Savadarbis valdiklis saulės kolektoriui

Kategorijos: 

vd-adtc_veikia_sumazinta.jpgStraipsnis atnaujintas 2015-03-11. Prisegtas detalus patobulinto valdiklio su PCB spausdintine plokšte aprašymas.

Keletas mano skaitytojų klausia: ar būtinai saulės kolektorius turi būti žemiau už vandens bosą?

Ne, ne būtinai. Saulės kolektorius gali būti aukščiau už vandens bosą (tarkim, saulės kolektorius - ant stogo,  bosas - pirmame aukšte arba rūsyje), tačiau  tokiu atveju vanduo necirkuliuos savaime, jį turės varinėti cirkuliacijos siurblys. Siurbliui valdyti paprastas mechaninis termostatas nelabai tiks - jis didelio žingsnio ir gana netikslus, todėl prastai išnaudosite saulės kolektoriuje susikaupusią šilumą. Gali būti taip, kad toks termostatas siurblį išjungs per vėlai ir ataušins bose susikaupusį šiltą vandenį.

Saulės kolektoriaus siurbliui valdyti reikalingas elektroninis valdiklis, kuris įjungtų siurblį tada, kai vanduo saulės kolektoriuje pasidarys šiltesnis už vandenį bose. Tai ne būtinai turi būti sudėtingas ir brangus kompiuteris, kurie parduodami kartu su pramoniniais saulės kolektoriais. Užtenka labai paprasto elektroninio valdiklio, kuris lygintų temperatūrą saulės kolektoriuje ir bose, o atsiradus skirtumui, įjungtų cirkuliacijos siurblį. Tas skirtumas gali atsirasti anksti rytą, saulei vos kylant virš horizonto - jeigu boileryje vanduo atvėsęs, temperatūrų skirtumas jau gali būti pakankamas siurbliui išjungti. Kuo geriau aušinamas saulės kolektorius, tuo daugiau iš jo galima išspausti energijos.

Pernai mes su Vincu padarėme keletą tokių valdiklių saulės kolektoriams orui šildyti, bet netrukus pamatėme, kad jie, įdėjus galingesnę relę bei vieną kitą patobulinimą, tinka ir vandens šildymui. Jie labai tikslūs (reaguoja į kelių laipsnių skirtumą), lengvai valdomi. Tiesą sakant, jų nė nereikia valdyti - įjungei, ir gali pamiršti.

Štai kaip tas daikčiukas atrodo:

Įjungus valdiklį į tinklą, užsidega žalias indikatorius (matyti pro groteles). O jei užsidegė raudona lemputė, tai reiškia, kad valdiklis įjungė cirkuliacijos siurblį. Cirkuliacijos siurblio laidai jungiami prie 220 V gnybtų. Aukštos temperatūros daviklis  (raudona spalva) tvirtinamas prie saulės kolektoriaus karščiausio vamzdžio, tarkim, priveržiamas elektros izoliacija (svarbu gerai priglausti). Žemos temperatūros daviklis (mėlyna spalva) tokiu pat būdu tvirtinamas prie vandens boso (geriausia - per vidurį) ar prie šilumokaičio apatinio vamzdžio, pro kurį išeina atvėsęs vanduo arba antifrizas. Prietaisas lygina dvi temperatūras ir junginėja cirkuliacijos siurblį. Jums daryti nieko daugiau nebereikia: į bosą arba šlumokaitį iš saulės kolektoriaus pateks tik šiltesnis vanduo ir jį tiktai šildys.

Jeigu esate susidūrę su elektronika ir turite šiek tiek įgūdžių, tokį prietaisą galite pasidaryti patys. Štai kaip viskas atrodo iš vidaus:

Detalės (senasis valdiklio variantas)
Nr. Pavadinimas Kur įsigyti

F1

220V saugiklis 5x20

http://www.lemona.lt/index.php?page=item&i_id=26303

T1

Transformatorius 12V

http://www.lemona.lt/index.php?page=item&i_id=39342

D1,D2,

D3,D4,

D7

Diodas 1N4007

http://www.lemona.lt/index.php?page=item&i_id=24489

C1

Kondensatorius 220uF

http://www.lemona.lt/index.php?page=item&i_id=35367

U1

Stabilizatorius 7812

http://www.lemona.lt/index.php?page=item&i_id=23189

C3

Kondensatorius 10uF

http://www.lemona.lt/index.php?page=item&i_id=24578

R1,R4,

R5

Rezistorius 1k2

http://www.lemona.lt/index.php?page=item&i_id=42909

R2,R3

Rezistorius 10k

http://www.lemona.lt/index.php?page=item&i_id=42931

R6

Rezistorius 510k

http://www.lemona.lt/index.php?page=item&i_id=42972

D5

Žalias šviesos diodas

http://www.lemona.lt/index.php?page=item&i_id=23478

D6

Raudoas šviesos diodas

http://www.lemona.lt/index.php?page=item&i_id=23477

TH1,TH2

Termorezistorius 10k NTC

http://www.lemona.lt/index.php?page=item&i_id=44263

C2

Nepoliarinis kondensatorius 2.2uF

http://www.lemona.lt/index.php?page=item&i_id=34684

U2

Mikroschema LM311

http://www.lemona.lt/index.php?page=item&i_id=23976

SW2

Jungiklis

http://www.lemona.lt/index.php?page=item&i_id=26522

K1

Relė

http://www.lemona.lt/index.php?page=item&i_id=56159

 

Universali plokštė

http://www.lemona.lt/index.php?page=item&i_id=30467

 

Dėžutė

http://www.lemona.lt/index.php?page=item&i_id=77953

 

Lizdas mikroschemai DIP8

http://www.lemona.lt/index.php?page=item&i_id=23114

 

Lizdas saugikliui 5x20

http://www.lemona.lt/index.php?page=item&i_id=40721

 

4vnt 3mm varžtai plokštei tvirtinti

"Varžtų pasaulis", "Ermitažas", ...

 

8vnt 3mm veržlės plokštei tvirtinti

"Varžtų pasaulis", "Ermitažas", ...

 

220V maitinimo laidas

http://www.lemona.lt/index.php?page=item&i_id=35785

 

Laidas termorezistoriams

http://www.lemona.lt/index.php?page=item&i_id=24457

 

Laidų juosta montažui

http://www.lemona.lt/index.php?page=item&i_id=25125

 

Kištukas

http://www.lemona.lt/index.php?page=item&i_id=28260

 

Patobulintas valdiklis, surinktas ant PCB spausdintinės plokštės:

vd-adtc_plokste_sumazinta.jpgvd-adtc_surinktas_sumazinta.jpgvd-adtc_veikia_sumazinta.jpg

Detalus valdiklio PDF aprašymas su detalių sąrašu ir schemomis prisegtas žemiau.

Jeigu neaišku kas nors, skambinkit (tel. 861142387), klauskit, bet... Pirmiausia gerai pasižiūrėkt, ar neįmanoma padaryti natūralios cirkuliacijos, t.y. pakelti vandens boso (šilumokaičio) aukščiau už saulės kolektorių. Nieko nėra pigiau už tai, ką galima gauti iš gamtos dykai. Pagalbinių prietaisų (tegu ir pigių) reikia imtis tik tada, kai be jų neįmanoma apsieiti. Sėkmės!

