Naujausi komentarai

  • Pagaliau pluta pralaužta   Prieš 1 metai 7 mėnesiai

    Klausimas. remiantis http://petrasdargis.lt/sites/default/files/large_bioduju_generatoriaus_s... Kaip iš pagrindinės bačkos išvalomas ar nukreipiamas į kitas talpas naudingasis dumblas - traša( kuris nusėda bačkos apačioje).

  • Pagaliau pluta pralaužta   Prieš 1 metai 7 mėnesiai

    Iš "traidenių" tikrai metano dujų neišspausi, tik anglies dvideginį. Jie veikia visai kitu principu. Kiek žinau, į juos pumpuojamas deguonis. O metanogeninės (metaną gaminančios) bakterijos yra anaerobinės, deguonis joms - mirtini nuodai. Taigi metano bakterijų ten negali būti.

    Kur deguonis, ten vyksta rūgimas, kurio šalutiniai produktai - anglies dvideginis ir alkoholis. Jeigu aparate įsiveisia deguonį mėgstančios acto bakterijos, tai jos alkoholį tikriausiai paverčia actu. Taigi nė samanės neišvarysi... :)

    Metano galima būtų gauti iš paprasčiausio sandaraus nuotekų nusėsdintuvo, įleidžiant į jį ir išleidžiant iš jo nuotekas pro apačią (žemiau vandens lygio). Žinoma, tas nusėsdintuvas turėtų būti visiškai sandarus.

  • Pagaliau pluta pralaužta   Prieš 1 metai 7 mėnesiai

    Sveiki,

    Ar gerai suvokiu, kad nuotekų valymo įrengimą ( kad ir iš tų populiarių "traidenių" ar pan) irgi galima paversti nedideliu duju bioreaktoriumi, tik reikia primontuoti papildoma talpą dujų surinkimui?

  • Kaip panaudoti bet kokias knygas   Prieš 1 metai 7 mėnesiai

    Geros mintys ateina į galvą tik geriems žmonėms. Žinau panašų, gal domina? http://www.nepo.lt/kurybiskumo-mygtuks/. Galėtumėte susipažinti bendram reikalui.

  • Kaip aš dariau reaktyvinę kiemo krosnelę   Prieš 1 metai 7 mėnesiai

    Silvija, Deimantas gyvena ne kaime, bet Viliuje. Vilnius juk miestas, a ne? :)))

    Ir jam niekas nedraudžia savo sode pasidaryti krosnelę!

  • Kaip aš dariau reaktyvinę kiemo krosnelę   Prieš 1 metai 7 mėnesiai

    Na įdomus krosnelės išradimas. Gal ir nieko, kai kieme gali ir virti ir kepti. Liuks... jokio pinigų švaistymo dujoms.

  • Adata šulinyje - nė 100 eurų   Prieš 1 metai 8 mėnesiai

    Sveiki, jeigu pas jus šulinyje giliau molis tai joks adatos kalimas nesigaus. Vienas variantas tik yra norint mažai išlaidų turėt, gręžti su vandeniu iki vandeningo sluoksnio, jis būna įvairus nuo kokių 8m iki 25m, šiuo būdu gręžiant tai padaroma, išgręžus kišamas PVC vamzdis 32mm su filtru gale, statomas atbulinis vožtuvas, jungiamasi prie hidroforo ir vanduo bėga. Pasidariau visą įrangą ir išsigręžiau sau, vanduo atsirado 11,5m gylyje, viskas funkcionuoja puikiai, jau padariau ir keliems kaimynams, jie labai patenkinti, laukiu daugiau užsakymų. Štai nuoroda kaip tai daroma, čia tik trumpas momentas: www.youtube.com/watch?v=XCX51-n2vDY ; www.youtube.com/watch?v=CV-Cy0D9FU0; www.youtube.com/watch?v=S9pL6hVpQxc

  • Elektrikas, skulptorius, šaltkavis, stalius - tai vis išradėjas Juozas   Prieš 1 metai 8 mėnesiai

    Stebėtina, kad medžio dujų generatoriai gamina dujas. Puikus pavyzdys yra Juozas, kuris iš malkų pasidaro elektros. Daugiau tokių pavyzdžių.

  • Kaip išsiverdu kieto muilo   Prieš 1 metai 8 mėnesiai

    Į naminį muilą privarius sintetinių kvapų, jis būna labai kvapnus. Esu tokio daręs. Bet nemanau, kad toks stiprus kvapas labai reikalingas.

    Žolelių kvapas silpnesnis, bet subtilesnis. Man jis labiau patinka.

    Kas nori, gali daryti ir tokio, ir tokio muilo. Pripilkit eterinių aliejų, ir naminis muilas kvepės dar stipriau už pirktinį. Skonio dalykas.

  • Kaip išsiverdu kieto muilo   Prieš 1 metai 8 mėnesiai

    jeigu galima, savo trigrašį įkišiu ir aš.Pirma, tai noriu pasidžiaugt puikiu tiklalapiu, dėkui, kad esate. Muila "verdu" maždaug 5-6metus, tik proporcijas skaičiuoju tam skirta skaičiuokle :) o kas liečia kvapus, kad ir kuo be kvėpintumėt, naturalus muilas niekada neturės stipraus kvapo kaip masinis parduotuvinis, kvepės žemiškai ir subtiliai, vos juntamu maloniu aromatu.

  • Savadarbis valdiklis saulės kolektoriui   Prieš 1 metai 8 mėnesiai

    Galbūt problema gavosi dėl spausdinimo. Paraščių nepakoregavau. Tik keista, kad daugiau problemų nekilo.
    Reikės kitą kartą pabandyti su popieriumi ir taip pat pabandyti pašveisti laminatą. Mačiau ne vieną video kad šveičia.
    Dėkui už informaciją.

  • Savadarbis valdiklis saulės kolektoriui   Prieš 1 metai 8 mėnesiai

    Na aš gi padariau nuotrauką - atstumas paveikslėlyje (trafarete) atitinka su realybe.

    Schemos projektavimo programoje atstumas nurodytas 25mm, kaip ir tikroje relėje (kurią dabar turiu), kaip ir specifikacijoje.

