Paskelbė Petras Tre, 2024/10/23 - 17:53.
Kategorijos:
Dar ne Seimo narys, dar tik beveik, užtat jau atakuojamas.
Ar tikėjaisi, kad atsidursi Seime?
Kas nulėmė, kad atsitiko tai?
Tai vis žurnalistų klausimai.
Ne, nesitikėjau. Būdamas 30-tas "Nemuno Aušros" kandidatų sąraše, aš nemaniau turįs šansų. Rinkimų vakarą net nežiūrėjau VRK tinklalapio, nuėjau į lovą ir ramiai užmigau. Buvau tikras, kad 20-toje vietoje esanti Ingrida bus išrinkta, o aš dirbsiu jos patarėju. Mes buvome taip sutarę. Ir štai po vidurnakčio, apie 2 valandą skambina Vytautas Jucius, sako, gana, Petrai, miegoti, taisykis kostiumą, ruoškis į Seimą. Pamaniau - nevykusiai juokauja.
- Netiki, kelkis iš lovos, įsijunk VRK, pats pasižiūrėk, - sako jis man.
Įsijungiau ir nustebau - tikrai! Aš jau ne 30-tas, bet 13-tas. Surinkau per 5000 pirmumo balsų. Truputį apmaudu, kad mūsų Ingrida, tokia šaunuolė, liko už borto. Bet po antrojo rinkimų turo, jei viskas gerai susiklostys, ji dar gali patekti į Seimą. Labai šito norėčiau. Labai patikimas, patikrintas žmogus, savo komandos ji niekada neišduos.
O ką darysi su pinigais, juk gausi didelę algą? Pirksi didesnę, brangesnę mašiną, nebevažinėsi paprastute "Škoda"? Tai irgi žurnalistų klausimai.
O kam man kita mašina, jei "Škoda" rieda gerai? Jai dar tik 7 metai...
"Na, galėtum nusipirkti didesnę, patogesnę, juk turėsi iš ko..." - ėmė vienas atkakliai siūlyti.
O kam man didesnė? Ar aš padidėsiu, kažkaip išsipūsiu, kad reikėtų didesnės? Vienas mano pažįstamas Vilniuje turi vos ne limuziną ir į Palangą kelis sykius per visą vasarą bijo nuvažiuoti, mat ta brangenybė ryja daug kuro. Visokie džipai, kuriais turtuoliai važinėja po Vilniaus senamiestį, yra didžiausias absurdas. Geresnė mašina nepadarys tavęs geresnį. Svarbu, kad eitų gerai, būtų patogi ir nekainuotų brangiai ja važiuoti. Kiek aš Europos jau apvažiavau savo "Škoda"! Susitaupau šiek tiek ir pasileidžiu į kelionę, nesukdamas sau galvos.
"Tai ką darysi su pinigais? - vis rūpi kitam. - Atnaujinsi savo sodybą kaime, viskas čia pasikeis?"
O taip, galiu jį nudžiuginti. Kai pateksiu į Seimą, viskas čia pasikeis: kiemą išklosiu šokolado plytelėmis, trobos stogą apdengsiu sūriais, sienas - rūkytais kumpiais ir dar paramstysiu rūkytomis dešromis. O šulinyje bus jau ne vanduo - grynas midus... Aš juk dieną naktį svajojau patekti į Seimą, prisikimšti pilnus maišus pinigų ir pamažu pasistatyti aukso pilį!
Iš tiesų aš nieko neplanavau ir nieko nesvajojau. Į rinkimus ėjau, norėdamas padėti Remigijui Žemaitaičiui ir jo komandai. Ne tik todėl, kad mudu pažįstami jau 15 metų, bet kad man patinka jo idėja grąžinti Lietuvos žmonėms jų valstybę, uzurpuotą grupelės nusikalstamo "elito". Nežinau, kaip tai pavyks, antrasis rinkimų turas parodys, bet kodėl nepabandžius? Ar ne todėl šokau redaguoti rinkimams skirtą leidinį "Nemuno Aušra 2024", ar ne todėl pats parašiau jam du straipsnius ir du interviu, parengiau leidinį spaudai? Leidinys išėjo didžiuliu 700 tūkstančių tiražu, jis aprėpė visą Lietuvą, o tai padėjo žmonėms suprasti, kas iš tiesų yra tas "elito" puolamas Žemaitaitis ir ko siekia jo sukurta partija. Gal todėl ir aš visoje Lietuvoje, visose apygardose, vis gavau po kažkiek balsų.
