Naujausi komentarai

  • Didelis ekonomaizeris sutaupo pusę malkų   Prieš 3 dienos 3 valandos

    Saunuolis daug metu ir as uzsiimu siais darbais siulinu pabandyt paduodant ora vamzdzias karsta filtruot masinu salono filtrais kurios bus galima keist,galeciau dar daug ka pasidalint BET .

  • Vandenilio peroksidas - hidroponikos vaistas   Prieš 3 savaitės 8 valandos

    Šimtui litrų dedam 2,8g 35% peroksido tirpalo. Jūsų atveju gausis maždaug 1,1g 35% tirpalo. Jei 3% tirpalas, tai jo reikės 10 kart daugiau.

  • Vandenilio peroksidas - hidroponikos vaistas   Prieš 3 savaitės 11 valandų

    Dar norėčiau pasitikslinti, dedate 2,8g tirpalo ar paskaičiuojate, kad tame turyje būtų 2,8g vandenilio peroksido?
    Labai ačiū už atsakymą.

  • Vandenilio peroksidas - hidroponikos vaistas   Prieš 3 savaitės 12 valandų

    Pastaruoju metu naudojam tik 35% peroksidą, 2,8g šimtui litrų. Matuojam su tiksliom elektronimėm svarstyklėm, kurios matuoja iki 500g.

    3% peroksido geriau vengti, jis tokios mažos koncentracijos yra nestabilus, o kad būtų stabilus jame įdedama priedų, kurie gal būt nevisai tinka maistui...

    Jūsų skaičiavimai atrodo teisingi.

  • Vandenilio peroksidas - hidroponikos vaistas   Prieš 3 savaitės 13 valandų

    Sveiki,
    Gal galite pasakyti kokia vandenilio peroksido koncentraciją pylėte ir po kiek paskui pripylinėjote?
    Nusipirkau 35% vandenilio peroksido. Kol pristatys manau 3% pradžiai naudosiu iš vaistinės. Pas mane 40 litrų, tai pagal paskaičiavimus užtenka 1 šaukšto 3% tirpalo? O paskui po trečdalį šaukšto pripilynėti kol pagis?

  • Adata šulinyje - nė 100 eurų   Prieš 3 savaitės 6 dienos

    Viskas gerai, veikia puikiausiai, dabar net filtro nebereikia valyti, nes iš šulinio nebepareina dribsmėlis. Matyt, jis pasibaigė apie adatą.

    Apie tai jau rašiau čia: http://petrasdargis.lt/rasiniai/ar-pasiteisino-adata-0

  • Adata šulinyje - nė 100 eurų   Prieš 3 savaitės 6 dienos

    Sveiki Petrai,
    įdomu kaip jūsų įkalta adata ar vis dar funkcionuoja, ar geras spaudimas?

  • Stiklu šiltintas namas šyla nuo saulės   Prieš 4 savaitės 1 diena

    Mano sienos apdėtos stiklu nuo apačios beveik iki vioršaus. Aukščiau būna stogo šešėlis. Nebėra prasmės. Ten reikėtų šiltinti kokiu polistiroliu ar akmens vata, bet vis neprisiruošiu.

     

  • Kaip pasidaryti pigų ekonomaizerį   Prieš 4 savaitės 1 diena

    Aš taip nedaryčiau. Aušinti liepsną - slopinti degimą. Slopinti degimą - durnystė.

     

  • Kaip pasidaryti pigų ekonomaizerį   Prieš 4 savaitės 1 diena

    Turiu koklinį stačiamalkį, kuriuo naudosiuosi žiemą. Svajoju jog jis šildytų vandenį. Mąstau apie šilumokaitį gyvatuko pavidalo, kurį įmontuočiau į krosnies vidų. Tačiau bijau dėl atviros liepsnos, nes nežinau kokį metalą naudoti, ir ar apskritai verta tokią sistemą rutulioti. Krosnį kūrenu daugiau kaip 3 valandas per dieną. Kokia būtų jūsų nuomonė?

  • Stiklu šiltintas namas šyla nuo saulės   Prieš 1 mėnesis 1 diena

    Sveiki, ponas Petrai,
    visą sieną reikėtų apdėti skarda ir langais? Jūsų foto mačiau tik nuo apačios.
    Loreta

  • Kaip pasidaryti pigų saulės kolektorių   Prieš 1 mėnesis 2 dienos

    Andriau, tu rašai girtas ar susileidęs dozę? Niekada nerašyk neišsiblaivęs arba kol nepraeis migla. O ir blaivus nekomentuok neskaitęs straipsnių. Tada nebus matyti, kad trūksta vieno (arba kelių) balkių.