    Jei atstumai neatitinka, gali būti, kad programa su kuria buvo spausdintas PDF pridėjo paraštes (paveikslėlis susispaudė ir atstumai pasikeitė). Prieš spausdinant aš atsidarau su PDF peržiūros programa ir nurodau, kad paraštės būtų 0,00mm, o ne standartinės 3,kažkiek. Trafarete yra pastaba, "Spausdinti su 0mm paraštėm".

    Aš anksčiau naudojau paprastą kopijavimo popierių, o kelis paskutinis kartus bandžiau "soak free" nemirkomą, kažkokį slidų popierių, kurį parsisiunčiau iš eBay (nors turbūt tokį eitų rasti ir Lietuvoj). Tiesa, popierių atsargiai atplėšiant trupinėliai tonerio vietomis nusilupa, bet tai galima pataisyti su spec. markeriu ar tai nagų laku. Atrodo, naudoti truputį paprasčiau. Nereikia grandyti popieriaus.

    Skaičiau patarimą, kad laminatą reikėtų nušveisti su "nuliniu" švitriniu popierium. Bandysiu, gal prilips geriau.

  • Savadarbis valdiklis saulės kolektoriui   Prieš 1 metai 8 mėnesiai

    Aš naudojau piešinį iš failo http://petrasdargis.lt/sites/default/files/prisegtukai/vd-adtc-220-v3.1_.... Neturiu dabar galimybės pamatuoti relės kojų atstumų. Bet piešinyje tarpas tarp 1 ir 4 skylių centrų yra 24mm. Pagal relės specifikaciją (http://www.lemona.lt/LIUSE/TI/En/Pdf/G2RL2.pdf) atstumas yra 25mm. Dabar pažiūrėjau, tai anksčiau neteisingai buvau parašęs. Ne 1,5-2mm, bet apie 1mm kojelės neatitiko.
    Dėl GND yra logikos dėl temperatūros.
    Kadangi nesu labai patyręs su piešinio perkėlimu lyginimo būdu, todėl ir sunkiau sekėsi. Ga ir plėvelė buvo ne visai tinkama (seniau kiek pamenu lengviau man piešinys persinešdavo, o dabar teko gana ilgai kaitinti ir nelabai piešinys norėjo prie plokštės lipti (kelis kartus plokštę su acetonu valiau)). O jūs su plėvele ar popierium darote? Kiek internete dabar randu, tai daugiausiai su popierium piešinį perneša. Gal lengviau gautųsi.

  • Rūkykla iš dujinės orkaitės   Prieš 1 metai 8 mėnesiai

    Puikus senos dujinės viryklės panaudojimas. Vis geriau nei išmesti. O čia dar papildoma nauda. Super.

  • Savadarbis valdiklis saulės kolektoriui   Prieš 1 metai 8 mėnesiai

    Ką tik atsispausdinau ir patikrinau relę, tai kaip ir tinka:

    http://i.imgur.com/kguWJso.jpg

    Nebent naudojot kažkokį senesnį PDF variantą su klaida, arba gal kažkokia brokuota relė su pasislinkusiomis kojelėm pasitaikė..?

    Dėl GND supratau. Programa, su kuria projektavau (KiCAD šiuo atveju) siūlo daryti tokias saleles, kad per daug plati žemės plokštuma neaušintų lituokliuo, kad geriau lituotųsi. Na čia tokia praktika, nors šiuo atveju gal ir persistengta.

    Kad takeliai išsilieja - na čia gal patirties/"sėkmės" klausimas. Kiti daro su šiuo tonerio pernešimu ir plonesnius takelius bei tarpelius. Tiesiog per daug užsikaito, ir/arba per stipriai paspausta. Tonerį galima nuplauti su acetonu ir bandyti dar kartą.

    Mano problema būna, pavyzdžiui, ne išsiliejimas, o tai, kad blogai prikimba toneris. Gal kažkaip per prastai nuvalau laminatą, arba per mažai įkaitinu (nors spaudžiu net iki 15 minučių...).

     

     

  • Savadarbis valdiklis saulės kolektoriui   Prieš 1 metai 8 mėnesiai

    Nesugalvojau tiksliai atstumo tarp kojų paskaičiuoti. Dabar nepasakysiu tiksliai.
    Dėl GND kalbu apie tokias vietas kaip žalio LED GND koja, C4 GND koja ir pan. Tokiose vietose galima visai buvo neėsdinti ir palikti vientisą varį. Tik skylę išžgręžti.
    Aš ėsdinau taip pat su persulfatu. Dėl ėsdinimo bėdų nebuvo, tik su takelių kokybe šiek tiek sunkiau nes piešinį lyginimo būdu nuo plėvelės perkelinėjau. Kai kur nuo spaudimo takeliai paplatėjo. Kitą kartą reikės pabandyti su UV lempomis pasigaminti plokštę.

  • Savadarbis valdiklis saulės kolektoriui   Prieš 1 metai 8 mėnesiai

    Dėl relės keistoka... Patikrinsiu, gal netyčia pajudinau kojelių pozicijas redaguojant schemą.

    Dėl GND "vientisumo" nelabai supratau. Per siauri GND takeliai? Aš ėsdinau su mažiau agresyviu natrio persulfatu, tai gal dėl to kažkokių problemų nepastebėjau.

