Nereikalingitarsinamai Man jie kažkuo panašūs į apleistus namus. Atsirado kartu su negyvais langais ir kitais vakarykštės dienos griuvėsiais. Pažinojau aš juos ir anksčiau, bet tai buvo truputį ne tie žmonės. Vėl turiu eiti pas juos, susipažinti iš naujo.
Kai atvažiuoja kas nors iš toliau aplankyti mano Kaltinėnų, tarp kitų miestelio įžymybių aš jiems parodau vieną pamirštą garsenybę. Pavežu senu duobėtu vieškeliu porą kilometrų link Varnių, nuvedu prie pakelėj susodinto būrelio eglių, kurių pavėsyje guli nemažas akmuo su išlikusia rusų karininko nuotrauka be jokio užrašo.
Kai kūnas nustekenamas tiek, kad dvasia jame atsisako laikytis, jį reikia stiprinti. Stiprinimo procedūroms pasirinkau nedidelį, bet labai jaukų ir patogų sveikatingumo centrą Kaltinėnuose.
Žurnalisto ir nagingo vyro Petro Dargio sodyboje Kaltinėnuose veltui dairytumėtės užrašų “Privati valda”, kurių dabar pilna prie pasipūtusių kaip napoleonai verslininkų namų ir vasarnamių. Ir tvorų čia nėra.
Senoji Kaltinėnų stotelė dabar pasikeitusi, bet tai - ta pati stotelė, pro kurią senuoju Žemaičių plentu išvyko daugybė jaunų žmonių. Juos čia atlydėjo tėvai, broliai, seserys. Jie padėjo atnešti sunkius ryšulius, kėlė juos į autobusą. Paskui dar stovėjo, mojavo rankomis. Liudai - irgi. Visiems rūpėjo išleisti ir niekam dar nerūpėjo, kaip jie turės sugrįžti.
Kai atvažiuoja kas nors iš toliau aplankyti mano Kaltinėnų, tarp kitų miestelio įžymybių aš jiems parodau vieną pamirštą garsenybę. Pavežu senu duobėtu vieškeliu porą kilometrų link Varnių, nuvedu prie pakelėj susodinto būrelio eglių, kurių pavėsyje guli nemažas akmuo su išlikusia rusų karininko nuotrauka be jokio užrašo.
Aš vis prisimenu, kaip mūsų kaimynas Žymantas laikė kelių eismo taisyklių egzaminą.
Naujausi komentarai