ŠIO ĮRENGINIO GAMYBA BEI PREKYBA NEUŽSIIMAME

Prisegtukai: 

Komentarai

Sveiki, Pagaliau radau

Sveiki,
Pagaliau radau nebrangų saulės keitiklį! Šaunuoliai! O tai prekyboje gali rasti tik po kelis šimtus ar net tūkstančius kainuojančius valdiklius. Negi jų toks mažas poreikis, kad plėšia tokius pinigus?
Pastarąjį pusmetį domiuosi saulėtaisias vegetarijais (apie tokį statinį sužinojau iš Kurdiumovo knygos "Protingas šiltnamis"). Internete radau bene vienintelį puslapį apie tai: http://veg.baxtool.com/ - čia ukrainiečiai kažką bando daryti, aiškinasi tokio statinio (jo esmė - žemė šiltnamyje turi būti su nuolydžiu į pietų pusę, po žeme išvedžioti ortakiai, kuriais varinėjant orą įšildomas šiltnamio gruntas anksti pavasarį ar vėsinamas šiltnamio oras vasarą) realias galimybes (manau, kad Jūsų bloge tokia tema labai tiktų, nes čia eina kalba, kaip su minimaliais energijos resursais pailginti augalų duodamą derlių ar kaip ištisus metus auginti daržoves be didesnio papildomo šildymo). Tokius valdiklius galima būtų pritaikyti ne vienoje srityje - be Jūsų jau minėtų, galima junginėti ventiliatorių varinėjant orą po minėtą šiltnamį. Tik įdomu, kokiu diapazonu valdiklį galima reguliuoti?

Valdiklis reguliuoja pats

Šito valdiklio nereikia reguliuoti - jis įjungia siurblį (ventiliatorių) tada, kai atsiranda kelių laipsnių temperatūros skirtumas tarp saulės kolektoriaus ir šildomo vandens boso (kambario, jeigu tai šildomas oras). Tai nėra įprastas termostatas, kuris įsijungia nuo tam tikros nustatytos temperatūros. Tai valdiklis, kuris sureaguoja nuo atsiradusio temperatūrų skirtumo. Tai daug efektyviau.Jeigu jūsų kambaryje yra 15 laipsnių šilumos, tai tegu ventiliatoriai įsijungia tada, kai saulės kolektoriuje oras pasidaro 16 ar 17 laipsnių. Kam laukti, kol jis įšils iki 20 ar 30 laipsnių? Svarbu, kad jis niekada nepučia šaltesnio oro (vandens) ir neaušina kambario (vandens boso).

Jeigu užsiimčiau daržininkyste, šiltnamį statyčiau pietiniame šlaite, po juo įkasčiau kokių 20 mm vamzdžius ir varinėčiau orą. Tame šlaite, šiek tiek žemiau šiltnamio, guldyčiau ant žemės kuo didesnio ploto saulės kolektorius orui šildyti. Vienam kvadratinis saulės apšviestas metras per visus metus Lietuvoje veikia kaip 300 vatų šildytuvas (vidutiniškai). Žiemą to galingumo kaip ir nėra, užtat saulėtą pavasario dieną jis gali pakilti iki kilovato. Tai - nemaži energijos kiekiai. Po šiltnamiu ir taip žemė įšyla anksčiau, o jeigu šilumos papildomai surinkus didesniais saulės kolektoriais, tai, manau, pavasarį šiltnamyje būtų galima gerokai paankstinti. Tokie po žeme užkasti vamzdžiai gelbėtų augalus ir nuo šalnų - naktį iš jų ventiliatoriais varomas oras apsaugotų nuo minusinės temperatūros.

Gal geriau sitas?

Pagal rusu meistriukus, cia gali keisti pats laipsnius su 18b20 davikliais ir matyti viska LED ekrane.

(Reklama išvalyta. Po kito mėginimo IP adresas bus blokuojamas. - P.D.)

O kam taip sudėtingai?

Knistis su LCD, mikrokontroleriu, gamintis pcb, programatorių ir dar kaugę visokio stuff'o :(
Juk kolegos pasiūlė visai neblogai veikiančią ir gana nesudėtingą schemutę. O jei ir ta atrodo per daug "krūta", tai pasiieškokit sendaikčių turguje temperatūros reguliatorių nuo kažkokių rusiškų betonmaišių su MP40 tranzistoriais, bus kaip tik ;)

Termostatas - neefektyvu

Deja, temperatūros reguliatoriai (termostatai) saulės kolektoriams ir panašioms sistemoms, kur reikia maksimaliai išsiurbti šilumą, netinka. Betono maišyklei - gal taip... :)

Kuo tau mp 40 tranzistorius

Kuo tau mp 40 tranzistorius nepatinka? naudoji 2 vnt jungdamas veidrodine schema ir gauni tą patį. Vietoj maitinimo mikroschemos naudoji stabilitroną su varža, o vietoje transformatoriaus du kondensatorius ir diodą. Viskas veiktų. duodu 100 proc.

Sveiki,labai noreciau

Sveiki,labai noreciau pabendrauti su zmogum parasiusiu pirma komentara,nes pastaciau siltnami ir galvoju kaip padaryti sildyma.Noreciau silta ora stumti po zeme ir taip sildyti zeme. Mano adresas giedriauslaiptai@gmail.com

RB

Noriu klaust štai ko:

-ar šitame valdiklyje yra numatytas sujungimo (atjungimo) laiko uždelsimas (ar kaip ten jis vadinasi)? Na, kai temperatūra kolektoriuje kyla nedaug ir negreitai, pasiekus įjungimo skirtumą, bet, pvz., temperatūrai daugiau nebekylant, gali atsitikti taip, kad valdiklis nuolatos sujunginės ir atjunginės kontaktus, kas siurbliui tikrai neišeis į gerą. Šitą problemą kiti spręndžia, atidėdami sujungimą (atjungimą), t.y. kontaktai susijungia (išsijungia) tik tuomet, kai numatytas temperatūrų skirtumas išsilaiko, pvz., 5 minutes.

-ar numatytas kontaktų atjungimas temperatūrai, šilumą kaupiančioje talpoje, pasiekus kritinę ribą, pvz. 60C? Kalbu apie šilumos kaupimą iš vandeninių kolektorių.

-kiek suprantu, šitie dalykai jūsų įrenginyje nenumatyti. Tada kitas klausimas, ar būtų įmanoma tokias funkcijas įdėti ir kiek maždaug tai pakeistų įrenginio kainą? Na, ir aišku, būtu malonu pamatyt schemutę, nes vis dar neapsispręndžiu ar pačiam krapštytis, ar pirkt padarytą. Dar būtų įdomu žinot kiek kainuoja valdiklio detalės perkant parduotuvėje, bet jei neatsimenat, tai tiek to, kada nors užsuksiu į parduotuvę ir pasiklausinėsiu.

Siurblys turi atitikti saulės kolektoriaus galingumą

Uždelsimą padaryti, žinoma, galima, bet nesuprantu, kam jis reikalingas. Antri metai šitie valdikliai mums tarnauja be jokių papildomų "uždelsimų".

Veikimo principas toks: valdiklis įjungia siurblį (ventiliatorių), kai temperatūra saulės kolektoriuje būna aukštesnė už temperatūrą šilumokaityje (kambaryje, jeigu tai šildomas oras). Kol šviečia saulė, ir šildo vandenį (kambario orą), temperatūra saulės kolektoriuje visą laiką būna aukštesnė (netgi ne trimis laipsniais, bet visa dešimčia ar daugiau).

