralę. Tačiau tie dvigubi saulės kolektoriai yra brangūs, galima naudoti du paprastus. Viename vandenį šildo saulės kolektorius, o jei šilumos pritrūksta, vanduo dar nuvaromas į antrąjį, ir ten pridedami keli laipsniai.

Brėžinys

Gal galėtumėte dėl aiškumo įdėti brėžinuką šiai sistemai: "Viename vandenį šildo saulės kolektorius, o jei šilumos pritrūksta, vanduo dar nuvaromas į antrąjį, ir ten pridedami keli laipsniai."
Norėčiau pabandyti pasibraižyti ne tik karšto vandens tiekimui bet ir grindiniui šildymui be elektros naudojimo - labai jau dažnos vėtros pasidarė :-)

Pasakysiu žodžiais

Tingiu braižyti, tai pasakysiu žodžiais. Reikalingi du šilumokaičiai. Vieną šildo saulės kolektorius, kitą - elektra arba šildymo sistema. Kai saulės daug, užtenka pirmojo šilumokaičio - iš jo vandenį leidi tiesiai į dušą. Jeigu saulės mažai, ir ji vandens temperatūros nepakelia, kiek reikia, iš pirmojo šilumokaičio vandenį leidi ne į dušą, bet į antrąjį šilumokaitį ir tik iš jo - į dušą.
Argi ne paprasta? Kokių dar brėžinių? :)

Ar elektrinis

boileris galetu but uzmaitinamas pasildytu vandeniu is kolektoriaus . Vietoje salto is vandentiekio ? Ir paskui nakti kiek temperaturos truks pasisildytu elektra ?

Taip, žinoma

Taip, žinoma, tas antras boileris gali būti šildomas ir elektra, ir šildymo sistemos vandeniu. Tu supratai teisingai. Beje, jeigu reikia, antrąjį boilerį gali šildyti ne tik naktį, bet ir dieną. Bet kada. Jie netrukdys vienas kitam.

daviklis cirkuliaciniam siurbliui

Norėjau jūsų paklausti. Norėčiau daryti savadarbę sistemą kolektorius aukščiau boilerio, todėl reiktų statyti cirkuliacinį siubliuką. Taip pat galvoju virš kolektoriaus statyti dar vieną boilerį, kad savitakos būtų surinktų karštą vandenį. Tik iškilo klausimas kurioj vietoj montuoti cirkuliacinio siurbliuko daviklis, kuris įjungtų siurbliuką kai būtų pakankamai karštas vanduo. Ar tą daviklį statyti apačioje boilerio ar viršuje ar ant išėjimo vamzdžio?

Cirkuliacijos siurblys tau nereikalingas

Jeigu boilerį statai aukščiau saulės kolektoriaus, tai kam reikalingas cirkuliacijos siurblys ir jo valdiklis? Viską atliks savitaka, ji prišildys boilerį vandens. Jeigu temperatūros neužteks, vandenį iš viršutinio boilerio parsivarysi į apatinį ir prįdėsi kelis laipsnius. Aš taip esu pasidaręs - veikia puikiausiai. Kam mėtyti pinigus ir daryti kažkokią dvigubą sistemą?

O šiaip normalus valdiklis turi du daviklius. Vienas, kuris fiksuoja aukštesniąją temperatūrą, dedamas ant saulės kolektoriaus vamzdžio karščiausioje vietoje, kitas, kuris fiksuoja žemesniąją - ant boilerio viršutinio vamzdžio. Elektroninis valdiklis palygina dvi temperatūras ir cirkuliacijos siurblį įjungia tik tada, kai vanduo saulės kolektoriuje būna bent keliais laipsniais šiltesnis, nei boileryje, o išjungia tuoj pat, kai temperatūros susilygina.

Cirkuiacinis siurblys

Aš turiu omenyje statyti cirkuliacinį siurblį, kad paduotų karštą vandenį iš viršutinio boilerio į apatinį. Pvz sukyla viršutiniame boileryje temperatūra iki 50 laipsnių sudirba siurbliukas ir parvaro vandenį į apatinį boilerį.

Žaidimais neužsiimu

Aš supratau, ką tu nori daryti, aš tik sakau: kuriems velniams tai reikalinga? Jeigu nori daugiau šilto vandens, nuspirk didesnį boilerį.