Taigi mano atėjimas į "Nemuno Aušrą" nėra joks atsitiktinumas, aš žinojau, kur einu ir į kokias kovas įsijungiu. Netikėta tik mano rinkimų sėkmė.
Bet jeigu 5026 rinkėjai balsavo už manę, tai jie kažko tikisi. Ką aš galėčiau jiems padaryti, kokiame komitete norėčiau dirbti? Čia jau rimtesni klausimai.
Apie komitetus negalvojau, juk neplanavau patekti į Seimą, ir tik po kelių dienų ėmė rastis galvoje konkretesni dalykai. Iš tiesų labai norėčiau padėti kaimui. Niekada nedirbau žemės ūkyje, bet juk sugrįžau iš miesto į tėviškę ir matau, kaip naikinamas kaimas. Pardavęs litrą pieno, ūkininkas negali nusipirkti buteliuko vandens. Tokios supirkimo kainos - tai juk absurdas! Mano kaimynai džiaugiasi pardavę gyvulius lenkams - ten supirkimo kainos kur kas didesnės. O aš nuvažiuoju į Lenkiją, nusiperku šoninės - ji daug pigesnė, nei Lietuvoje. Supirkimo kainos Lenkijoje didesnės, o pardavimo mažesnės - kas per stebuklas? Į Lenkiją važiuoju ne tik mėsos - apvažiavau visus tos nuostabios šalies pakampius, tolimiausius užkampius ir niekur nemačiau mirusių kaimų. Lenkijos kaimas gyvas, migrantai grįžta atgal į Lenkiją. O Lietuva miršta.
Iš kur toks skirtumas, kur pakastas šuo? Girdėjau versiją, kad Lenkijoje ir Vokietijoje valstybė sureguliuoja tolygų pelno pasiskirstymą tarp gamintojų, perdirbėjų ir pardavėjų. Per mokesčių sistemą tai esą įmanoma - paimdamas didesnę pelno dalį, perdirbėjas ar pardavėjas gali prisišaukti didesnius mokesčius, o tai neapsimokės. Nežinau, ar tokia sistema ten iš tiesų veikia, ar tai tik legenda. Bet gal būdamas Seimo nariu galėsiu tai išsiaiškinti? Ir jeigu tai realus kelias nustatyti tolygų pelno pasidalijimą, tai kodėl nepabandžius ir mums, kodėl nepasiūlius Seimui tokio įstatymo projekto? Gal rasčiau daugiau bendraminčių, kurie palaikytų mane?
Tokiam darbui tikriausiai reikėtų eiti į Kaimo reikalų komitetą.
Bet tai tik svarstymai dar neperžengus Seimo slenksčio. Dar negaliu nieko žadėti.
Bet vienas asmeninis planas jau beveik akyse. Dirbdamas spaudoje esu parašęs labai daug apybraižų apie paprastus žmones, vargo bites, kurių rankomis viskas sukurta. Draugai ir pažįstami vis ragina mane sudėti viską į vieną vietą ir išleisti apybraižų knygą, kuri būtų savotiška mūsų krašto istorija ir pasmerktos, nueinančios kartos atminimas. Bet išleisti storą iliustruotą knygą reikia nemažai pinigų. Iš kur jų paimti? Žurnalistai mane jau įtikino - Seimo nario alga bus didelė, knygai turėtų užtekti.
O gal ir tikrai?
Komentarai
Sveikinimai Petrai! Jūs