Aišku, jeigu dėsi itin galingą siurblį (ventiliatorių), ir saulės kolektorius nespės įšildyti vandens (oro) tokiam greitam srautui, valdiklis išjungs prietaisą ir palauks, kol vėl atsiras bent trijų laipsnių skirtumas. Todėl mes patariame saulės kolektoriams nedėti galingų cirkuliacijos siurblių.

Cirkuliacijos siurblio galingumas turi atitikti saulės kolektoriaus galingumą - kitaip labai sunku suderinti sistemą. Kai kurie išradėjai nedideliems saulės kolektoriams deda automobilių kuro pompas ir tvirtina, kad jų galingumo pakanka. Bet pats jų nesu išmėginęs. Iš pramoninių siūlyčiau pirkti recirkuliacinius karšto vandens siurblius - jų būna ir 15 W galingumo. Kainuoja apie 400. Kuro pompą, beje, galima nusipirkti už 40 litų...

Jeigu cirkuliacijos siurblio ir saulės kolektoriaus galingumų neatitikimas labai jau didelis, yra du būdai spręsti problemą. Galima naudoti paprasčiausią laikmatį ir nustatyti, pavyzdžiui, 15 min. intervalą. Kitas būdas - sumažinti cirkuliacijos greitį. Tam reikėtų padaryti mažąjį vandens ratą. Didysis ratas - tai vandens kelias nuo cirkuliacijos siurblio į saulės kolektrių, šilumokaitį ir atgal į cirkuliacijos siurblį. Mažasis kelis būtų nedidelis to paties skersmens vamzdžio lankas nuo cirkuliacijos siurblio atgal į cirkuliacijos siurblį. Šį lanką reikia būtinai dėti su sklende. Kuo labiau atidarysi sklendę ir kuo daugiau vandens paleisi mažuoju ratu,tu labiau mažės greitis didžiajame. Taip sureguliusi sistemą ir nustatysi optimalų cirkuliacijos greitį.

Bet jeigu būtinai norite papildomo uždelsimo, galima sugalvoti kokią nors laiko relę... Jeigu jums labai reikia. mes galime padaryti.

Na, bet jeigu norite išjungti siurblį, kai temperatūra pasiekia 60 laipsnių, tai aš nesuprantu jūsų tikslo. Jums reikia, kad saulės kolektoriuje užvirtų vanduo ir neatlaikytų vamzdžiai? Aišku, galima padaryti ir tokį pokštą, bet aš tikrai nepatarčiau. Vasarą, per pačius karščius, patarčiau daryti ašvirkščiai - šilumokaičio temperatūros daviklį dėti ne karščiausioje šilumokaičio vietoje, bet jo pačioje apačioje ar bent per vidurį. Orientuodamasis į žemesnę temperatūrą, Valdiklis ilgiau laikys cirkuliacijos siurblį įjungtą ir prikaitins visą šilumokaitį iki pat jo apačios, o vanduo saulės kolektoriuje neįkais iki pavojingos ribos, nes bus labiau aušinamas.

RB

Ot tai ačiū, kad papasakojai apie siurblio ir kolektoriaus galingumo atitikimą ir galimą reguliavimą mažuoju vandens ratu. Aš turbūt neišvengsiu cirkuliacinio siurblio, nes vandenį reikia užkelt maždaug 6m į viršų ir kuro pompa ar recirkuliacinis siurblys vargu ar patrauks tiek. Siurblio dar neieškojau, tai net nežinau kas siūloma.

Siurblio išjungimo šilumos kaupimo talpoje pasiekus tam tikrą temperatūrą mano atveju reikia todėl, kad darysiu išsipilančią sistemą (sustojus siurbliui, vanduo iš kolektoriaus suteka į šilumos kaupimo talpą). Va, čia viskas aprašyta: http://www.builditsolar.com/Experimental/PEXColDHW/Overview.htm Šitoje sistemoje kaip šilumos keitiklis naudojama PEX vamzdžio ritė įleista į savadarbę šilumos kaupimo talpą. Gal aš klystu, bet vasarą temperatūra talpoje gali užkilt gerokai daugiau, nei ant PEX vamzdžio parodyta 65C viršutinė riba ir būtų sveika, jai pasiekus kritinę ribą, atjungti siurblį. Parašiau "automatiškai" ir pačiam dingtelėjo mintis, kad čia tiktų ir paprasta termorelė atjungianti srovę valdikliui. Rašai ir mokaisi. Tada tiek to, viršutinės ribos atjungimas atpuola. Bet siurblio įjungimas/išjungimas tik po to, kai numatytas temperatūrų skirtumas išsilaiko bent kelias minutes man atrodo logiškas. Nesuprantu kaip šitam reikalui galima pritaikyti taimerį.

Uždara sistema patikimesnė

Suderinus saulės kolektoriaus ir cirkuliacijos siurblio galingumą, nereikalingas nei "uždelsimas", nei taimeris. Tuos dalykus galima naudoti tik iš bėdos, kai sistema visiškai nesuderinta - kai cirkuliacijos siurblys labai galingas, galėtų aušinti keliolikos kilovatų šildymo katilą, o saulės kolektorius tik kelių šimtų vatų. Įjungei valdiklį į taimerį, ir tas duos srovės tik kas 15 minučių ar dar rečiau.

Cirkuliacijos siurbliui sistemos aukštis nėra labai svarbu. Juk vanduo ne keliamas aukštyn, jis varinėjamas ratu, tarp vien ir kito vamzdžio susidaro pusiausvyra. Kada vanduo sušyla, pusiausvyra būna pažeidžiama, nes šiltesnis vanduo palengvėja, tačiau cirkuliacijos siurbliui tereikės įveikti svorių skirtumą.

Tavo nusižiūrėta keista sistema kitokia, jai iš tiesų reikės galingo siurblio. Nesuprantu, kam naudoti atvirą indą ir daryti atvirą sistemą, jeigu galima panaudoti uždarą talpą ir vienu ypu išvengti kelių problemų? Sąvartynuose pilna įvairių balionų, juos galima pirkti kilogramais.

Na, bet darai tu, o ne aš...

Valdiklio reguliavimas

Taip, šiame valdiklyje numatytas uždelsimas, jei galima taip vadinti. Reguliuojant R8, didinamas arba mažinamas skirtumas tarp temperatūrų skirtumų. Gerai skamba - skirtumas tarp skirtumų :) Vaizdžiau būtų taip: valdiklis įjungia siurblį kai kolektoriuje temperatūra 5 laipsniais aukštesnė negu boileryje, o išjungia kai kolektoriuje 5 laipsniais šalčiau. 10 - tai ir yra tas skirtumas tarp skirtumo -5 ir skirtumo +5. Vietoj 5 galima sureguliuoti ir kitokią reikšmę, pvz 3.
Norint, kad siurblys išsijungtų susilyginus temperatūroms, o įsijungtų kai kolektoriuje tarkim 10 laipsnių šilčiau, nuosekliai šalia R4 reikia prijungti papildomą potenciometrą.

Atnaujinta valdiklio schema

Dabar schemoje yra vidinis maitinimo šaltinis, nurodyta LM311 mikroschemos kojelių numeracija. Tikslus detalių sąrašas.

Sėkmės lituojant,
Vincas.