  • Ne visos išlipo...   Prieš 1 metai 8 mėnesiai

    Beveik visa biblija paremta simbolizmu, nors anksčiau tai buvo ne simboliai, bet absoliuti tiesa, už kurią mirdavo žmonės ir kitus žudydavo. Dievui mes esame centras ir jis mums taip pat turėtu būti centras, jeigu nenorime, kad gailestingasis Viešpats mus su meile pasiųstų į pragarą amžinoms kančioms. Žemė ne pasaulio centras, pasaulio centras jis buvo anksčiau, kol Pasaulį aiškino neklystančioji Bažnyčia, o Dievo, o centras yra Dievas, mano senas bičiulis, su kuriuo aš dažnai pasikalbu ir iš jo viską žinau. Simboliškai mąstant ir pamirštant ankstesnius Bažnyčios mokymus, už kurių nepaisymą grėsė sunki mirtis ant laužo, gaubtas yra žemės atmosfera, nors Viešpats Dievas savo Žodyje sakė kitaip ir pliurpė apie šviesulius žemei apšviesti. Ir jūs esate teisus kunigai viduramžiais silpnai pažino Dievą, o Dievas dar menkai išmanė apie pasaulio sandarą, nes Romos politine šalis pasinaudojo krikščionybė, tam kad lengviau valdytu žmonės imdami sau valdžią ir pinigus, ką daro ir dabar, tik netiesiogiai ir ne taip pastebimai. Tačiau dabar kunigai daro gerą: gydo ligonius, šventina vandenį, prievartauja vaikus, šviečia žmonės būti dorais ir pinigingais, gydo alkoholikus ir patys dažniausiai yra prasigėrę girtuokliai, narkomanus, meldžiasi Dievui, bei atsiduoda jam, kaip jiems patiems atsiduoda nuolankūs apkvailinti tikintieji. Bet nereikia pamiršti, kad katalikams dar reikia tobulėti ir būti atlaidiems, nes kunigai nusideda seksualine prasme, bei kartais (tik kartais!) prašo pinigų už dvasines apeigas. Kunigai tėra paprasti žmonės, kada jie nusideda, kaip ir visi kiti, tik visus kitus kunigai turi teisę mokyti, smerkti ir teisti, nes visi gali daryti gera statyti ligonines, globos namus, aukoti pinigus vargšams, o ypač - parapijos kunigams, kai jiems pritrūksta kelių tūkstančių eurų naujam limuzinui. Visi gali tikėti ir stipriau negu kunigai, ypač kai reikia aukoti Motinai Bažnyčiai. Kad būtum šventas nereikia būti kunigu, bet norint gyventi gerai ir turtingai, kunigų būti praverčia.

  • Savadarbis valdiklis saulės kolektoriui   Prieš 1 metai 8 mėnesiai

    Sveiki,
    Pabandžiau sukonstruoti valdiklį. Schemoje neatitinka relės skylės. Lemonoje parduodamos relės RE-G2RL2-12 1 ir 8 kojelės yra apie 1,5-2mm toliau nuo 2 ir 7 kojelės nei kad pateikta PCB piešinyje. Teko prasigręžti naujas skylutes. Daugiau viskas tiko.
    Tik dar toks klausimas: kodėl kai kurios GND detalių salelės su GND sujungtos tik keliomis siauromis jungtimis? Mano manymu paprasčiau išėsdinti PCB jeigu būtų viskas vientisa.

  • Savadarbis valdiklis saulės kolektoriui   Prieš 1 metai 8 mėnesiai

    Na taip, įkaitusį vandenį greitai pakeičia šaltasis, ir valdiklis sureaguoja. Apsuktame vamzdyje tūris (rezervas) nedidelis.

    Galit bandyti prisijungti tokį uždelsimo laikmatį, kad atidėtų išjungimą:

    http://lemona.lt/index.php?page=item&i_id=155771

  • Savadarbis valdiklis saulės kolektoriui   Prieš 1 metai 8 mėnesiai

    Šį valdiklį (senesnę versiją) naudoju jau 3 šildymo sezoną, kaip valdiklį cirkuliaciniam siurbliui. Šis siurblys varinėją grindinio šildymo termofikatą sušildomą kūrenamo židinio (apsukus varinį vamzdį apie židinio kapsulės dūmtraukį). Naudoju 25 metrus varinio d=10 vamzdžio. Sistema ir valdiklis veikia be priekaištų. Jokios foto relės nėra naudojamos, nes patalpa kur stovi valdikliukas yra "tamsi kamurkė".
    Turiu tik vieną pastebėjimą dėl valdiklio:
    Kol termofikatas nėra pakankamai įšilęs, siurblys yra gana tankiai įjungiamas - išjungiamas. Manau būtų naudinga kokios vienos minutės užlaikymo funkcija, kad termofikatas ar oras įkaistų kiek daugiau. Bet šiaip valdiklis dirba puikiai.

  • Patriotizmas - idiotizmas?   Prieš 1 metai 8 mėnesiai

    Šiaip, smagi svetainė. Malonu tokiom esant, bet šio straipsnio mintims ne visiškai pritariu. Deja, jame jaučiasi toji neapykanta savam kraštui. Policija - tai mūsų kaimynai, mūsų kraštas. Žmonės. Draugai. O uniformos, himnai, simboliai, tai mūsų visų tapatumas. Nes tikrojo trūksta. Reikia save išskirti iš aplinkos - Rytų šalys, deja, pagal daugelį korupcijos indeksų labai nuo mūsų atsilieka ir toji policija padeda mums kilti reitingais aukštyn. Jeigu mes jų visų nekęsim, sugrįšim kur buvę. O kaip ten buvo, neaišku, aišku tik, kad sugrįžtume tikrai ne į geresnius laikus. Manau, tikėtivaldžia (ne aklai, kritiškai, beabejo) yra būtina. O tikėjimas ir yra meilė. Manau, nereiktų taip savęs nuvertint ir bijot. Sėkmės rašant puikius straipsnius!

  • Pagaliau pluta pralaužta   Prieš 1 metai 8 mėnesiai

    Dekuj uz atsakyma.

  • Ne visos išlipo...   Prieš 1 metai 8 mėnesiai

    O taip!.. Bemokslis, begėdis, tamsuolis meluojantis dievas prakišo mokslui dar vieną mūšį. Jeigu nebūtų savo Žodyje (juk Biblija - Dievo Žodis, a ne?) pripaistęs tokių niekų apie pasaulį su žeme jo centre ir ant žemės uždėtu gaubtu, dar būtų galima į jį žiūrėti šiek tiek rimtėliau. O dabar ir Vatikanas ant evoliucijos nebesispjaudo kraujais, bet negi tai išgelbės vaikišką mitą? Biblijos mitų laukia Antikos mitų likimas. Mirę mitai, kai niekas jų nebelaiko tiesa, virsta į paprasčiausias pasakas. Manau, tai žino ir paskutinės davatkos, netgi tokios, kaip ta Nesvarbi tuščia skylė.

    Tačiau apie Jėzų davatka pasakė teisingai. Tas melagėlis tikrai džiugino savo  mokinius, žadėdamas tuoj pat sugrįžti. "Nė šita karta nepraeis", - melavo jisai. O kiek kartų praėjo per 2000 metų? Ir kur tas apsišaukėlis, kodėl nepasirodė žadėtu laiku?