  • Kaip pasidaryti pigų saulės kolektorių   Prieš 1 mėnesis 2 dienos

    Pačių saulės kolektorių vistiek nepasidarysi ir teks pirkt. Gali sugalvoti ir sukonstruoti rėmus, prilaikymą ir visą kitą, bet patį kolektorių vistiek teks pirkti..

  • Adata šulinyje - nė 100 eurų   Prieš 1 mėnesis 2 savaitės

    Ačiū už atsakymą.
    Galiausiai adatą pavyko ištraukti atgal į dienos šviesą. Viduje, maždaug per pusę adatos ilgio buvo pritraukta smėlio, tad turbūt jūsų tiesa dėl grunto, kad tai vis tik nebuvo vandeningas smėlio sluoksnis, o greičiau molis ir smėlis. Gruntas nedėkingas rankiniam gręžimui, bet kita vertus manau geras ženklas, kad jau ne vien molis tokiame gylyje, tikėtina, kad netoli vandens klodai :)

  • Adata šulinyje - nė 100 eurų   Prieš 1 mėnesis 2 savaitės

    Problema tikriausiai ne vožtuvas, nors, žinoma, reiktų sukti ne prie adatos, bet prie paskutinio vamzdžio, kad reikalui esant galima būtų atsukti ir išvalyti arba pakeisti - būna, kad prisineša smėlio.

    Jeigu adatą kalti buvo sunku, tai tikriausiai ne vandeningas sluoksnis, bet molis arba molis su smėliu. Per smėlį kalti adatą nėra sunku. O jeigu vandeningas sluoksnis, tai turėjai ištraukti šlapią smėlį. Grąžtas vandenyje netgi gliurgėtų.

     

  • Adata šulinyje - nė 100 eurų   Prieš 1 mėnesis 2 savaitės

    Gręžinį sugalvojau pasidaryti namo rūsyje. Išgręžus žemės grąžtu apie 3.5 m per molį, radau, kaip spėju, vandeningą sluoksnį, nes molio ant grąžto nebebuvo, tik smulkaus smėlio pėdsakai. Tuomet įkaliau adatą, tačiau labai sunkiai ji kalėsi per tą smėlį. Ir prijungus siurblį deja nieko neištraukia. Atbulinį vožtuvą beje prisukau prie pačios adatos, t.y. tarp adatos ir pirmojo vamzdžio, o ne prie paskutinio vamzdžio galo (gal čia problema?). Prašau patarkite ką tokioje situacijoje daryti.

  • Adata šulinyje - nė 100 eurų   Prieš 1 mėnesis 3 savaitės

    molyje vandens niekada nebus...teks keisti sulinio kasimo vieta.

  • Adata šulinyje - nė 100 eurų   Prieš 1 mėnesis 3 savaitės

    HIDROFORAS GALI TRAUKTI VANDENI NE IS GILIAU NEI 7 METRAI GYLIO...JEI VANDUO GILIAU NAUDOK GILUMINI SIURBLI.

  • Adata šulinyje - nė 100 eurų   Prieš 1 mėnesis 3 savaitės

    cinkuoti vamzdziai geriamam vandeniui puikiausia tinka..jokiu cinko junginiu juose nesusidaro nuo vandens o jei ir susidaro tai toks nezymus kiekis kuris jokiu budu nepakenks sveikatai...adatai turi buti naudojamas zalvarinis vamzdelis nes jis gerai lituojasi prie cinkuoto vamzdzio. prie nerudinacio neimanoma nieko prilituoti... nei nerudijancio plieno tinkliuko nei kito tinkliuko prie nerudijancio plieno vamzdzio. beto nerudijantis plienas branguesnis.ir jo gamybai reikia specialiu irenginiu tinkleliui virinti..
    kas liecia gilumini siurbli tai jis skirtas tiekti vandeni is 100 ir daugiau metru gylio. 20 metru gylis jam vaiku zaidimas...

  • Andriaus naujovės sutaupo pusę šildymo išlaidų   Prieš 1 mėnesis 3 savaitės

    Kadangi Andrius norėjo tik aušintuvo, kuris per vasaros karščius atvėsintų trobos orą, mes naudojomės tokia logika: šiluma į trobą įeina pro langus. Langai turi tam tikrą plotą, nuo kurio priklauso įeinančios šilumos kiekis. Vadinasi, reikia atitinkamo ploto, pro kurį ji galėtų išeiti į žemę. Taigi vamzdynų ilgį skaičiavome taip, kad jo sienelių plotas nebūtų mažesnis už bendrą langų plotą. Toks skaičiavimas pasiteisino ir žiemos laikui, kai žemė jau ne vėsina, bet šiek tiek šildo įeinantį orą.