Saunuoliai, kad idejote tokia

Saunuoliai, kad idejote tokia aiskia valdiklio schema. Man idomu, esant kokiam temperaturu skirtumui suveikia valdiklis? Kiek matau potenciometro nebeliko, su kuriuo buvo galima pareguliuoti skirtuma.

Schemos pakeitimai

Potenciometro nebeliko, nes praktika parodė, kad nėra poreikio keisti žingsnį.

Nauja R5 varža "atšaldo" kolektoriaus temperatūros rodmenį ~3 laipsniais. R6 žingsnio varža (anksčiau potenciometras) taip pat daro įtaką temperatūros rodmeniui, taigi galima sakyti, kad valdiklis įsijungia esant skirtumui tarp 3-5 (~4) laipsnių, o išsijungia temperatūros skirtumui nukritus tarp 3-1 laipsnio (~2).

Kadangi termorezistorius reikšmė kinta netiesiškai pagal temperatūrą, žingsnis nėra pastovus. Bet didelio tikslumo poreikio ir nėra. Svarbu, kad jis būtų pakankamai mažas efektyviam kolektorių išnaudojimui, bet ne per mažas, kad siurblys ar ventiliatorius nebūtų per dažnai junginėjamas.

Vincas.

Perskaičiau straipsnį bet

Perskaičiau straipsnį bet taip ir neradau informacijos, kurioj vietoj geriausia dėti valdiklio daviklį kolektoriuje ir valdiklio daviklį bose?

Kreipkis asmeniškai

Būk geras, nebeklausk viešai tokių niekų. Jeigu nesupranti, kad vienas daviklis turi būti karščiausioje, kitas - šalčiausioje vitroje, tai atrodo beviltiška. Skambink, aš tau telefonu paaiškinsiu visas vaikiškas smukmenas ir tų sistemų veikimą. Arba blokuosiu tavo adresą.

Bet, tiesą sakant, man atrodo, kad nieko tu neišmoksi. Žinai - kodėl? Tu skaitai netikėdamas, kas čia parašyta, ir priešgyniaudams, tarsi pamokyti savo mokytoją. Tai - rimta išmokimo problema. Kol jos nešveiksi, nieko nebus.

Schemoje klaida? Jungiklis

Schemoje klaida?

Jungiklis sujungia mikroschemos isejima su neigiamu mait. kontaktu.

Jungiklis turetu pertraukti maitinimo grandine.
Manau realiai Jus taip ir sukonstravot

Paskirtis kita

Klaidos nėra. Jungiklis nepertraukia grandinės. Jo paskirtis kita. Juo įjungiamas cirkuliacijos siurblys, aplenkiant valdiklį. Taigi šituo jungikliu galima nustatyti automatinį režimą (siurblį valdo valdiklis) arba siurblį paprasčiausiai įjungti ranka. Tai reikalinga sistemai nuorinti.

Jungiklio veikimas

Kaip kad Petras sakė, jungiklis skirtas "apeiti" integruotą schemą ir priverstinai įjungti relę.

LM311 "išėjimas" yra iš tikro "įėjimas", t.y. šis komparatorius atidaro kelią į minusą, taip leidžiant tekėti srovei pro relę.

Sveiki, Nesu elektronikos

Sveiki,

Nesu elektronikos specialistas, todėl turiu vieną klausimą: maitinimui norėčiau naudoti akumuliatorių, t.y. 12V DC. Tai gautusi, kad iš schemos pakaktų išmesti transformatorių, o visa kita tiktų?

Maitinimas akumuliatoriumi

Gali išmesti T1, D1, D2, D3, D4, C1 ir U1. Vietoje U1 rekomenduotina įdėti diodą (tipinį 1N4007) kuris apsaugos schemą nuo polių sukeitimo ir atskirs C3 nuo išorinio pasaulio.

Pirmą kartą kažką teko

Pirmą kartą kažką teko lituoti ant plokštės ir atrodo, kad pirmas blynas prisvilo. Kadangi man reikalingas tik 12V maitinimas tai iš schemos išmečiau nurodytus komponentus ir relę (jei teisingai suprantu tai ji ir reikalinga įjungti 220). Dabar schema atrodo taip http://tinypic.com/r/20ayw50/6
Kažkodėl schemos išėjime (dešinėje) visuomet yra įtampa ir žinoma raudona lemputė niekuomet neužgęsta. Matavau įtampas tarp 2-7 ir 3-7 mikroschemos kontaktų, jos keičiasi pašildžius vieną ar kitą termorezistorių.
Gal galėtumėte žvilgtelėti į schemą, gal palikau kokią klaidą?
Ačiū už konsultaciją,

Relė buvo reikalinga..

Relės nereikėjo pašalinti, nes jos paskirtis ne tik 220V atskyrimas nuo 12V, bet tiesiog didesnės srovės valdymas.

LM311N mikroschema pro 7 koją gali praleisti tik iki 50mA srovės (aprašymą galima rasti šiame puslapyje,  atsidarius "datasheet pdf" dokumentą rasite "Output current: 50mA"). 

Tokios srovės pakanka LED ir relės maitinimui, bet prijungus didesnės galios (mažesnės varžos, didesnės srovės) įrenginį greičiausiai "pramušėt" mikroschemoje esantį tranzistorių, ir dabar lemputė šviečia nuolatos.

Taigi pradžiai bandykit pakeisti LM311 ir sumontuot relę kaip nurodyta. Galima naudoti PNP arba P-MOS tranzistorių, bet su rele pirmam kartui paprasčiau...

Be to, korektiškiau būtų matuoti įtampą tarp 2-4 ir 3-4, t.y. su pastovia žeme.

Kai 2 kojos įtampa mažesnė už 3-ios (pašildžius TH2 termorezistorių), 7-a koja (7-4) turi rodyti 0 voltų (t.y. 7 sujungiama su žeme, kad galėtų tekėti srovė, maitinanti relę ir šviesos diodą).

Ačiū. Mikroschemą pakeičiau,

Ačiū. Mikroschemą pakeičiau, bet netyčia sudeginau diodą.
Todėl turiu klausimą ar diodas dešinėje prie jungimo prie relės yra būtinas? Gal galiu jungti rele tiesiai?
Kiek laiko praeis kol nusipirksiu naujų komponentų.

Kolkas buvau įjungęs schemą (be reles ir diodo D7) ir matavau įtampas 4-2, 4-3 ir 4-7.
Pasirodo, kad nesvarbu kokios įtampos 4-2 ir 4-3 bus vistiek 4-7 rodo 0. Ar taip ir turėtų būti? Gal ir paskutinė mikroschema sudegė?

Ar prie šios relės galėsiu jungti ne 220, o 12V? Niekur neradau kaip numeruojami reles kontaktai. Jei į ją žiūriu iš viršaus, kad matyčiau užrašą tai apatinė eilė numeruojama nuo 1 iki 4, o viršutinė nuo 8 iki 5?

Esu labai dėkingas už pagalbą.

Diodas prie indukcinės apkrovos yra būtinas

Nenaudoti D7 yra pavojinga. Pagal indukcijos dėsnį įtampa tarp induktoriaus (relės ar variklio apvijos) kontaktų priklauso nuo srovės pokyčio. Staigiai nutrauktas relės (ar variklio) maitinimas privers ritės elektromagnetinį lauką pavirsti į įtampą, kuri gali gerokai viršyti originalius 12V ir taip sugadinti kitus schemos elementus. Diodas leis "sugerti" srovę uždarame rate.

