Nagingo žemaičio sodybą šildo saulė

Kategorijos: 

Šaltis dar nesitraukia ir sąskaitos už būsto šildymą nemažėja, todėl daug žmonių su viltimi dairosi į dangų – greičiau ateitų pavasaris!

 

Feliksas ŽEMULIS

 

O Šilalės rajono Kaltinėnų miestelio pakraštyje gyvenančio žurnalisto Petro Dargio nelabai jaudina nei žiema, nei visuotinai linksniuojama ekonominė krizė. Jo sodybą net dabar šildo saulė ir už tai nereikia mokėti nei cento.

 

Dar praėjusią vasarą P.Dargis prie pietinių ir vakarinių sodybos pastatų sienų prikalė langų rėmų su stiklais, palikęs tarp jų ir sienos keleto centimetrų tarpelį.

Tokių medinių langų dabar, kai žmonės juos keičia į plastikinius, galima gauti net veltui. 54 metų vyras jų parsivežė visą lengvojo automobilio priekabą.

 

Prieš tai jis nudažė medinio gyvenamojo namo sienas tose vietose, kurias uždengs stiklai – vienur juoda, kitur ruda spalva, o dar kitur paliko geltoną, kuria nuteptas visas namas.

 

Dabar kai šviečia saulė, P.Dargio name taip šilta, jog net nereikia kurti krosnies. Saulė per stiklus įkaitina sienas, o šios atiduoda šią šilumą kambariams. Paprastas fizikos dėsnis – stiklas ultravioletinius saulės spindulius paverčia šiluminiais infraraudonaisiais spinduliais. Štai kodėl saulėtą dieną ir šiltnamyje, ir automobilyje karšta.

 

Krosnį kurti nebūtina

 

Paskutinį vasario savaitgalį, kai lankiausi Petro sodyboje, buvo saulėta, pavėsyje pakabintas termometras rodė 3 laipsnius šalčio, po kojomis gurgždėjo sniego pluta. O namo siena saulės atokaitoje po stiklu buvo įkaitusi iki 40 laipsnių šilumos. Troboje šilta, nors krosnis nesikūreno.

 

Kai šviečia saulė, man nereikia kurti krosnį – nebent valgiui išsivirti“, - patvirtino P.Dargis. .

 

Net apniukusiomis gruodžio ir sausio dienomis sienos po stiklu būdavo dešimčia laipsnių šiltesnės, negu kitur. Tai liudijo termometrų davikliai. Matyt, oro tarpas tarp sienos ir stiklo veikia kaip izoliacinė medžiaga.

 

Kaip ir tikėtasi, labiausiai saulė įkaitina juodai dažytus sienos plotus ir menkai – geltonai nuteptus. „Beveik taip pat gerai įkaitinami ir rudieji plotai po stiklais, tad nebūtina sienų dažyti juodai“, - sakė Petras.

 

Beje, juodai ir rudai nudažyti saulės kolektorių kvadratai ant nykios baltų plytų sienos gali atrodyti net žaismingai, o ant stogo įrengti saulės kolektoriai apskritai nekrenta į akis - jie panašūs į stoglangius.

 

Vakare namo sienos atvėsta. P.Dargio nuomone, jei jos būtų mūrinės, dieną sukauptą šilumą laikytų ilgiau. „Mūrinius namus dar labiau verta įstiklinti negu medinius“, - svarsto Kaltinėnų gyventojas.

 

Pigus šilumos siurblys

 

Po kai kuriais stiklais P.Dargis spirale suraitė ir prie sienos pritvirtino plastikinį vamzdį. Dabar jis tuščias - šaltomis naktimis vanduo užšaltų. Tačiau vasarą vanduo čia įkaisdavo iki 50 laipsnių. „Maudytis, indus plauti galėjome nemokamai ir kiek tik norėjome“, - prisimena P.Dargis.

 

Orams sušilus jis vėl užpildys šią sistemą vandeniu ir turės karšto vandens nuo gegužės iki lapkričio, už tai nemokėdamas nė cento nei šilumos, nei elektros tinklams.

 

Trobos kamaroje, kurią Petras pavertė vonia, jis pastatė šilumos siurblį. Tokie įrenginiai dabar populiarūs – jie šaltą vandenį paverčia šiltu, kuriuo galima praustis, skalbti, apšildyti kambarius. Daug naujakurių, ypač tie, kurie įsikuria invidualiuose namuose ir kotedžuose, įsigija tokius šilumos siurblius. Tik gaila, jog jie kainuoja ne vieną dešimtį tūkstančių litų.

 

P.Dargio siurblys kur kas pigesnis. Meistras jį pasidarė su sūnumi Vincu, Šiaulių pedagoginio universiteto studentu. „Dirbome daugiau kaip dvi savaites, bet vis dėlto ne vieną klaidą teko taisyti“, - prisipažino P.Dargis.

 

Jis spustelėjo mygtuką, siurblio variklis negarsiai suūžė. Netrukus termostato rodyklė sustojo ties 40 laipsnių padala - tokios temperatūros vanduo bėga iš siurblio į šilumokaitį ir sušildo vandentiekio vandenį. Buitiniams poreikiams pakanka.

 

Šilumos siurblį sudaro du bakeliai, tarp kurių įtaisytas šaldytuvo kompresorius. „Jis šaldo vandenį, kuris atbėga iš tvenkinio ir teka per apatinį bakelį. Šaldant gaminasi šiluma. Šilumą kompresorius perkelia į viršutinį bakelį, kuriuo cirkuliuoja šildymo sistemos vanduo“, - aiškino P.Dargis.