  • Ne visos išlipo...   Prieš 1 metai 8 mėnesiai

    Visų pirmą, Dievui kitaip eina laikas jis yra už jo, jis yra jo valdovas. Tad pats Dievas nujautė kitaip laiką, jam pasaulio sukūrimas buvo kaip savaite. Todėl didelė tikimybė, yra tai kad Darvinas neklysta, ir galbūt Dievas, ne mus padarė pasaulio centre, o patį save. Ir pasaulio evoliucija dar tęsiasi, parašyta Jėzus sakė nepraeis nė šį karta, o aš jau ateisiu.

  • Adata šulinyje - nė 100 eurų   Prieš 1 metai 8 mėnesiai

    Taip, žinoma, kad nekils. O kodėl jis turėtų kilti į viršų?

    Gruntinis vanduo turi tam tikrą savo lygį. Vienur jis žemiau, kitur - aukščiau. Būna, kad gruntinis vanduo taip aukštai, kad negalima išsikasti rūsio - išeina kūdra.

    Gruntinio vandens lygis nebūna pastovus, jis priklauso nuo kritulių kiekio. Kai užeina sausra, ir kelis mėnesius gruntinis vanduo nepapildomas, jo lygis gali nukristi žemiau šulinio dugno. Štai tada ir prireikia adatos. Adata paprasčiausiai pagilina šulinį. Bet kad vanduo pats liptų į viršų... Man net įsivaizduoti sunku.

  • Adata šulinyje - nė 100 eurų   Prieš 1 metai 8 mėnesiai

    Vanduo tikrai pats nekils be siurblio pagalbos i sulini per adata.

  • Apgaulingos emocinės būsenos   Prieš 1 metai 9 mėnesiai

    Dievas turėtų gyventi savo namuose. Yra juk dievo namai. Kur jis konkrečiai toje didelėje savo bažnyčioje? Ogi virš altoriaus uždarytas tokioje spintelėje. Per mišias kunigas iš ten jį išleidžia, paskui šeria davatkoms.

    Dar dievas gyvena tokiuose pakelių inkiliukuose. Pas mus, Žemaitijoje, tokių dievuliuko inkiliukų dar yra daug.

  • Apgaulingos emocinės būsenos   Prieš 1 metai 9 mėnesiai

    Kyla klausimas,kaip galvoji, Petrai, ar yra Dievas?Tavo Kūrėjas? Ar tik tai žmonių pasakos?

  • Patriotizmas - idiotizmas?   Prieš 1 metai 9 mėnesiai

    ,,Taigi šių dienų patriotas - tai sujaukto proto žmogus, kuris deklaruoja neįmanomą meilę struktūrai, simboliams, bet ne savo kraštui ir ne žmonėms. Tikėti patrioto meile yra tas pats, kas spausti vašką iš visiems gerai žinomos medžiagos. Jo tariama "meilė" dažniausiai pasireiškia neapykanta kitiems ir kitokiems''.
    ------------------------
    Liūdna dabartis, kai galėtų būti visai kitaip. Meilė savo žemei, savo Tėvynei, savo žmonėsms - neišrėkiama ant kiekvieno kampo, ja nesiekiama naudos. Tai yra nenusakoma, nes ji - MEILĖ.

    Išdrįsau parašyti, nes noriu padėkoti už įdomias mintis.

    Pagarbiai

  • Kaip išsiverdu kieto muilo   Prieš 1 metai 9 mėnesiai

    Dėl kvapo galima naudoti eterinius aliejus, jų sintetinių nesunku nusipirkti. Galima pasidaryti ir natūralių, tarkim, blenderyje sumalti melisos ar kokios kitos kvapnios žolės lapų, užpylus ant jų šiek tiek vandens ir aliejaus, o paskui nusunkus skystį. Tas skystis bus labai kvapnus.

  • Kaip išsiverdu kieto muilo   Prieš 1 metai 9 mėnesiai

    Petrai, o kokius kvapus galima pilti į muilą?
    Ta prasme, jie kosmetiniai ar dar kažkokie?

  • Pagaliau pluta pralaužta   Prieš 1 metai 9 mėnesiai

    Kubas mažai. Mūsų pirmasis generatorius kaip tik kubo talpos. Šiltuoju metu mes per dieną išgaudavome apie 200 litrų dujų. Vienam - dviems žmonėms maistui išsivirti vasarą užtenka, bet tai - labiau eksperimentas, negu rimta gamyba. Yra sakoma, kad šeimai reikalingas 5 - 10 kubinių metrų generatorius. Tokie dar vadinami buitiniais.

  • Pagaliau pluta pralaužta   Prieš 1 metai 9 mėnesiai

    Man labai ydomu per kiek laiko susikaupe tos dujos, noreciau pas save pasidaryt 1 kubinio metro talpoj, tai ydomu per savaite ar per menesi kiek duju isgauciau?

  • Naminis muilas: visa labai paprasta technologija   Prieš 1 metai 9 mėnesiai

    Vakar masę suplakiau dar blenderiu vis pamaišydavau, tai šiandien matau kad susijungę tik truputį skyscio buvo atsiskyrę, įpyliau dar šaukšteli aliejaus bandžiau ant rankos jau lyg negraužia, naudosiu indam plauti.
    Radau pas jus parašyta kad pelenus pila i koki maišelį ir mirko vandenyje tai taip ir daru dabar paprasčiau taip.
    Žinau, kad skystas, man taip patinka, skalbimui noriu pasidaryti, indam plauti. Kietam truputi turiu šarmo gal reiks ir kieto pasidaryti.
    Labai jums ačiū už pagalbą, jau seniai norėjau pasidaryti iš pelenų šarmą, bet tik neseniai pas jus radau kaip tiksliai pasidaryti

  • Apie vidinius priešus   Prieš 1 metai 9 mėnesiai

    Beje,yra toks gražus liaudiškas posakis: "Tas pats š..., tik kitoj saujoj."

  • Ar įmanoma išsivaduoti be pašalinės pagalbos?   Prieš 1 metai 9 mėnesiai

    Jei patektumėte į psichiatrinę...