Jei 7 koja visada rodo 0, tai tuomet kažkas dar negerai. Gal reikėtų pasitikslinti LM311N schemos kontaktų numeravimą ir laidukų jungimą? Kur surasti aprašymą jau minėjau.

Relės aprašymas su kojelių numeracija yra ten pat Lemonos svetainėje, prekės puslapyje, nurodoje "Data sheet EN" (http://www.lemona.lt/LIUSE/TI/En/Pdf/G2RL2.pdf). Relė gali būti maitinama su 12V, o ji gali junginėti 220V (iki 8A 250V).

Vincai, ačiū už tokius

Vincai, ačiū už tokius išsamius komentarus.

Tik vienas klausimas liko: ar gali relė junginėti 12V?

Taip, be abejo, gali būti ir

Taip, be abejo, gali būti ir 12V.

Svarbu kilovoltų nejunginėti...

O dėl 7 kojos - joje ir bus 0V bet kokiu atveju, kol nebus prijungta relė, pro kurią 12V ir "matysis" (0 voltų pataps kai 7 koja susijungs su žeme). Pabandymui vietoj relės galima prisijungti, pavyzdžiui, 1200 omų ar kokią kitą (bet geriau ne mažesnę už ~400) turimą varžą.

Tuomet turėtų pasijausti 12 ar 0 voltų 7-oje kojoje priklausomai nuo įtampos 2-oje ir 3-oje.

Gal toki galima patobulint,

Gal toki galima patobulint, iskart temperatura rodo

(Marketingo reklama išvalyta. - P.D.)

Optimalu - vadinasi, nieko nereikalingo

Kartu su valdikliu daryti savadarbį termometrą nematau prasmės dėl dviejų priežasačių: kiniški elektroniniai termometrai yra nebrangūs, daug paprasčiau nusipirkti; boileriai paprastai turi termometrus.
Bet jeigu marketingo gudručiai nori, gali pridėti termometrą ir parduoti už kosminę kainą. Jų tikslas priešingas mūsiškiai: mes kuriame optimalų ir nebrangų variantą be jokių nereikalingų papildų, jie prideda visokiausių žaisliukų ir išpučia kainą.

Susilitavau :) temperatūras

Susilitavau :) temperatūras lygina ir pagal tai junginėja grandinę. Tik kažkodėl relė neįsijungia. Relės įjungimo garsas yra, bet įtampa tarp 4-5 kojelių neatsiranda. Įtampa tarp 1-8 12V. Gal brokuotą turiu, įsigysiu naują ir pasibandysiu.

Ačiū už pagalbą!

Relės maitinimas

Kad tarp 1-8 yra 12V tai gerai, bet ar į 3-6 paduodama įtampa kurią tikimasi gauti tarp 4 ir 5?

Kai įtampos nėra tarp 4-5, įtampa turėtų atsirasti atvirkštinėje poroje 2-7. Aišku, jei yra koks nors maitinimas prie 3-6.

Maitinimas paduodamas į 3-6

Maitinimas paduodamas į 3-6 (220V). 2-7 kojelių įtampa taip pat gaunama 220. Kai relė įjungiama (sprendžiu iš garso ir užsidegusios lemputės) turėtų įtampa vietoj 2-7 atsirasti ant 4-5 kojelių, bet niekas nepasikeičia - ji vistiek lieka ties 2-7. Bandysiu pakeisti relę.

Aš irgi planuoju/darau saulės

Aš irgi planuoju/darau saulės kolektorių. Dėsiu cirkuliacinį siurblį kurį valdys šildymo sistemose naudojamas užkabinamas reguliatorius (apie 50 litų), kuris atjunginės siurblį, kai bus pasiektas jame pasirinktas temperatūros dydis (temperatūrai nukritus keliais laipsniais jis vėl įjungia srovę ir t.t.

Blogas sprendimas

Turiu pasakyti, labai blogas sprendimas. Sistema, žinoma, veiks, bet visai ne taip. Jeigu nori gerai paimti šilumą iš saulės kolektoriaus, darykis elektroninį valdiklį.

Turbūt ne visais aspektais

Turbūt ne visais aspektais toks jau ir blogas. Jūsų valdiklis saulėtą dieną praktiškai pastoviai nuo ryto iki vakaro laikytų įjungtą cirkuliacinį siurblį. Mano variantu (tikiuosi) jis tokiu atveju turėtų veikti pusę dienos (taupau perkamą elektros energiją). Žinoma jūsų variantu šilumos būtų sukaupiama kažkiek daugiau (kuo didesni šildančiojo ir šildomojo temperatūriniai skirtumai tuo našiau sistema veikia)...
Ar jūs įžvelgtumėte dar daugiau trūkumų mano pasirinkime? (ji aš renkuosi dėl to, kad kuriant sistemą būtų sugaišta mažiau laiko ir pan.)

Ne mano reikalas

Koks skirtumas, įžvelgiu ar neįžvelgiu trūkumų? Tu juk vis tiek trauksi savo dainelę, nekreipdamas dėmesio, ką sako tas sistemas kūręs ir šimtus sykių išbandęs žmogus. Dėl manęs siurblį gali junginėti nors ir ranka - koks mano reikalas?

Sakau visiems kitiems: mechaniniai termostatai saulės kolektoriams - labai blogas pasirinkimas. Kodėl reikia elektronikos, kuri veiktų ne pagal nustatytą temperatūrą, bet pagal temperatūrų skirtumus? Tai rasite valdiklio aprašyme.

Laido storis nėra esminis

Galima naudoti ir plonesnį laidą, tai neturėtų daryti įtakos, nes termorezistorių varža bet kokiu atveju bus gerokai didesnė. Šio laido pasirinkimas daug maž atsitiktinis.

Kaip del laidu ilgio

Sveiki,
Nesu baisiai pasikaustęs elektronikoje, tai iškilo toks klausimas, kaip bus jeigu pas mane pavyzdžiui nuo būsimo saulės kolektoriaus iki boilerio yra ~10m (gal ir daugiau) atstumas? ar galiu tą valdiklį statyti prie boilerio (nes cirkuliacinis prie boilerio stovi) ar geriau statyti pusiaukelėje kad ir iki karšto ir iki šalto daviklių butu vienodas laido ilgis?

Iš anksto AČIŪ už pagalbą.

Laidas gali būti gan ilgas

Valdiklį laikykite kur patogiau, laidai gali būti gan ilgi ir ne vienodo ilgio.

Jei nedrąsu, galit užtrumpinti to 10 metrų laido vieną galą, ir kitame gale pamatuoti varžą. Vargu ar varža sieks nors 10 omų, tuo tarpu temperatūros daviklio varža prie 25 laipsnių yra apie 10000 omų, o prie 60 laipsnių - apie 2100 omų, taigi laido sukuriama paklaida nereikšmingai maža.

Sveiki, schema pasidariau,

Sveiki, schema pasidariau, viskas veikia puikiai. Bet man iskilo klausimas: kuria varza ir i kokia pakesti, kad suveikinetu esant didesniam temperaturu skirtumui. Aciu uz atsakyma.

Įjungimo žingsnio geriau nekeisti

Didinti žingsnį (kuris ir taip didėja esant didesnioms temperatūroms dėl termovaržos netiesinio pokyčio nuo šilumos) nėra gerai. Kuo didesnė temperatūra laikoma kolektoriuje, tuo didesnis šilumos išleidimas į lauką.