    Noriu atkreipti dėmesį: tokiu būdu mes skaičiavome MINIMALŲ vamzdžių ilgį. Jie gali būti ir ilgesni. Kuo daugiau jų užkasite, tuo efektyviau veiks sistema, bet labai didinsit sistemos kainą. Langų ploto ekvivalentas - kaip ir "aukso vidurys".

  • Andriaus naujovės sutaupo pusę šildymo išlaidų   Prieš 1 mėnesis 3 savaitės

    ačiū

  • Andriaus naujovės sutaupo pusę šildymo išlaidų   Prieš 1 mėnesis 3 savaitės

    laba diena, gal nesuskaičiau ko tiksliai, bet būtų įdomu sužinoti, pagal čia naudotus apskaičiavimus, kiek ortakio vazdžio ilgio po žeme reikia pakasti, na, tarkime vienam kvadratiniam metrui patalpos. šią sistemą ruošiuosi naudoti 33kv metrų jurtai :).

  • Stiklą pakeitė polikarbonatas   Prieš 2 mėnesiai 4 dienos

    Nesideformuoja. Milimetrų neprisimenu, bet atrodo, kad pusės centimetro storio. Storesnis, aišku, būtų geriau, bet "Senukuose" jo nebuvo.

    Priklijavome silikonu ir pritvirtinome kampainiu, kurį padarėme, pusiau perpjovę tą patį profilį. Silikonu užtaisėme galus, kad polikarbonatas nepritrauktų į ertmers dulkių ir nepapilkėtų.

  • Stiklą pakeitė polikarbonatas   Prieš 2 mėnesiai 1 savaitė

    Sveiki. Noriu pasidomėti ar pakaitinus saulei nesideformuoja polikarbonatas? Kokiu būdu polikarbonatą tvirtinote prie profilio? Koks polikarbonato storis?

  • Ežeralio prisiminimui   Prieš 2 mėnesiai 1 savaitė

    Puiku Petrai!

    Gerai, kad valdininkai protingėja, bet dar ne viskas atitaisyta Šilalės rajone. Yra vienas toks kaimelis tarp Šilalės ir Obelyno. Tai mano mamos tėviškė. Visada ją vadinome ir vadinsim tik Dryžais ir keli likę vietiniai gyventojai savo kaimo kitaip nevadina, bet valdininkai užrašė – Driežai. Neapsiverčia liežuvis šitaip sakyti, bet naujuose žemėlapiuose taip parašyta ir viskas. Mano teta, lietuvių kalbos mokytoja, kuriai dabar jau beveik 90 metų, ne vieną kartą yra sakiusi: - Jeigu žinočiau kas taip padarė t.y. iškraipė kaimo pavadinimą – nušaučiau. Ji taip pat yra gyvenusi šiame kaime. Internete suradau vokišką ir carinį žemėlapius, kur aiškiai pažymėta – Dryze. Ir Smetonos laikais ten visada buvo – Dryžai ir žemaičiai ten gyveno. Ir dabar, esu tikras, kad visiems gerai žinomo ansamblio “Jonis” nariai kaimą vadina Dryžais. Neįsivaizduoju, kad Pranciškus Trijonis savo Dryžus pavadintų Driežais…

  • Adata šulinyje - nė 100 eurų   Prieš 2 mėnesiai 3 savaitės

    Tikriausiai blogai užpildyta sistema, ir vamzdyje liko oro. Gavęs oro, siurblys nedirba.  Vadinasi, reikia pilti vandens dar ir dar... Per kelis sykius užpildysit.

  • Adata šulinyje - nė 100 eurų   Prieš 2 mėnesiai 3 savaitės

    Sveiki,
    Susidūriau su problema. Įkaliau adatą į šulinį. pati adata sulindus i žemę kokį 1,7m.
    Pajungiau storasienį juodą vamzdį nuo adatos po adbulionio vožtuvo. Vamzdis sikyle virš šulinio, kuriame yra 6 rentiniai po 70cm.
    Pajungiu i siurblį kuris pagal specifikacijas turi kelti į 9 metrus. Einančiame vamzdyje nuo adatos girdžiu besiteskuliuojantį vandenį kol siurblys veikia, tačiau vanduo nebega, burbuliuoaj tik oras kai ileidžiu išbegimo slanga i kibirą ir taip pralaikiau siublį 20min.

    gal kas čia galėtų but?
    Siurblys nesugeba užkelt vandens? Nesandarumas sistemoje? (nors pertikrinau visą, ir jau kai tiek oro eina, tai turetų būt gera akivaizdi skylė).