    Į psichiatrinę ligoninę jūs rizikuojate patekti tuomet, kai įgrystate kažkam, turinčiam valdžios ir (ar) pinigų. Paprastai tipiniai atvejai būna tokie:

    Susidūrus su policininkais, kurie vykdo svarbaus asmens pavedimą jus sudoroti (Žr. Hermanas ir Žaltauskas);

    Kai jūsų veikla gali aukštus ir įtakingus asmenis sukompromituoti, atimti iš jų valdžią ir įtaką (Žr. Daiva Guodienė skyriuje Straipsniai);

    Protestuojate prieš politinius sprendimus, kai visi aplink tyli (žr. Nina Kutko);

    Šeimyniniai konfliktai (žr. E.Antakauskienė);

    Asmuo valdo turtą, į kurį kėsinasi kiti (žr. D.Dzvokuvienė).

    Psichiatrinio susidorojimo procedūra gana tipiška. Policija gauna (ar pati surašo) pareiškimą, kad jūsų protinė sveikata tokia prasta, jog keliate pavojų visuomenei. Reaguodami į tai, jie užlaužia jums rankas ir veža jus į psichiatrinę ligoninę.

    Psichiatrai – iš pažiūros labai malonūs žmonės. Kalba ramiai ir širdingai. Psichiatras jums sako suprantąs, kad patekote čia per klaidą, pažada jums padėti. Tačiau turite suprasti ir jį - kadangi jus jau čia atvežė, tai jis stačiai privalo jus ištirti. Todėl maloniai prašo pas jį keletą dienelių paviešėti, o tuo tarpu jis atliksiąs formalius tyrimus ir, žinoma, po kelių dienų jau būsite namuose.

    Psichiatrui absoliučiai būtina išgauti tokį jūsų pirminį sutikimą, antraip visas jūsų buvimas psichiatrinėje sistemoje bus niekuo nepridengtas kankinimas. Todėl jei gražiuoju įkalbinėjamas nesutiksite pasirašyti, galite būti mušamas. Tačiau šio sutikimo ekspertizei nė už ką negalima pasirašyti, nes tai formalus jūsų sutikimas bendradarbiauti su psichiatrijos sistema. Jei sutikimo niekaip nepasirašysite, jie niekur nedings, privalės jus išleisti ir palikti ramybėje.

    Civilinio kodekso 2.26 straipsnis draudžia asmenį laikyti užsidarytą psichiatrinėje įstaigoje be jo sutikimo. Jei nėra nė mažiausios teisinės užuominos, kad sutikote pas juos gydytis, tuomet jie nerizikuos jūsų ten laikyti. Ypač jei žinos, kad yra kas nors laisvėje, kuris yra pasiryžęs dėl jūsų teistis.

    Jei sutikimą pasirašytumėte, tuomet jums atliktų psichiatrinę ekspertizę. Kadangi psichiatrų išvados nieko bendra su medicina neturi, tai jie parašytų tokią išvadą, kokia jiems patinka. Tada spąstai užsidaro – kadangi sutikote išsitirti savo psichinę sveikatą, ir kadangi „specialistas“ „atrado“, kad jums stačiai negalima grįžti į laisvę, tai vedamas humanitarinės būtinybės psichiatras priverstas jus palikti savo valioje. Nuo tos akimirkos jūs kaip socialinė būtybė mirėte. Netekote teisės kažką suprasti ir išsakyti. Formaliai žiūrint, už jus galvoja psichiatras.

    Toliau viskas paprasta: vykdote psichiatro nurodymus - reiškia sveikstate. Nevykdote – medicininės komplikacijos. Jums bus duota psichotropinių vaistų, kurie kels galvos skausmą nebegalėsite normaliai valdyti kūno, t.t. Po kiekvieno tokio seanso – pokalbis su psichiatru, jis aiškinasi: „sveikstate“ ar reikia „intensyvinti gydymą“.

    Psichiatras už šiuos veiksmus niekuo neatsako. Kad galėtumėte patraukti jį atsakomybėn, turite arba iš pat pradžių neduoti sutikimo pirmajai ekspertizei, arba pateikti teismui įrodymus, kad jis taip elgėsi iš piktybinių sumetimų.

    Kokie turėtų būti Jūsų veiksmai, jei jums gresia ar jau patiriate psichiatrinį susidorojimą? Pirmiausia ir užvis svarbiausia - nesuteikti jiems formalaus sutikimo jus „gydyti“. Būtinai turite turėti savo atstovą laisvėje ir leisti psichiatrui žinoti, kad yra kas jus gina. Kol psichiatras taikosi jus sudoroti, turite jį įspėti, kad, kiek tai leis jūsų ir jūsų pagalbininko laisvėje galimybės, mėginsite ne tik išsilaisvinti, bet ir pasodinti „gydytoją“ į teisiamųjų suolą. Praneškite jam šiuos savo ketinimus kuo anksčiau, kad jis suprastų, jog tapti jo auka ryžtingai atsisakote.

    Jei psichiatrinį susidorojimą jau kuris laikas patiriate, tuomet nešokite budeliui į akis. Išsišokimai traktuojami kaip protinės sveikatos pablogėjimas ir psichiatras skiria daržovinimo procedūras prievarta leidžiamais nuodais, galinčias pasibaigti fiziniu ir psichiniu aukos suluošinimu visam likusiam gyvenimui. Tuomet grasinti atsakomybe ir jos siekti turi jūsų bendrininkas laisvėje. Šis žmogus turi nusiteikti ilgam žygiui, nes psichiatrinė sistema savo aukas budriai saugo ir ypač nenoriai išleidžia į laisvę (ištrūkti iš psichiatrinės netgi sunkiau nei iš kalėjimo, jei esate neteisingai ten įkišamas).

    Kaip rodo daugybės išsivysčiusių šalių patirtis, žmonės dažnai pūdomi psichiatrinėse dėl to, kad turi nemažai turto. Tą turtą užvaldo arba giminaitis, arba pati psichiatrinė įstaiga. Pastaruoju atveju „ligoniai“ laikomi tol, kol nepasibaigia jų pinigai. Apie tokius atvejus Lietuvoje nesame girdėję, tačiau mūsų šalies įstatymai leidžia psichiniam ligoniui savo palikimą užrašyti psichiatrinei įstaigai. Todėl, jei jums gresia psichiatrinis susidorojimas, patartume savo turtą ar bent jo dalį perrašyti asmeniui, kuris jus gintų kai prarasite veiksnumą. Pinigai nepatektų į budelių rankas, o jūsų gynėjas turėtų lėšų jus atstovauti teismuose.