Žinoma, gali iš vieno boilerio vandenį cirkuliuoti į antrą, po to - į trečią ir taip toliau. Čia yra kalbama apie RACIONALIUS sprendimus, apie tai, kas reikalinga ir kas ne. Aš juk kalbu apie PATIRTĮ, o ne fantazuoju. O patirtis tokia: jeigu trūksta šilumos, iš viršutinio boilerio vandenį paprasčiausiai parbėgini į apatinį ir pridedi kelis laipsnius. Daugiau neturiu ką pasakyti.

12 V siurbliukas

Ar jūsų daviklis perjunginės 12 V siurbliuką (automobilinį, kuro)ar reikia kažką perdaryti daviklyje?

Tinka ir 12 V

Valdiklis (tai ne daviklis) gali būti iš karto daromas 12 V įtampai. Jis gali būti ir 220 V, bet tokiu atveju reikėtų naudoti relę. Valdiklis junginėtų relę, relė - 12 V siurbliuką. Galima daryti dar kitaip: valdiklis junginėtų 220 V įtampos srovę, į ją įsijungtumėt 12 V maitinimo šaltinį. Tokiu atveju prie valdiklio prijungtume specialę rozetę.
Esame darę ir tokių, ir tokių valdiklių.

Kodėl turėtų?

Jeigu iki šiol neišstūmė, tai ir rytoj neturėtų išstumti. Visos schemos išbandytos ir veikia.

Reikia galvoti

O tu nedėk, jeigu nepatinka. :)
Rytą matysi, ar liko bent kiek drungno vandens, ar visas ataušo.

tas pats klausimas

... dėl 6 schemos ventilio (ne atb. vožtuvo) paskirties? Ir dėkui p.Petrui už savadarbės fizikos pamokas!

Ventilio gali nebūti

Šito ventilio gali ir nebūti, Aš jį schemoje nurodžiau tiems, kurie įsideda pernelyg galingus cirkuliacijos siurblius, ir tie taip greitai varinėja vandenį, kad šis nespėja įšilti, o valdiklis be perstojo junginėja elektrą. Norint sumažinti vandens srautą, galima padarytą mažąjį vandens ratą ir jį reguliuoti ventiliu. Jeigu ventilį atsuksi iki galo, visas vanduo suksis mažuoju ratu, jaigu užsuksi - tik didžiuoju, Bet galima ventilį nustatyti taip, kad vanduo pasiskirstytų mažajame ir didžiajame ratuose.

Žinoma, geriausia dėti standartinį cirkuliacijos siurblį - tokį, kurie naudojami šildymo sistemose. Paprastai jie būna trijų padėčių. Jeigu saulės kolektorių sistema nedidelė, užtenka kokių 25 vatų, jeigu labai didelė, junkite maksimalų galingumą, tarkim, 75 vatus. Iš kur žinoti, koks siurblio galingumas būtų geriausias? Žiūrėkite vandens temperatūros. Jeigu iš saulės kolektorių pareina itin karštas vanduo, junkite didesnį galingumą. Norint išvengti didelių šilumos nuostolių, patartina saulės kolektoriuose nelaikyti labai aukštos temperatūros. Ir dar vienas svarbus dalykas: kuo geriau aušinami saulės kolektoriai, tuo geriau jie siurbia šilumą. Taigi didesnis kiekis ne tokio karšto vandens gali parnešti daugiau šilumos, negu mažesnis kiekis karštesnio vandens. Čia jau turite išbandyti praktiškai.

citata: "...Jeigu saulės

citata: "...Jeigu saulės kolektorių sistema nedidelė, užtenka kokių 25 vatų, jeigu labai didelė, junkite maksimalų galingumą, tarkim, 75 vatus..."
Noriu paklausti: ar 8 kvadratinių metrų kolektorių bendras plotas tai didelė ar maža sistema? Pirksiu sistemai siubliuką. Nenoriu apsigauti, nusipirkt per silpną ar per galingą. Is anksto dėkoju už betkokį atsakymą.

Sistema nemaža

Aštuoni kvadratai yra nemažai. Geriausia būtų siurblys kelių padėčių. Per dažnai junginėsis didžiausiu galingumu - įjungsi mažesnį.
Tokiai sistemai aš pačio lėčiausio siurblio nepirkčiau. Kuo geriau aušini saulės kolektorių, tuo mažesni šilumos nuostoliai. O jei galingumo per daug, siurblį valdiklis išjungs. Be elektronikos vis tiek neišsiversi.