  • Stiklą pakeitė polikarbonatas   Prieš 3 mėnesiai 5 valandos

    Sakai, negyvens 200 metų?.. Žiūrėsim. :)

  • Stiklą pakeitė polikarbonatas   Prieš 3 mėnesiai 4 dienos

    Petrai, fotonuotraukose kolektorių rėmas pagamintas iš gipskartonio profilio, jis juk ne aliuminis o cinkuotos skardos plienas, jis turbūt negyvens 200 metų kaip gyvena žmonės Kaltinėnuose :)

  • Saulės kolektorių jungimo schemos   Prieš 3 mėnesiai 1 savaitė

    Esu šiek tiek bendravęs su žmonėmis, kurie kitus gąsdina arba ir patys turi antifrizo fobiją. Aš jiems daviau du klausimus. Pirmasis: kaip tas šilumokaitis turėtų prakiurti? Jie man aiškino, kad šilumokaitis gali surūdyti. Taip, pats šilumokaitis, kitaip sakant jo skarda, gali surūdyti ir prakiurti. Štai maniškis prakiuro po 10 metų. Ir kas iš to? Vanduo laša pro kiaurą korpusą. O antifrizas? Jis gi atskiroje sistemoje, ne vandentiekio, per boilerį teka tokiu gyvatuku. Iš ko padarytas tas gyvatukas? Mano gąsdintojai traukė pečiais. Šilumokaičio konsrtrukcijos jie nežino. Sufleruoju: gyvatukai padaryti iš vario arba žalvario. Ar varis ir žalvaris rūdija? Vieni linkčiojo tuščias galvas, kiti traukė pečiais.

    Na, tarkime, atsitiks kažkoks stebuklas ir varinis gyvatukas kažkokiu mistiniu būdu prakiurs. Visai atmesti tokios tikimybės, tegu ir juokingai mažos, negalima. Ir kas atsitiks, jeigu man besimaudant tas neįtikėtinas reiškinys atsitiks ir aš pajusiu atifrizo kvapą? Gal man tas kvapas patiks, ir aš jį pradėsiu gerti? Esu girdėjęs, kad visai prasigėrę žmonės tikrai antifrizą geria ir mirtinai nusinuodija sudėtyje esančiu metilo alkoholiu. Bet aš nė etilo alkoholio nevartoju.

    Geriau pasižiūrėjus į gąsdintojų padermę, galima aptikti dvi jų kategorijas. Pirmoji, pati pagrindinė - merketingo sukčiai, reklamuojantys nepaprastais brangų gliukolį. Antroji - marketingo sukčių išgąsdinti ir menką techninį supratimą turintys fobiški žmonės.

    Taigi mano boileris prakiuro, turėsiu keisti. O gyvatukas? Jis kaip naujas. Reikės išpjauti ir panaudoti kur nors.

  • Saulės kolektorių jungimo schemos   Prieš 3 mėnesiai 2 savaitės

    Antram sistemos variantui siūlau jokiu būdu nenaudoti antifrizo (etilenglikolio), jis įpatingai nuodingas. Jei prakiurtų šilumokaitis ir antifrizas patektų į karštą vandenį, pasekmės gali būti skaudžios. Šiam atvejui labai tiktų propilenglikolis. Jis yra ekologiškas, "maistinis" ir absoliučiai saugus, plačiai naudojamas maisto pramonės šaldymo įrengimuose. Nors ir yra pakankamai brangus, bet jeigu prakiurtų šilumokaitis, jūsų gyvybei ir sveikatai niekas negrėstų. Beje, Lenkijoje jis žymiai pigesnis.
    Ketvirtam variantui rusų saituose mačiau paprastą patobulinimą. Kad nereikėtų pastoviai sekti ir pildyti talpos šaltu vandeniu, tam reikalui buvo panaudotas pats paprasčiausias klozeto bakelio vandens pripildymo mechanizmas: vandens lygis pakrito - vožtuvėlis atsidarė, vandens lygis sukilo - užsidarė. Paprasta ir pakankamai patikima.

  • Stiklą pakeitė polikarbonatas   Prieš 3 mėnesiai 3 savaitės

    Mano kolektoriuose po stiklu ar po polikarbonatu juodos skardos absorberis ir plokščias skardinis radiatorius. Esu dėjęs visokius vamzdelius, bert radiatoriai - optimaliausias sprendimas.