    Jei jums reikėtų bet kokios pagalbos siekiant ištraukti įkalintą asmenį, prašom susisiekite su mumis (žr. Praneškite apie psichiatrinį susidorojimą).

    Susiję įstatymai ir norminiai aktai:

    Psichikos sveikatos priežiūros įstatymas

    Civilinio kodekso 2.26 straipsnis

    Medicininė norma 53

    Psichopatologijos skalės

    ** - Neleistinumas apriboti fizinio asmens laisvę (LR CK, 2.26 str.) pabrėžia, jog asmuo gali būti paguldytas į psichiatrijos įstaigą tik jo paties sutikimu, taip pat teismo leidimu priverstinai hospitalizuotas – bet tik tada, kai serga sunkia psichikos liga ir yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais gali padaryti esminės žalos savo ar aplinkinių sveikatai ar gyvybei bei turtui, - bet ne ilgiau kaip dvi paras, ir priverstinė hospitalizacija gali būti pratęsta tik įstatymų nustatyta tvarka teismo leidimu.

    Lygiai tokie patys reikalavimai ir jei asmuo yra neveiksnus, t.y. jei teismas yra pripažinęs asmens neveiksnumą: “Jeigu asmuo yra neveiksnus, sutikimą priverstinei jo hospitalizacijai, tačiau ne ilgiau kaip dvi paras, gali duoti asmens globėjas. Neveiksnaus asmens priverstinė hospitalizacija po to gali būti pratęsta tik įstatymų nustatyta tvarka teismo leidimu. ((LR CK, 2.26 Str. 4 dalis), TAČIAU psichiatrijoje Lietuvos įstatymai negalioja: į pensionatus žmonės talpinami prievarta be teismo sprendimo, vien “sutvarkius” neveiksnumą.

    Patyrę kankinimus Lietuvos psichiatrinėse skundus gali rašyti Europos Tarybos Kankinimų prevencijos komitetui:

    Secretariat of the Committee for the Prevention of Torture

    Council of Europe

    67075 Strasbourg Cedex

    France

    Arba elektroniniu paštu: cptdoc@coe.int

  • Naminis muilas: visa labai paprasta technologija   Prieš 1 metai 9 mėnesiai

    Geriau yra užvirinti taukus. Tokiu būdu juos galima įkaitinti iki 200 laipsnių. O kiek įkaitinsi vandenį? Geriausiu atveju - iki 100 laipsnių. Štai koks temperatūrų skirtumas!

    Į verdančius taikus galima pilti verdantį šarmą, tik reikia skubiai maišyti ir būti pasirengus išjungti dujinę. Putos ima nepaprastai greitai kilti. Kuo aukštesnė temperatūra, tuo greičiau vyksta cheminės reakcijos. Todėl praverčia aukštas puodas.

    Jeigu šarmas tikrai stiprus, bet nesijungia su taukais, neužtenka temperatūros. Vadinasi, reikia ilgai virti.

    Neverta daryti muilo, jeigu šarme skęsta bulvė arba kiaušinis. Tada jį reikia virinti ir nugarinti vandenį, kol ims atlaikyti bulvę arba kiaušinį Nugarinus vandenį, šarmo koncentracija stiprėja. Juk nugaruoja vanduo, o ne šarmas. Galima daryti ir kitaip - tą patį šarmą vis pilti ant naujų pelenų. Geriau - karštą. Taip lengviausia padidinti šarmo koncentraciją iki tinkam lygio.

    Dar noriu įspėti, kad pelenų (kalio) šarmu nepadarysi kieto muilo - tik skystą. Norint kieto muilo, reikia natrio šarmo. Jo galima pasidaryti iš valgomos druskos, leidžiant per jos tirpalą elektros srovę, bet paprasčiau nusipirkti bitininkų parduotuvėse.

  • Naminis muilas: visa labai paprasta technologija   Prieš 1 metai 9 mėnesiai

    Bandžiau daryti muilą, bet kažkodėl riebalai su šarmu nenori jungtis. Gal todėl, kad dabar neperskaičius, dariau ir į karštą šarmą dėjau riebalus, bet gerai kad pabandymui dariau visai mažą kiekį tai nieko baisaus jei ir išmesti teks. O kad nesijungia tai žinau dėl to kad riebalai plaukioja, o rankas graužia. Dar noriu paklausti, jei bulve neskęsta, o aš išgarinu vandenį tai šarmo gaunasi tik mažiau, bet stiprumas tas pats?

  • Parabolinė antena - puikiausias saulės kolektorius   Prieš 1 metai 9 mėnesiai

    Šiaip pamastymui. Yra purskaimi sidabrines spalvos dažai (tik ziūrekite atidžiai yra matiniai ir yra blizgųs jie ir turėtų tikti labiau) jų rasite bet kurioje didesneje statybinių pekių prduotuvėje. Pagalvojau kad jais išpurkšti parabole būtų papraščiau ir greičiau, kainuoja apie 4EUR, o ir nudazyti su vienu flakonėliu iseitu parabolę ne vieną ir ne dvi.

  • Po netekties   Prieš 1 metai 9 mėnesiai

    Taip, zombiai vadina dar gražiau. Bet aš kalbu apie mąstančius.

  • Po netekties   Prieš 1 metai 9 mėnesiai
    Mus

    vadina labusais ir šprotais

  • Adata šulinyje - nė 100 eurų   Prieš 1 metai 9 mėnesiai

    Savaime, be siurblio kils?...

    Na, jei karštai melsies... Sako, labai padeda. :)))))

  • Adata šulinyje - nė 100 eurų   Prieš 1 metai 9 mėnesiai

    Tai va ko bedarysi be hidr,su cinkuotu:) kibirėlium semsiu.mes va čia su kolega anksčiau paminėtu,svajojam ,kad per tą adatą vanduo kils ir bus pilnesnis šulinys.

  • Adata šulinyje - nė 100 eurų   Prieš 1 metai 9 mėnesiai

    Gal tu pirmiau mėgink paaiškinti žmoniškai, ką ir kaip žadi daryti be hidroforo?