Norėčiau paklausti, kokio

Norėčiau paklausti, kokio galingumo siurbliuka pirkti jei aukštis nuo bako iki kolektoriaus virš 7 metrų, ar turi įtakos užrašas ant siurbliuko (max.kėlimas 6m.)jei sistema slėginė?Ačiū

Cirkuliacija ratu - tai jau kas kita

Užrarašas, žinoma, turi reikšmės. Jeigu maksimalus kėlimo aukštis 6 m, tai siurblyts vandens neužpumpuos 7 metrus. Bet... Cirkuliacijos siurblys ir nepumpuos vandens į 7 metrų aukštį, jis vandenį varinės ratu, o tai - visai kas kita.

Žinoma, tokiu siurbliu negalėsite užpildyti sistemos, kurios aukštis - 7 metrai. Bet užpildyti galite galingesniu siurbliu. Mes su Vincu taip ir darome - užpildome sistemą galingesniu siurbliu, o paskui joje skystį varinėja tas 25 vatų.

Pastebejimas

Sitoms elementarioms ir vasara puikiai veikiancioms sistemoms netinka plokstieji kolektoriai pasigaminti is blekiniu radiatoriu. Mat pries saltaji sezona juos reikia isleisti.O tada jie jau pasigauna rudyjima. Beje kaip Jus , kurie naudojates tokimis sistemomis vandeniui sildyti, plaunate bosus (metaliniu talpu vidus) nuo rudziu? Gerb. Petro plastininiu vamzdziu kolektortiai bus bene praktiskiausi, ir del rudijimo ir del netycia uzsilikusio vandesn galimybes suplesyti vamzdi jam salant.

Skarda laidesnė šilumai

Skardiniai radiatoriai - efektyviausias sprendimas. Jie nebrangūs ir labai gerai paima šilumą. Kad neužšaltų, galima užpildyti antifrizu ar gliukoliu.
Aš turiu pasidaręs ir tokių, ir tokių. Tie iš skardinių radiatorių vandenį šildo nepalyginamai geriau (saulės šildomas plotas tas pats).

Ar darant atskira sistema

Ar darant atskira sistema (silumokaiti su antifrizu) nenukentes nasumas? Ar nebus nuostoliu tiek kad vanduo boileryje pasils zymiai maziau?

Taip, atsiranda tarpinė

Taip, našumas šiek tiek sumažės, nes atsiranda tarpinė grandis - šilumokaičio varinis vamzdelis, kuriuo turi pereiti šiluma. Kiekvienas pliusas visada turi minusą.

kilo klausimas ar vietoj

kilo klausimas ar vietoj gliukolio ar antifrizo nebutu galima naudot sudyto vandens- jei prakiurtu sistema neapsinuodytum, o ir uzsalimo temperatura butu galima parinkt pagal reikala, priklausomai nuo druskos koncentracijos. Tik gal labai vamzdzius estu druska?

Ši informacija yra ne tau

Dėl sūdyto vandens nieko negaliu patarti, nesu atlikęs tokių eksperimentų. Aš tau turiu kitą, dar geresnį patarimą: mesk visa tai iš galvos, nesvajok ir neskaityk apie jokius saulės kolektorius. Jeigu sapnuoji apie kažkokius sistemos prakiurimus ir apsinuodijimus, visa tai yra ne tau. Tu tikrai nieko nepasigaminsi.

kl

Petrai, pasakyk, galiu jungti slėginę sistema su daugiasluoksniais (lankstomais) vamzdžiais? O tai visi šaukia - variniu, reikia variniu... (Į kolektoriaus ratą pilsiu glikolį).

Varis nėra privalomas

Taip, galima daryti ir su tais daugiasluoksniai. Jie pigesni, lengvai jungiami movomis, bet ne tokie laidūs šilumai. O dar paprasčiau - plokščiasis skardinis radiatorius. Ir lankstyti nereikia, ir laidumas geras. Aišku, vario laidumas būtų didesnis, bet už varį dar laidesnis yra auksas. Išeitų, geriausia saulės kolektorius daryti auksinius.