 

Bakeliams jis panaudojo automobilio dujų balionus, į jų vidų sumontavo varinius „gyvatukus“, kuriais cirkuliuodamas freonas šaldo tvenkinio vandenį , o šilumą atiduoda namo šildymo sistemai. Brangiausia siurblio dalis – kompresorius: jis didelio šaldytuvo, kad siurblį „pavežtų“, tad kainavo netoli tūkstančio litų. Dar šimtą kitą litų teko pakloti už elektronines detales – termostatus, laiko reles.

 

Pakinkys ir vėją

 

Šilumos siurblys šilumą Petro namui ima iš netoli esančio gilaus tvenkinio. Nuo namo iki tvenkinio po žeme nuvestas plastikinis vamzdis, apie šimtą metrų jo paklota ir tvenkinio dugne. Atitekėjęs iki čia vanduo sušyla (dugne ir žiemą būna iki 8 laipsnių) ir tokiu pat vamzdžiu grįžta į namą.Vandens cirkuliaciją uždaroje sistemoje užtikrina nedidelio galingumo cirkuliacinis siurbliukas.

 

Apskaičiavimas buvo toks: atšaldžius tvenkinio vandenį, name būtų galima sukaupti nemažai šilumos, ją vis papildant nuolatos tekančio vandens šiluma. Taip ir atsitiko – šilumos siurblio atšaldytas vanduo, pabuvęs tvenkinio dugne, į namą atkeliauja vėl sušilęs beveik iki 4 laipsnių.

 

Jis būtų dar šiltesnis, jei būčiau apšiltinęs žemėje užkastą vamzdį“, - apgailestauja P.Dargis. Gyveni žmogus ir mokaisi.

 

Štai toks vanduo ir patenka į šilumos siurblį, o ten atiduoda šilumą namo sistemai.

 

Šilumos siurblį suka 1 kilovato galingumo elektros variklis. P.Dargis sako meistravęs nedidelį siurblį todėl, kad jis neišeikvotų daug elektros energijos. „Tačiau vienas kilovatas elektros pagamina tris kilovatus šilumos energijos“, - skaičiavo sodybos šeimininkas. Patogu įjungti siurblį prieš kur nors išvykstant – grįžęs rasi šiltus namus.

 

Ypač ekonomiška būtų naudotis šiuo įrenginiu naktį, kai elektros energija kainuoja pigiau. „Kainuotų ne brangiau negu kūrenti malkomis“, - svarstė P.Dargis. Žinoma, reikia turėti dvinarį elektros skaitiklį. Tačiau savamokslis konstruktorius sumąstė dar pigenį būną. Namą jis tikisi šildyti visai dykai.

 

P.Dargis su sūnumi surinko reikiamą informaciją ir pradėjo konstruoti vėjo jėgainę. Vietą jai išrinko ant kalvelės netoli sodybos. Vietoj generatoriaus nusipirko skalbimo mašinos variklį pastoviais magnetais. Tiesa, vėjai toje vietoje permainingi, nes aplink daug kalvų ir medžių, tad teks montuoti ne įprastinį propelerį, o vertikalią turniną. Tokios turbinos mentės sukasi lėčiau, tačiau yra patvarios, dirba stabiliai, panaudoja vėjo sūkurių energiją.

 

Meistras tikisi, jog vėjo jėgainės pagamintos elektros energijos pakaks šilumos siurbliui maitinti. Tada šio žemaičio namą ir vandenį šildys saulė, vėjas ir tvenkinys.

 

Kam paranki baimė

 

Kodėl žalioji, atsinaujinanti energija taip lėtai plinta kaimuose ir miestuose? . Saulės kolektoriai, šilumos siurbliai, vėjo jėgainės ir kiti ekologiškos energijos įrenginiai Lietuvoje vis dar brangūs.

 

JAV ir kai kuriose kitose šalyse ši įranga pigi, tačiau ją importuojančios bendrovės užsiplėšia didžiulę kainą, kad kuo greičiau gautų didelį pelną“, - piktinosi P.Dargis.

 

O pasidaryti tokią įrangą pats sugeba toli gražu ne kiekvienas, be to, trūksta brėžinių ir kitokios techninės dokumentacijos. Nemanykite, jog tai rasite internete.

 

Ten tik šilumos siurblio dėžės nuotrauką rasi, o panorėjęs pasiaiškinti techninius dalykus pamatysi užrašą „Kreipkitės į bendrovės konsultantus“. Tačiau šie gamybos paslapčių neatskleidžia, o neretai ir nežino“, - dėstė kaltinėniškis.

 

Vis dėlto, jo nuomone, pasidaryti saulės kolektorių, kuris vasarą pašildytų vandenį, o žiemą – namo sienas, galėtų kone kiekvienas vyras, tereikia noro ir šiek tiek drąsos.

 

Tačiau būtent jos, P.Dargio nuomone, daugeliui labiausiai ir stinga. „Ne vienas žmogus pas mane lankėsi, apžiūrėjo įrenginius ir sutiko, jog daug ką nesunkiai pasidarytų ir patys. Tačiau – kaip atrodys namas, gal kaimynai pasijuoks... Tai ne kas kita kaip fobijos.

 

Konservatyvūs žmonės bijo ką nors pakeisti savo name, o energetikų monopolijos tuo naudojasi – diktuoja didžiules kainas ir trukdo atsisakyti jų paslaugų“, - kritikavo meistras.

"Lietuvos žinios"