  • Stiklą pakeitė polikarbonatas   Prieš 3 mėnesiai 3 savaitės

    Sveiki,Petrai
    Ką šiuose kolektoriuose naudojate po polikarbonatu(kuo teka skystis) ?
    Ačiū

  • Galingas saulės kolektorius už kelias dešimtis litų   Prieš 3 mėnesiai 3 savaitės

    Saulės kolektorius su tais daugiasluoksniais vamzdžiais buvau pasidaręs, bet jie laikė tik vieną sezoną. Pavasarį radau kiaurus. Matyt, per sulenkimus liko vandens, tas sušalo į ledą ir pradūrė plonytį plastmasės ir aliuminio sluoksnį. Labai pavojinga, kada vandens lieka labai mažai, sakysime, pusė vamzdžio. Tada susidaro aštri ledo briauna.

    Daug ilgiau man laikė juodų plastikinių 16 mm skersmens vamzdžių saulės kolektoriai. Būtent 16 mm, nes plonesnių vamzdžių yra santykinai storesnis sienelių storis. Be to, plonesnius lengviau lankstyti. Viename kolektoriuje šalia klojau du vamzdžius. Vienas toks kolektorius man jau tarnauja apie 10 metų. Žiemą juose per sulenkimus lieka vandens, bet nieko nuo to neatsitinka. Kitas pliusas - tie vamzdžiai yra juodi, jų nereikia dažyti.

    Minusai: tai vis dėlto plastikas, o jis daug mažiau laidus šilumai, negu metalas. Ir neatsparus aukštoms temperatūroms. Vieną vasarą per karščius taisiau sistemą, nepagalvojęs išbėginau vandenį, ir pietinėje pusėje vamzdžiai išsilydė. Liko sveikas tik vienas saulės kolektorius  šiaurės vakaruose. Be to, girdėjau, kad 16 mm skersmens plastikiniai vamzdžiai lyg ir nebegaminami...

    Manau, galima būtų pasidaryti saulės kolektorius ir iš tų daugiasluoksnių, tačiau sistemą jau reikėtų pildyti ne vandeniu, bet antifrizu. Svarbu parinkti gerus karščiui atsparius matinius dažus, nes baltas vamzdis šilumos negers.

    Aš visgi renkuosi radiatorius. Jeigu senųjų rusiškų sveikų surasti nepavyksta, pirkčiau naujoviškus dvigubus, pjaučiau sujungimus ir iš vieno daryčiau du. Tai būtų daug patikimesnis dalykas.

  • Galingas saulės kolektorius už kelias dešimtis litų   Prieš 4 mėnesiai 2 savaitės

    O jei naudoti tokią konstrukciją: Juodai dažyta skarda, ant jos vielos tinklas 100x100mm, ant kurio išlankstyta d16 PEX ar PERT vamzdis? Arba mąstau apie 50x50 tinklą ir lygiagrečiai du kontūrus, nes su vienu tiek neišsilenks plastiko vamzdelis. Ar užteks per plastiką perduodamos šilumos? Ar "nenukeps" plastikas? Rusiškų radiatorių dabar jau nelenga rasti, o šiuolaikiniai pastovėję metalo lauže, būna visai "supuvę". Mano "kūrinys" iš rusiškų radiatorių jau buvo palopytas, žiemai išleidau vandenį, tai dabar jau vėl radau prasisunkimų. Latviškas PEX'as nebrangus o ir kolektoriaus matmenis lengva norimus išgauti. Be to nerūdyja. Termostatą dėčiau ant bronzinio sujungimo pačiame viršuje (po stiklu). Vandenį pernai kaupiau dvisluoksniame centrinio šildymo boileryje, šiemet jau perdariau, kad iš jo paduotų į elektrinio boilerio šalto vandens įvadą, kad neesant saulės, pakeltų iki reikiamos. Jei pasiteisins, ko gero investuosiu į kombinuotą boilerį ar akumuliacinę talpą, kad saulės kontūrą visiškai atskirti nuo centrinio (dabar tiesiog persukinėju čiaupus) ir užpildyti antifrizu. Beje, mano sistema "gyvena" ant žemės, pietinėje pusėje, tiesiog atremta į namo sieną. Pernai visai neblogai tarnavo.

  • Skiriamoji linija: protas arba tikėjimas   Prieš 4 mėnesiai 2 savaitės

    Taip, Arūnai, Irako. Ačiū už pastabą, jau pataisiau.

  • Skiriamoji linija: protas arba tikėjimas   Prieš 4 mėnesiai 2 savaitės

    ne Irano, o Irako.

  • Adata šulinyje - nė 100 eurų   Prieš 4 mėnesiai 3 savaitės

    O kodėl turėtų neveikti? Kas čia blogo, kad nuo atbulinio vožtuvo iki vandens yra oras?