  • Tada ir dabar   Prieš 1 metai 9 mėnesiai

    Išsamus analitinis straipsnis. Gaila, lietuvių žiniasklaidoje jau kuris laikas nieko tokio nerasi. Analitinis žanras išnyko - jį pakeitė nuo anų laikų mums gerai žinoma propaganda ir agitacija. Tai būdinga ne tik sisteminei (valdžios samdomai) žiniasklaidai, bet ir nesisteminės rašytojams, kurie, neturėdami profesionalaus parengimo, noromis nenoromis pamėgdžioja sistemai tarnaujančių propagandistų komjaunuolišką polėkį bei kovingumą (tik iš kitos, priešingos pusės). Jeigu atmesime Artūrą Račą ir dar vieną kitą užsilikusį profesionalą, tai vaizdelis žiniasklaidoj, tiek popierinėj, tiek elektrinėj, darosi apgailėtinas. Bekaitant gali susidaryti įspūdis, kad visi žmonės sulipo į apkasus. Vieni garbina Putiną, kiti - Grybauskaitę. Vieni nemato to, kiti - ano. Vieni gyvena nostalgija, kiti mėgina uždrausti praeitį. Vieni už Rusiją, kiti už Ameriką. Kas nors juk turi išgelbėti!

    Kai pakalbi su žmonėmis, kurie į pasaulį žiūri pro televizorių, ir neparodai deramos pagarbos partinės mokyklos docentei ar Lietuvos anūkui, tai jau esi už Putiną. Juk reikia ką nors garbinti!

    Negi yra žmonių, kurie nieko negarbintų, nesiklauptų jokiam stabui ir netikėtų kiekvienu žodžiu, kurį pasako kumyras? Negi per tiek revoliucijų ir po tiek demokratijų jie niekaip neišnyksta?

    Biologai evoliucionistai tvirtina, kad smegenys atsirado ne tam, kad mąstytų. Smegenys tam, kad galėtume prisitaikyti ir palikti savo genus. O mąstymas - tai viso labo šalutinis produktas. Dažnai jis prisitaikymui trukdo, ir mąstymo defektą turintys žmonės pirmieji iškepa ant inkvizicijos laužų, sunyksta konclageriuose ir gulaguose. Išlieka tie, kurie prisitaiko geriausiai ir prie gamtos, ir prie visuomenės pokyčių. Prie gamtos kaprizų dabar prisitaikyti nėra sunku, daug svarbiau pritapti sistemoj. Ypač - tais kritiniais momentais, kai sistema staiga pasikeičia.

    Didžiausią adaptacijos talentą turinčius žmones dabar mėgstama pravardžiuoti išverstaskūriais, veidmainiais, persimainėliais ir prisitaikėliais. Jiems tinka tik prisitaikėlių epitetas,  visa kita nėra labai tikslu. Iš tiesų tie žmonės viduje nieko nepakeitė, jie nieko nevertė. Jie kokie buvo, tokie ir liko. Jeigu Laimutė saugumui žmones skundė anksčiau, tai ir dabar skundžia saugumui, nors tas jau kitaip vadinasi. Ko siekė Dalytė tada, pasiekė dabar, tik kitoje aikštėje. Algiukas kaip buvo viršuj tada, taip ir paliko soste, nors sostas kitaip vadinasi. Keičiasi aikštės, vėliavos, paveikslai darbo kabinete, bet žmogus lieka koks buvęs.

    Kai šiandien kalbuosi su kokiu aršiu patriotu, kuris kuo nuoširdžiaisiai smerkia užsimaskavusius Putino agentus, aš jau užsimerkęs galiu pasakyti, kad to jis išmoko seniai, demaskuodamas Vakarų garbintojus ir buržuazinius nacionalistus. Pasižiūriu - tikrai! Tada jis budėjo gatvėj, kad nieks neiškeltų trispalvės, dabar jis seka tuos, kurie jos neiškėlė. Uoli davatka - tai tas pats uolus ateistas.

    Prisitaikymo talentai visada nueina toliausiai ir pakyla aukščiausiai, o jų valdomai masei belieka žavėtis ir pavydėti.

    O kaip su tais, kurie kuriems išsivystė mąstymas? Deja, dar vis pasitaiko!..

  • Apie vidinius priešus   Prieš 1 metai 9 mėnesiai

    Išsamus analitinis straipsnis. Gaila, lietuvių žiniasklaidoje jau kuris laikas nieko tokio nerasi. Analitinis žanras išnyko - jį pakeitė nuo anų laikų mums gerai žinoma propaganda ir agitacija. Tai būdinga ne tik sisteminei (valdžios samdomai) žiniasklaidai, bet ir nesisteminės rašytojams, kurie, neturėdami profesionalaus parengimo, noromis nenoromis pamėgdžioja sistemai tarnaujančių propagandistų komjaunuolišką polėkį bei kovingumą (tik iš kitos, priešingos pusės). Jeigu atmesime Artūrą Račą ir dar vieną kitą užsilikusį profesionalą, tai vaizdelis žiniasklaidoj, tiek popierinėj, tiek elektrinėj, darosi apgailėtinas. Bekaitant gali susidaryti įspūdis, kad visi žmonės sulipo į apkasus. Vieni garbina Putiną, kiti - Grybauskaitę. Vieni nemato to, kiti - ano. Visi ko nors būtinai nemato. Vieni gyvena nostalgija, kiti mėgina uždrausti praeitį. Vieni už Rusiją, kiti už Ameriką. Kas nors juk turi išgelbėti!

    Kai pakalbi su žmonėmis, kurie į pasaulį žiūri pro televizorių, ir neparodai deramos pagarbos partinės mokyklos docentei ar Lietuvos anūkui, tai jau esi už Putiną. Juk reikia ką nors garbinti!

    Negi yra žmonių, kurie nieko negarbintų, nesiklauptų jokiam stabui ir netikėtų kiekvienu žodžiu, kurį pasako kumyras? Negi per tiek revoliucijų ir po tiek demokratijų jie niekaip neišnyksta?

    Biologai evoliucionistai tvirtina, kad smegenys atsirado ne tam, kad mąstytų. Smegenys tam, kad galėtume prisitaikyti ir palikti savo genus. O mąstymas - tai viso labo šalutinis produktas. Dažnai jis prisitaikymui trukdo, ir mąstymo defektą turintys žmonės pirmieji iškepa ant inkvizicijos laužų, sunyksta konclageriuose ir gulaguose. Išlieka tie, kurie prisitaiko geriausiai ir prie gamtos, ir prie visuomenės pokyčių. Prie gamtos kaprizų dabar prisitaikyti nėra sunku, daug svarbiau pritapti sistemoj. Ypač - tais kritiniais momentais, kai sistema staiga pasikeičia.