Jei siurblys/ventiliatorius išsijunginėja labai dažnai, tai reiškia, kad per galingas šilumos nešikas konkrečiai sistemai.

Esme tame,kad atstumas tarp

Esme tame,kad atstumas tarp boilerio ir saules kolektoriaus bus nemazas, todel speju,kad karstas vanedenukas nespes atbegti iki boilerio. Gal pederinama rezistoriu det,kad esant reikalui pasireguliuot?

Daryk kaip išmanai

Bevardi žmogau, tu dar nepasidarei sistemos, o jau išmanai daugiau už tuos, kurie darė ir bandė daugybę sykių. Sutarkime taip: arba tu klausai patarimo, arba daugiau neklausinėji. Šita svetainė nėra pliurpalų forumas, ir mes nelesim, kad būtų klaidinami žmonės.

Veikimo principas tas pats

Realizacija truputi kitokia, bet idėja ta pati.

Mano schema kiek didesnė, nes pagal ją surenkamas ir maitinimo šaltinis.

Tavo nurodytoje schemoje nematau vadinamosios histerezės - kas bus kai temperatūrų skirtumas labai labai artimas įjungimo žingsniui - ar relė "netraška" dažnai įsijunginėjant, ar schema stabiliai pereina tarp įjungta/išjungta būsenų? Bet to jau reikia klausti autoriaus, gal būt tuo klausimu viskas tvarkoje, aš galiu tik spekuliuoti.

Klausimas

Sveiki Vncai , as noreciau jusu schemute panaudoti peciaus cirkulecinio siurblio valdymui , ji tinka ar kanors reiktu pakeist? noriu kad siurblys nedirbtu pastoviai o tik kai pravesta gryztamasis vanduo [kokiais 10laipsniu ],jis vel ysijungtu ir skirtumas sumazetu iki 5laipsniu issijungtu
Aciu

Valdiklis universalus

Taip, jis tiktų ir pečiaus siurbliui valdyti, Petras iš tikro vieną tokį ir naudoja šiai paskirčiai. Nieko keisti nereikia.

Vienas daviklis pritvirtintas prie karšto išėjimo vamzdžio, kitas - prie boilerio, ant grįžtančio "šaltojo" vamzdžio.

Valdiklio žingsnis kiek kitoks nei paminėjot, bet jis tinkamas.

Norėčiau pasitikslinti į

Norėčiau pasitikslinti į kurią pusę (didinti ar mažinti) reikėtų R5 varžą, kad būtų galima šiek tiek sumažinti temperatūrų skirtumą (kad taptų šiek tiek mažiau nei 2 laipsniai). Šiaip schema veikia veikia puikiai. Esu ant židinio kamino suvyniojęs 10 metrų gofruoto neržaveikos vamzdžio. Kadangi cirkuliacinis siurbliukas dirba ant minimalių apsukų, nebėra kur mažinti. Planuose yra padidinti vamzdžio metražą, tada kaip ir tiktų esamas temperatūrų skirtumas, tačiau kol tai nėra įgyvendinta, būtų paprasčiau pakeisti tiktai varžą. O šiaip tai Jūs (iš didžiosios raidės) esate šaunuoliai. Pasiskaičius pas jus forume ir kilo idėja pajungti iš židinio vandenį į grindinio šildymo sistemą. Tokiu laiku praeitais metais jau seniai šildžiausi dujomis, o dabar turiu 18-21 laipsn. C. Grubiais paskaičiavimais investicija į vamzdį, fasonines dalis, apšiltinimo kevalą ir valdiklio detales jau atsipirko (per 1.5 mėn.

Schenmos pakeitimai

Jei teisingai supratau, norit, kad siurblys būtų rečiau junginėjamas?

Ši schema nėra pritaikyta delikačiam reguliavimui, nes daviklių rodmenys yra ne tiesiniai, prie skirtingų temperatūrų tokie "nureguliavimai" gali neigiamai įtakoti veikimą. Bet, galit pabandyti sumažinti R6 iki 100k (vietoje 510k), žingsnis padidės.

Dar galima vietoje šio rezistoriaus įsitaisyti potenciometrą/paderinamą rezistorių ir sumažinti šią žingsnio varžą nuo 510k iki, sakykim 400K, 300K ar to paties 100k, eksperimentuojant surasti geresnį variantą savo sąlygoms. Tik tuomet jokiu būdu neatsukti jo arti nulinės reikšmės, nes galimas trumpas jungimas.

Yra dar kitas, ne elektroninis būdas - sumontuoti mažąjį vandens ratą.

Yra rankinis režimas

Man atrodo, Irmantas kaip tik nori sumažinti žingsnį, kad valdiklis greičiau reaguotų į temperatūrų pasikeitimus. Tokiu atveju aš jam patarčiau schemoje nieko nekeisti, bet truputį kitaip naudoti valdiklį.
Užkūrus židinį, reiktų palaukti, kol jis įjungs siurblį. Tada valdiklį perjungti iš automatinio į rankinį režimą, kad siurblys dirbtų be perstojo. Baigiant kūrenti, reiktų vėl įjungti automatinį režimą, kad valdiklis, atšalus židiniui, siurblį išjungtų.
Valdiklis yra sukurtas tam, kad jis keltų temperatūrą sistemoje. Vos tik temperatūra susilygina, jis išjungia siurblį ir laukia, kol temperatūra dar pakils. Norint gerai pašildyti vandenį, tai labai patogu. Tačiau grindų šildymui tai nereikalinga. Įšilus sistemai, geriau siurblį perjungti mažiausiu galingumu, o valdiklį nustatyti rankiniu režimu. Norėdamas, kad geriau šiltų kambariai, o ne boileris, kartais aš taip padarau.
Yra dar vienas būdas, neliečiant elektronikos, padaryti, kad siurblys dirbtų neišsijungdamas ilgiau. Reikia jo "šaltąjį" daviklį įtaisyti tokioje vietoje, kur temperatūra labai greitai nepakils, tarkim, ant grindų šildymo sistemos grįžtamojo vamzdžio. Šitaip padarius, siurblys dirbs labai ilgais intervalais, o išsijungs trumpam.

Dėkui visiems atsakiusiems.

Dėkui visiems atsakiusiems. Pakeitus ant dūmtraukio vamzdį, t. y. vietoj 10m ner. plieno gofruoto vamzdžio įdėjus 25m varinio d10 vamzdį ir jį apvyniojus apie dūmtraukio vamzdį, bei pakeitus paduodamo vandens daviklio dislokacijos vietą gavau ženkliai didesnį temperatūrų skirtumą. Šiuo metu rašant šį komentarą net ir sudegus malkoms židinyje temperatūrų skirtumas 7 laipsniai. Esant tokiai konfigūracijai cirkuliacinio siurblio elektroninis valdiklis pateiktas pas jus puslapyje veikia be priekaištų, savaime įsijungia ir savaime išsijungia. Visiems dar galvojantiems ar daryti šį valdiklį ar ne tikrai patariu tai padaryti ir kuo greičiau. Šis valdiklis pas mane jau veikia antrus metus ir tikrai be priekaištų, nei viena detalė nebuvo nei perkaitus, nei sudegus. Schemos elementai tikrai parinkti labai kruopščiai ir tiksliai tokie, kokių reikia. Kaip tik šiandien iš Lemonos užsakinėju detales antram valdikliui, kuris bus naudojamas orinio saulės kolektoriaus ventiliatoriaus junginėjimui (jau padarytas). Šį savaitgalį planuose prisimontuoti šį kolektorių ant pietinės sienos. Praeitą savaitgalį testavau rankiniu būdu. Rezultatais esu labai patenkintas. Kolektorius padarytas iš 2 vnt. 3m ilgio CD plieninio cinkuoto profilio pagal šį puslapį http://idejuvejai.blogspot.com/2011/04/darom-kolektoriaus-deze.html. Jei reikia tikslesnių duomenų rašykite.