    Svarbu, kad oro negautų hidroforas. Juk tai išscentrinis siurblys, ir be vandens jis veikti negali. Todėl sistemą gali tekti pildyti kelis kartus. Mat oras iš adatos galiausiai atkeliaus iki siurblio, ir tas nustos traukęs. Tada orą išleisi, pribėgindamas dar vandens.

    Mano adatos vamzdis irgi iškilęs virš vandens lygio. Ne šešis metrus, bet koks metras yra. Atmosferos slėgis, sukėlus vakuumą, vandenį teoriškai gali pakelti 10 metrų, praktiškai - ne daugiau 9 metrų. O tavo adata, kaip sakei, 6 metrai.

  • Šiltnamio žemė vėsina ir šildo   Prieš 5 mėnesiai 2 dienos

    Turbūt vidaus kanalizacijos vamzdis atsparesnis cheminiam povekiui, valikliams, balikliams, skiedikliams ir t.t. kas naudojama viduje. O lauko turbūt labiau skirtas lietaus vandeniui, nuotekoms nuo gatvės, plovyklos ir pan. kas naudojama lauke. Tikrausiai jie labiau skiriasi šiomis savybėmis, o ne kokiu temperatūriniu ar ultravioletinių spindulių ištvermingumu.

  • Adata šulinyje - nė 100 eurų   Prieš 5 mėnesiai 4 dienos

    Sveiki,

    Iškilo dar mažas neaiškumas. Įkalu adatą, randu vandenį pvz. 6 metruose. Prie adatos galo ( kur iš žemės kyšo) jungiu atbulininį vožtuvą, tada vandens siurblį (ne hidroforą) ir kokiu būdu siurblys veiks kai adatoje yra oras? Jei užpilinėčiau vandenį į adatą tieisiai (kad oro nebūtų) tai vanduo subėgtų į žemę. Kaip užtraukti tą vandenį iš adatos ir kad oras pasinaikintų adatoje?

    Dėkui iš anksto.
    Pagarbiai, Mantas

  • Šiltnamio žemė vėsina ir šildo   Prieš 5 mėnesiai 3 savaitės

    Vamzdžiai laiko, netrupa. Kol kas - jokių problemų.

  • Šiltnamio žemė vėsina ir šildo   Prieš 5 mėnesiai 3 savaitės

    Sveiki,
    Ačiū už geras idėjas, ruošiuosi pasidaryti analogišką šiltnamio šildymą/vėsinimą, o po to - ir hidroponiką ;-)
    Iškilo klausimas - Jūsų nuotraukoje matomi pilki vamzdžiai yra skirti vidaus kanalizacijai. Lauko naudojimui pardavėjai rekomenduoja rudus vamzdžius, sako, kad jie atsparesni dideliam temperatūrų svyravimui (žiema/vasara) ir tvirtesni (bet brangesni).
    Noriu sužinoti, kokia Jūsų patirtis, ar sėkmingai atlaikė šie pilkieji vamzdžiai, ar geriau pirkti brangesnius ruduosius? Klausimas tiek dėl naudojimo ortakiams, tiek ir hidroponikai.
    Iš anksto dėkoju,
    Marius

  • Adata šulinyje - nė 100 eurų   Prieš 5 mėnesiai 3 savaitės

    Aš dėjau prieš siurblį, kad nebūtų problemų dėl vandens siurbimo, kad filtras nestabdytų srauto. Mat iki siurblio vandenį varo tik natūralus atmosferos slėgis ir teoriškai negali pakelti vandens daugiau kaip 10 metrų. Praktiškai - daug mažiau. O po siurblio variklis vandenį gali kelti kad ir 20 metrų.

    Jūs dėkit prieš siurblį. Nėra tokio įstatymo, kuris draustų tai daryti.

    Beje, kada nors įdomumo dėlei išardykit kokį seną hidroforą ir susipažinkit su ko konstrukcija. Paieškokit, ką ten smulkios dalelės (juk po adatos filtro) galėtų užteršti.

  • Andriaus naujovės sutaupo pusę šildymo išlaidų   Prieš 5 mėnesiai 4 savaitės

    Jeigu santechnikas rodo į smilkinį, reikia nutraukti su juo visas kalbas. Tai labai menkos kvalifikacijos vargeta. Nieko patarti jis negalės - tik sujungti vamzdžius, kaip pasakysite.

    Iš tiesų nereikia sudėtingos sistemos. Man užteko vieno cirkuliacijos siurblio ir vieno termostato. Naudojant kieto kuro katilą, dar reikėtų vadinamojo keturšakio mažajam ratui padaryti.

    O ekonomaizeris yra viso labo katilo priedas, nieko papildomo jam nereikia. Jį galima puikiausiai jungti prie esamos sistemos. Tik neaptarinėkite šito su profkių magistrais!

