Kaltinėnų apybraižos

Kodėl mirtis - tai nebaigta istorija?

Kategorijos: 

Kodėl mirtis - tai nebaigta istorija?
Toks keistas jausmas, kai praeinu ar pravažiuoju Jono trobą. Atrodo, reiktų sustoti, užeiti, pabaigti mudviejų kalbą. Tikriausiai Jonas sėdėtų prie televizoriaus ir tyliai keiktų dėl neteisybės. Kaip ir kiti, jis daug ko negalėjo suprasti. Štai Liepų gatvėje atsirado trys tuščios trobos. Kada taip buvo mūsų senuosiuose Kaltinėnuose, kad gatvėms pritrūktų žmonių? Nei prie ruso, nei prie Smetonos... Trūko vietos, bet ne žmonių!

Gyventi norėjo visi

Kategorijos: 

Albina Gečienė naršo po giminės albumą.

- Ne, daugiau neturiu, - sako.

Yra likusios trys į vieną vietą sumontuotos istorinės nuotraukos su tokiu užrašu: "Paskutiniojo Žemaičių apygardos partizanų štabo globėjai: iš kairės Jonas Gečas, Apalionija Gečienė, Steponas Gečas". Steponas - Albinos vyras, Jonas ir Apalionija - jos uošviai. Iš tiesų tai paskutiniojo štabo paskutiniai globėjai. Tas paskutinis štabas buvo Gečų sodyboje Putvinskių kaime, jų akyse stabo bunkeris ir sunaikintas.

Profesija visam gyvenimui

Kategorijos: 

Fizikos mokytojas Stasys Sinkevičius netikėtai sulaukė Švietimo skyriaus valdininkų dėmesio. Jam, visą gyvenimą dirbusiam mokytoju, buvo pasiūlyta baigti specialius kursus ir įsigyti mokytojo kvalifikaciją. "Na, žinot..." - patraukė pečiais mokytojas. Važiuoti į tokius kursus būtų ne tik pažeminimas. Tai būtų ir savo paties išdavystė. Verčiau jis eitų į pensiją be to valdiško įrašo, bet neišdavęs savo dalyko. Juk tai - daugiau, negu pareigybė! Tai - tarsi kokia priesaika. Atėjai į mokyklą metams, o palikai gyvenimui.

Tarp dviejų realybių

Kategorijos: 

Rytą, pakilęs iš lovos, jis paspaudžia kompiuterio klavišą. Kol nusiprausia, programos pradeda veikti, įsijungia ir internetas. Atsisėdus priešais monitorių, atsiveria truputį kitoks pasaulis. Be baimių, be rūpesčių, be realių pavojų. Nepajunti, kaip praėjo diena. Kiek metų jau taip? Petras skaičiuoja. Gal septyni?..

Tokia profesija - gelbėti kaimą

Kategorijos: 

Tokio išgąsčio Birutė Žukienė dar neturėjo. Vos tik vyrai išvažiavo į dirbtuves taisyti traktoriaus, troboje pasigirdo stiprus pyškesys. Birutė yra mačiusi gaisrą ir tą garsą pažįsta. Taip šaudo įkaitęs šiferis. Skaudančia nugara šiaip taip išėjo į kiemą, žiūri - tikrai!.. Šaudo vasarnamio stogas. Nuo jo iki daržinės - pusantro metro, ne daugiau. Šalia jų daržinės - kaimynų vasarnamis ir daržinė, o vėjas ugnį neša kaip tik į tą pusę. Kai apima baimė, atrodo - minutė kita, ir visas Gineikių kaimas nurūks dūmais.

Puslapiai

Užsiprenumeruoti Kaltinėnų apybraižos