Sveikas Vincai,

Sveikas Vincai,

Ačiū už schemą, valdiklis sulituotas, kompaktiškas ir puikiai veikia. Išduok paslaptį, kuris komponentas šioje schemoje atlieka histerezės funkciją. Ačiū.

Varža R6.

Varža R6.

Kai LM311 7-a kodelė uždaryta/atidaryta, ši varža atitinkamai šiek tiek pakelia/pamažina (pašaldo/pašildo) kolektoriaus daviklio įtampą, kas garantuoja žingsnį.

P.S. ši schema jau keik senstelėjusi, vis neparuošiu naują projekto aprašymą...

Aišku

Tiesa sakant taip ir galvojau, tiesiog labai malonu ir įdomu padiskutuoti su protingu žmogumi. Galbūt schema ir senstelėjo, bet trūkumų joje nematau, nebent atsirastų naujų funkcijų. Gan naudinga nauja funkcija būtų maksimalus šildomos patalpos temperatūros buferis. Šį išpildymą įsivaizduoju kaip, pvz. papildomas rezistorius, o dar geriau potenciometras, kontroliuotų kiek gali maksimaliai įšilti šildoma patalpa, t.y. jei šiluma name/garaže/sodo namelyje pasiekė maksimalią norimą riba, pvz. 25 C, tai valdiklis padaro OFF ir sustabdo ventiliatorių/siurblį. Ši funkcija būtų labai naudinga rečiau lankomų patalpų savininkams, kad savaitę nebuvęs sodo namelyje, ten nerastum +45 C :-) Įdomu išgirsti tavo pritarimą/nepritarimą šiuo klausimu. Manau kad išpildyti šią mintį su reguliuojamu potenciometru, pasirenkant apytiksliai maksimalią leistiną patalpos temperatūrą nebūtų itin sudėtinga.

Aidas.

Tokios problemos nėra

Taip, aš manau, galima būtų padaryti tokį šilumos ribotuvą, jeigu iškiltų problema, ir ją reikėtų kaip nors spręsti. Mūsų saulės kolektoriai orą šildo jau ne pirmus metus, nemažai jų pasidarė ir mūsų skaitytojai, bet apie tokią problemą girdžiu pirmą kartą. Vasarą, kai šilumos per daug, juos paprasčiausiai išjungi, ir troba šyla pati.

Prie vamzdžio

Patogiausia daviklį dėti ne prie paties radiatoriaus, bet prie metalinio vamzdžio, kuriuo iš [paskutinio saulės kolektoriaus išeina karščiausias vanduo. Dedi ant vamzdžio, apsuki izoliacija, dar dedi šilumos izoliacijos, kad šiluminė varža negautų atmosferos poveikio. Labai svarbu saugoti ir nuo drėgmės.

Sveiki, o ar nereiktų

Sveiki, o ar nereiktų sistemoje dar integruoti foto relę, kuri leistu įsijungti valdikliui tik apšvietus saulės kolektorių tam tikru stiprumu. Tokiu būdu nereiktų rankiniu būdu išjunginėti valdikliui,kad nakties metu nebūtų ataušinama visa sistema ?

Pasistenk suprasti

Sauliau, pasistenk suprasti, kaip veikia šitas valdiklis. Nėra reikalo jo išjunginėti nei dieną, nei naktį, nei žiemą, nei vasarą - tai jis išjunginėja cirkuliacijos siurblį, kada vanduo saulės kolektoriuje atvėsta, ir vėl įjungia, kai vanduo jame pasidaro šiltesnis, nei boileryje. Tai kam tos šviesos relės? Juk mums reikalinga ne saulės šviesa, bet šiltas vanduo.

Bendro pobūdžio patarimas: niekada nesiimk komentuoti straipsnių, kurių neperskaitei.

Šį valdiklį (senesnę versiją)

Šį valdiklį (senesnę versiją) naudoju jau 3 šildymo sezoną, kaip valdiklį cirkuliaciniam siurbliui. Šis siurblys varinėją grindinio šildymo termofikatą sušildomą kūrenamo židinio (apsukus varinį vamzdį apie židinio kapsulės dūmtraukį). Naudoju 25 metrus varinio d=10 vamzdžio. Sistema ir valdiklis veikia be priekaištų. Jokios foto relės nėra naudojamos, nes patalpa kur stovi valdikliukas yra "tamsi kamurkė".
Turiu tik vieną pastebėjimą dėl valdiklio:
Kol termofikatas nėra pakankamai įšilęs, siurblys yra gana tankiai įjungiamas - išjungiamas. Manau būtų naudinga kokios vienos minutės užlaikymo funkcija, kad termofikatas ar oras įkaistų kiek daugiau. Bet šiaip valdiklis dirba puikiai.

Valdiklis atnaujintas

Prisegtas detalus patobulinto valdiklio su PCB spausdintine plokšte aprašymas. Smagaus montavimo!

Sveiki,

Sveiki,
Pabandžiau sukonstruoti valdiklį. Schemoje neatitinka relės skylės. Lemonoje parduodamos relės RE-G2RL2-12 1 ir 8 kojelės yra apie 1,5-2mm toliau nuo 2 ir 7 kojelės nei kad pateikta PCB piešinyje. Teko prasigręžti naujas skylutes. Daugiau viskas tiko.
Tik dar toks klausimas: kodėl kai kurios GND detalių salelės su GND sujungtos tik keliomis siauromis jungtimis? Mano manymu paprasčiau išėsdinti PCB jeigu būtų viskas vientisa.

Dėl PCB

Dėl relės keistoka... Patikrinsiu, gal netyčia pajudinau kojelių pozicijas redaguojant schemą.

Dėl GND "vientisumo" nelabai supratau. Per siauri GND takeliai? Aš ėsdinau su mažiau agresyviu natrio persulfatu, tai gal dėl to kažkokių problemų nepastebėjau.

Nesugalvojau tiksliai atstumo

Nesugalvojau tiksliai atstumo tarp kojų paskaičiuoti. Dabar nepasakysiu tiksliai.
Dėl GND kalbu apie tokias vietas kaip žalio LED GND koja, C4 GND koja ir pan. Tokiose vietose galima visai buvo neėsdinti ir palikti vientisą varį. Tik skylę išžgręžti.
Aš ėsdinau taip pat su persulfatu. Dėl ėsdinimo bėdų nebuvo, tik su takelių kokybe šiek tiek sunkiau nes piešinį lyginimo būdu nuo plėvelės perkelinėjau. Kai kur nuo spaudimo takeliai paplatėjo. Kitą kartą reikės pabandyti su UV lempomis pasigaminti plokštę.

Dėl PCB

Ką tik atsispausdinau ir patikrinau relę, tai kaip ir tinka:

http://i.imgur.com/kguWJso.jpg

Nebent naudojot kažkokį senesnį PDF variantą su klaida, arba gal kažkokia brokuota relė su pasislinkusiomis kojelėm pasitaikė..?