    Jeigu pas neaišku, skambinkit man telefonu.

  • Šiltnamio automatika savomis rankomis   Prieš 5 mėnesiai 4 savaitės

    Kaip tai - kurį?.. Reikalingi abu. Skaitykite tekstą.

  • Andriaus naujovės sutaupo pusę šildymo išlaidų   Prieš 6 mėnesiai 1 savaitė

    sveiki,
    labai patiko Andriaus katilinė. Noriu rekonstruoti savo katilinę analogiškai, nes neekonomiškas kieto kuro katilas išmeta perdaug energijos pro kaminą.
    didžiausias klausimas kyla, kaip geriausiai padaryti visų elementų (katilo, ekonomaizerio, boilerio ir akumuliacinės talpos) aprišimą, kad reikėtų kuo mažiau cirkuliacinių siurblių, pamaišymo vožtuvų ir elektronikos, be kurių dabartiniai santechnikai net paprasto katilo nepajungia, o paminėjus ekonomaizerį, tai tik šypteli (kitaip suprantant pirštą prie smilkinio pasukioja).
    būčiau labai dėkingas už kuo paprastesnę, bet gerai veikiančią pajungimo schemą.

    labai idomu, kaip konkrečiai viskas sujunga pas Andrių katilinėje? gal pats Andrius turi kokių pastebėjimų, ką jungtų ar darytų kitaip darant iš naujo.

    iškart dėkoju už bet kokius patarimus.
    pagarbiai,
    Vilius

  • Adata šulinyje - nė 100 eurų   Prieš 6 mėnesiai 1 savaitė

    Ačiū už informatyvų straipsnį ir Valiaus kontaktus :)
    Beje, ar drumzlinas vanduo neužterš hidroforo? Galbūt filtrą geriau statyti prieš siurblį?

  • Šiltnamio automatika savomis rankomis   Prieš 6 mėnesiai 2 savaitės

    Sveiki, kurį reiktų pirkti ta kontrolerį, nenoriu apsigauti kad paskui gali netikti?

  • Kaip pasidaryti šilumos siurblį   Prieš 6 mėnesiai 2 savaitės

    Taip, apie tai esu rašęs ankstesniuose komentaruose prie kitų straipsnių. Kada įpusėjus žiemai savo tvenkinio 8 ar 9 metrų gylyje aptikau +8, tai sukėlė kai kurių diletantų pasipiktinimą, nes prieštaravo jų supratimui. Juk gamtoje negali būti nieko, kas neatitinka bukagalvių išvedžiojimų. Kažkada ir saulė sukosi apie žemę, nes tai buvo nustatyta Biblijos pasakomis.

    Šilumos siurblį mes su Vincu pasidarėme prieš kokius 8 ar 10 metų, kiekvieną žiemą jis daugiau ar mažiau naudojamas. Naudoju ir vasarą vėsesnėmis dienomis pašildyti nepakankamai sušilusį saulės kolektorių vandenį. Tą visą laiką prietaisais yra stebima temperatūra, skaičiuojamas šilumos siurblio galingumas ir naudingumo koeficienetas. Į mus kreipiasi nemažai smalsių ir kūrybingų žmonių, klausia, kokie rezultatai. Pagal mūsų jau turimus rezultatus jie gali spręsti, verta ar neverta darytis (pirkti) šilumos siurblius ir jiems. Jeigu daryti (pirkti), tai kokius? Kurie siurbtų šilumą iš oro, žemės ar vandens?

    Esu kalbėjęs su žmonėmis, kurie šilumos siurbliais siurbia šilumą iš grunto. Pasirodo, tai labai brangi sistema (daug vamzdžių, daug kasinėjimo), bet efektas nedidelis, nes žemė aplink užkastus vamzdžius greitai įšąla, ir iš jo į šilumos siurblį pareina minusinės temperatūros gliukolis arba antifrizas. O iš mano tvenkinio dugno beveik visą žiemą pareina bent 6 laipsniai, tik pavasariop, kai žemėje baigiasi per vasarą sukaupta saulės šiluma, temperatūra ima sparčiai kristi, vasario pabaigoje ji nebesiekia ir 5 laipsnių. Visgi tai pliusinė temperatūra! Tokios žinios padeda žmonėms apsispręsti ir suprasti, kad šilumą geriausia siurbti ne iš oro, ne iš žemės, bet iš vandens. Už gilų tvenkinį dar geriau būtų giluminis gręžinys.

