Pagaliau mudu su Vincu baigėm tvarkyti DarGazo sistemą. Dabar biodujų turėsim ne tik per vasaros karščius, kai jų atsiranda daugiausiai, bet ir per žiemos šalčius, kai dujos beveik nesigamina.

Štai mėlyna liepsnelė. Tokia spalva dega metano dujos. Viskas labai paprasta: atsuki rankenėlę, biodujos vamzdžiais pačios ateina iki viryklės ir dega mėlyne liepsnele. Jos nekainuoja nieko - kainuoja tik pati įranga. Žaliava biodujoms - skystas mėšlas, nupjauta kiemo žolė, krituoliai obuoliai, kitos biologinės atliekos. Dabar - išsamiai apie visą sistemą.

Anksčiau nesuprasdavau žolės pjovimo estetinio grožio. Kuo daugiau buvo žolės, tuo labiau man nepatiko. Ypač nemėgdavau tą velnio mašiną stumdyti apie serbentų, agrastų krūmus ir medelius.

Na štai, nekantraujantiems savo skaitytojams pagaliau galim pranešti, kad didžiojo DarGazo guminė membrana nuo biodujų išsitempė kaip styga. Turėjome vargo, kol mums su Vincu pavyko parinkti tinkamą tarpinę ir deramai ją užsandarinti.