Dėl GND supratau. Programa, su kuria projektavau (KiCAD šiuo atveju) siūlo daryti tokias saleles, kad per daug plati žemės plokštuma neaušintų lituokliuo, kad geriau lituotųsi. Na čia tokia praktika, nors šiuo atveju gal ir persistengta.

Kad takeliai išsilieja - na čia gal patirties/"sėkmės" klausimas. Kiti daro su šiuo tonerio pernešimu ir plonesnius takelius bei tarpelius. Tiesiog per daug užsikaito, ir/arba per stipriai paspausta. Tonerį galima nuplauti su acetonu ir bandyti dar kartą.

Mano problema būna, pavyzdžiui, ne išsiliejimas, o tai, kad blogai prikimba toneris. Gal kažkaip per prastai nuvalau laminatą, arba per mažai įkaitinu (nors spaudžiu net iki 15 minučių...).

 

 

Aš naudojau piešinį iš failo

Aš naudojau piešinį iš failo http://petrasdargis.lt/sites/default/files/prisegtukai/vd-adtc-220-v3.1_.... Neturiu dabar galimybės pamatuoti relės kojų atstumų. Bet piešinyje tarpas tarp 1 ir 4 skylių centrų yra 24mm. Pagal relės specifikaciją (http://www.lemona.lt/LIUSE/TI/En/Pdf/G2RL2.pdf) atstumas yra 25mm. Dabar pažiūrėjau, tai anksčiau neteisingai buvau parašęs. Ne 1,5-2mm, bet apie 1mm kojelės neatitiko.
Dėl GND yra logikos dėl temperatūros.
Kadangi nesu labai patyręs su piešinio perkėlimu lyginimo būdu, todėl ir sunkiau sekėsi. Ga ir plėvelė buvo ne visai tinkama (seniau kiek pamenu lengviau man piešinys persinešdavo, o dabar teko gana ilgai kaitinti ir nelabai piešinys norėjo prie plokštės lipti (kelis kartus plokštę su acetonu valiau)). O jūs su plėvele ar popierium darote? Kiek internete dabar randu, tai daugiausiai su popierium piešinį perneša. Gal lengviau gautųsi.

Dėl PCB gamybos

Na aš gi padariau nuotrauką - atstumas paveikslėlyje (trafarete) atitinka su realybe.

Schemos projektavimo programoje atstumas nurodytas 25mm, kaip ir tikroje relėje (kurią dabar turiu), kaip ir specifikacijoje.

Jei atstumai neatitinka, gali būti, kad programa su kuria buvo spausdintas PDF pridėjo paraštes (paveikslėlis susispaudė ir atstumai pasikeitė). Prieš spausdinant aš atsidarau su PDF peržiūros programa ir nurodau, kad paraštės būtų 0,00mm, o ne standartinės 3,kažkiek. Trafarete yra pastaba, "Spausdinti su 0mm paraštėm".

Aš anksčiau naudojau paprastą kopijavimo popierių, o kelis paskutinis kartus bandžiau "soak free" nemirkomą, kažkokį slidų popierių, kurį parsisiunčiau iš eBay (nors turbūt tokį eitų rasti ir Lietuvoj). Tiesa, popierių atsargiai atplėšiant trupinėliai tonerio vietomis nusilupa, bet tai galima pataisyti su spec. markeriu ar tai nagų laku. Atrodo, naudoti truputį paprasčiau. Nereikia grandyti popieriaus.

Skaičiau patarimą, kad laminatą reikėtų nušveisti su "nuliniu" švitriniu popierium. Bandysiu, gal prilips geriau.

Galbūt problema gavosi dėl

Galbūt problema gavosi dėl spausdinimo. Paraščių nepakoregavau. Tik keista, kad daugiau problemų nekilo.
Reikės kitą kartą pabandyti su popieriumi ir taip pat pabandyti pašveisti laminatą. Mačiau ne vieną video kad šveičia.
Dėkui už informaciją.

Neišsijungia susilyginus temperatūrai

Sveiki,
labai susidomėjau šiuo projektėliu. Kadangi nesu labai nusimananti šioje srity tai man buvo nemažas įšūkis. Susilitavęs (nelengvai) labai džiaugiausi, kad veikia. Tačiau sumontavus viską iškilo problema - kai temperatūra susilygina, valdiklis neišjungia cirkuliacijos. Siurbliukas nustatytas ant mažiausiu greičio. Taip išeina, kad pergalingas. Mažojo rato padaryti neišeina.
Lituojant schemą nepavyko gauti 1% rezistorių ir industrinės kl. mikroschemos. Ar gali būti če taip dėl to?
Ką reikėtu pakoreguoti, kad išspręsti šią problemą. Na ir dar, kad įsijungtu prie aukštesnės temp.?
Kiek skaitinėjau komentarus - atsakymo lyg ir neradau.
Jei padėtumėt, būtu labai šaunu, nes nesinori visko užmesti.
Ačiū

Dėl valdiklio

Sveiki,

O ar tikrinot įtampų skirtumą prie tos pačios temperatūros (pažastyje) tarp 2 ir 3 kojelės, kaip kad paminėta pastaboje schemoje? Gali tekti iš didesnio kiekio išrinkti du termorezistorius, kurie toj pačioj temperatūroj turi panašiausią reikšmę (omais). Jie turi gamyklinę paklaidą, tai tenka iš kelių išrinkti geriausią porą. Gal būt koja kiša ir kiti netikslūs termorezistoriai, gal įlitavot ne to nominalo R6 varžą (per mažai omų). Iš tikro sunku vienareikšmiškai pasakyti.

O testuojant tiesiog rankomis, pašildžius "šiltąjį", po to "šaltąjį" daviklį įsijungia ir po to išsijungia? Jei visiškai neišsijungia kad ir kiek šildant "šaltąjį" daviklį, aš žiūrėčiau kažkur ties minėta R6, gal dėl montažo klaidos/broko įvyksta trumpas jungimas ir tiesiog nebėra galimybės šiltajam davikliui tapti šaltesniam...

Uždelsią įjungimui reguliuoja R5 varža, o išjungimui (vadinamoji histerezė) - R6, tai gali jas tekti abi koreguoti. Reikia skaičiuoti, kad neatsirastų tokia pat "nešisijungia" problema.

Beje, kokios problemos su 1% rezistoriais? Lemonoj jų iš tikro trūksta, bet lt.rsdelivers.com jų visada būna, ir siunčia jie nemokamai kurjeriu. Kad tiesiog rezistorių paklaidos ir kiša koja, nes ten schemoje aktualūs dešimtys milivoltų...

Esant problemom geriau rašykit el. laišką nurodytą .pdf dokumente, bus greičiau.

Įtampų skirtumo nematavau nes

Įtampų skirtumo nematavau nes testuojant rankose viskas puikiausiai veikė. O sumontavus - nebe. Priverstinai sustabdžius cirkuliacija ir leidus kiek atvėsti kolektoriui, valdiklis suveikia (atjungia). Na tai reikės užsisakyti tikslesnių detalių.

Sveiki, nesu tiek susidūręs

Sveiki, nesu tiek susidūręs su elektronika ir neturiu tokių įgūdžių, tad schemos dar nesuprantamos.. Bet rankas, galvą ir norą tokį pasidaryti turiu - nuo ko geriau pradėti mokytis?