    Kada kalbuosi su kūrybingais žmonėmis, jie niekada nešaukia: ne, tai neįmanoma, nes aš galvoju kitaip. Mąstantys žmonės sužino tikrus faktus, o jau pagal tuos faktus jie gali daryti kokias nors išvadas. Su bukapročiais - kitaip. Jie kažkur girdėjo, kad sunkiausias vanduo yra 4 laipsnių temperatūros, todėl nusprendė, kad man iš tvenkinio dugno pareina tik 4 laipsniai. Ką rodo termometrai ir daugelio metų stebėjimai, bukapročiams yra nesvarbu.

    Beje, yra nemažai tokio tipo gudručių, kurie mus su Vincu įtikinėja, kad mūsų saulės kolektoriai neveikia, kad vandenį mes iš tiesų šildome elektra, kad parabolinėje saulės viryklėje nieko išvirti negali ir t.t. Jeigu faktai prieštarauja nuomonei, reikia atmesti faktus. Tokia yra bukagalvių nuostata. Būtų kvaila su jais diskutuoti dėl faktų, todėl tokius išvedžiojimus paprastai ištrinu, įžūlesnius diletantus blokuoju.

    Šitą kvailį palikau kaip mokymo priemonę. Jis daro daugeliui kvailių būdingą klaidą - nori diskutuoti dėl fakto, bet protingi žmonės dėl faktų nediskutuoja. Faktai tikrinami, bet ne diskutuojami. Jeigu karabasu pasivadinęs anonimas nori paneigti mano paskelbtą faktą, jis turėtų atvažiuoti, nuleisti į mano tvenkinio dugną termometro daviklį, patikrinti šilumos siurblio termometrų parodymus. Tada jį galėtume pavadinti įtariu, bet ne bukapročiu.

    Kodėl termometrų parodymai yra būtent tokie? Kodėl iš tvenkinio dugno pareina 6 laipsnių vanduo, jeigu sunkiausias vanduo yra 4 laipsnių ir pagal bukapročio įsitikinimą turėtų tenai ramiausiai gulėti? Gal taip ir būtų, jeigu tvenkinio dugnas, t.y. gruntas nešildytų vandens. Tačiau žemė per vasarą sukaupia labai didelius šilumos kiekius, kuriuos per žiemą atidavinėja.Štai kodėl vandens temperatūra dugne nuo 8 laipsnių krenta iki 4,8. Bet iki 4 laipsnių mano tvenkinyje taip ir nenukrenta. Nukristų - tada tikrai iš tenai į šilumos siurblį pareitų 4 laipsnių vanduo. O dabar iki dugno jis, matyt, ir nenusileidžia - sušyla anksčiau, kyla į viršų, nuo ledo vėl atvėsta, vėl leidžiasi žemyn... Savaiminė cirkuliacija.

    Šį reiškinį matome puode. Kol puodas vandens neužkaistas, žemiausią temperatūrą rasime jo dugne, o paviršiuje bus pats šilčiausias. Užkaitus ant ugnies, situacija bematant pasikeičia. Nuo karšto dugno vanduo sušyla - dabar jis dugne šilčiausias, todėl kyla aukštyn, paviršiuje atvėsta, krenta žemyn ir taip ratu sukasi. Ko gero, ir bukaprotis karabasas yra matęs, kaip kunkuliuoja užkaistas puodas. Matė, bet kas iš to?

    Taigi niekada savo nuomonės nestatykime aukščiau faktų ir neatrodysim kaip paskutiniai kvailiai. Faktų negali nuginčyti nė pačios logiškiausios teorijos, nė patys didžiausi autoritetai. Su pažinimu yra kitaip, negu su tikėjimais - ir pačios logiškiausios teorijos yra tikrinamos empiriškai. Neatlaikiusios tokio tikrinimo, jos yra atmetamos, nors atrodytų ir protingai.

    Rašydamas šį komentarą, įjungiau cirkuliacijos siurblį, kad jis varytų ratu vandenį iki tvenkinio ir atgal. Kovo pradžia, o iš tvenkinio dugno dar pareina 4,5 laipsnio vanduo.

    Tikiuosi, kad man daugiau nereikės rašyti šita tema

     

  • Kaip pasidaryti šilumos siurblį   Prieš 6 mėnesiai 2 savaitės

    Petras anksčiau yra aiškinęs, kad žiemą kitaip, negu vasarą. Vasarą šildo saulė, ir vanduo paviršiuj šiltesnis. Žiemą šildo gruntas, ir vanduo šiltesnis dugne, sušilęs kyla aukštyn, cirkuliuoja. Matyt, gruntas šiltesnis, nei 4 laipsniai. O šiaip įdomus reiškinys.

Puslapiai

Užsiprenumeruoti Naujausi komentarai