    Didžiausią adaptacijos talentą turinčius žmones dabar mėgstama pravardžiuoti išverstaskūriais, veidmainiais, persimainėliais ir prisitaikėliais. Jiems tinka tik prisitaikėlių epitetas,  visa kita nėra labai tikslu. Iš tiesų tie žmonės viduje nieko nepakeitė, jie nieko nevertė. Jie kokie buvo, tokie ir liko. Jeigu Laimutė saugumui žmones skundė anksčiau, tai ir dabar skundžia saugumui, nors tas jau kitaip vadinasi. Ko siekė Dalytė tada, pasiekė dabar, tik kitoje aikštėje. Algiukas kaip buvo viršuj tada, taip ir paliko soste, nors sostas kitaip vadinasi. Keičiasi aikštės, vėliavos, paveikslai darbo kabinete, bet žmogus lieka koks buvęs.

    Kai šiandien kalbuosi su kokiu aršiu patriotu, kuris kuo nuoširdžiaisiai smerkia užsimaskavusius Putino agentus, aš jau užsimerkęs galiu pasakyti, kad to jis išmoko seniai, demaskuodamas Vakarų garbintojus ir buržuazinius nacionalistus. Pasižiūriu - tikrai! Tada jis budėjo gatvėj, kad nieks neiškeltų trispalvės, dabar jis seka tuos, kurie jos neiškėlė. Uoli davatka - tai tas pats uolus ateistas.

    Prisitaikymo talentai visada nueina toliausiai ir pakyla aukščiausiai, o jų valdomai masei belieka žavėtis ir pavydėti.

    O kaip su tais, kurie kuriems išsivystė mąstymas? Deja, dar vis pasitaiko!..

  • Adata šulinyje - nė 100 eurų   Prieš 1 metai 9 mėnesiai

    čia niekas nepakomentavo,kas daryt jei be hidroforo?

  • Apie vidinius priešus   Prieš 1 metai 9 mėnesiai

    Kuo toliau, tuo smarkesnis deja vu jausmas mane apima, kai pradedu landžioti po lietuvišką spaudą ar lietuvišką Facebook’ą. Skaitau straipsnius, skaitau komentarus po jais, seku žmonių diskusijas ir negaliu atsikratyti įspūdžio: visa tai jau seniai pažįstama. Nuo vaikystės ir ankstyvos jaunystės puikiausiai žinoma. Tik poliai pasikeitė – pliusas pavirto minusu, o minusas – pliusu.

    Apskritai žmones pagal jų reakciją į aplinkinį pasaulį aš skirstau į tris grubias kategorijas. Pirmoji grupė – pasyvi minia, prisitaikanti prie bet kurios aplinkos ar santvarkos ir nesidominti ta aplinka daugiau nei reikia elementariausiems poreikiams patenkinti, o elementariausi poreikiai tai tiesiog paprasčiausi instinktai – turėti stogą virš galvos, būti sočiam, daugmaž saugiam ir seksualiai patenkintam. Tokie žmonės gyvena kiekvienas savo gyvenimą, apie tai, kas vyksta šalyje ir užsienyje informaciją semiasi iš laikraščių ir televizoriaus ir tos informacijos jiems visiškai pakanka, nes uždavinėti klausimų, gilintis, analizuoti jie neturi nei noro, nei laiko, nei, dažniausiai, sugebėjimų. Kalbėtis su tokiais žmonėmis žiauriai neįdomu. Nes man neįdomi jų buitis (ji pas visus daugmaž vienoda, tad kiek gi galima gromuluoti vis tas pačias problemas?), o jiems visiškai nesuprantamas mano noras pasikapstyti giliau ir atrasti kokios nors problemos esmę.

    Antroji grupė – energingi aktyvistai. Šitie ne tik prisitaiko prie egzistuojančios sistemos, bet ir aktyviai ją propaguoja. Pakankamai įdomūs žmonės, jie bent jau turi savo pažiūras ir mėgina netgi kartais diskutuoti, jei tik nėra visiški dogmatikai ir fanatikai. Tačiau sistemos propaganda jie tiki (nuoširdžiai ar karjeros sumetimais) 100% ir viską, kas tos propagandos neatitinka, laiko erezijomis, o tokių erezijų šaltinius – arba priešais, arba tiesiog nepatikimais, dėmesio nevertais šaltiniais.

    Trečioji grupė – mąstantys žmogėnai. Ganėtinai marga publika – nuo aršių sistemos priešininkų disidentų, iki sąmokslo teorijų apie tai, kad mus okupavo driežažmogiai, šalininkų. Per vidurį, kaip ir būna gamtoje – normalūs, mąstantys, problemų ir įvykių esmę norintys išsiaiškinti žmonės. Jiems sunku gyventi pasaulyje, kai nesupranta, kas aplinkui vyksta. Ir jie ima aiškintis, baisiai erzindami šituo savo užsiėmimu ir noru pasidalinti atradimais pasyvios minios atstovus, kuriems į viską nusispjauti, ir energinguosius aktyvistus, kuriuos siutina jau pats mėginimas kritiškai nagrinėti jų propaguojamas dogmas.

    Ne viskas, žinoma, taip paprasta ir primityvu, pasaulis gerokai margesnis, ir kiekviena ši grupė turi begales pogrupių, o tarp grupių yra dar įvairiausių pereinamų stadijų, bet tai jau kita tema.

    Tai štai. Sovietų laikais irgi būta šių trijų grupių, kaip ir bet kokioje šalyje, bet kokioje santvarkoje.

    Energingi aktyvistai tada taip ir buvo vadinami – aktyvistais. Komunistų partijos arba komjaunimo nariai, ar šiaip prijaučiantys, kurių pasaulio vaizdą formavo iš viršaus nuleidžiamos propagandinės instrukcijos, laikraštis „Tiesa“, teorinis leidinys „Komunistas“ ir TV laida „Vremia“. Tiesa, čia įmanomi įvairūs niuansai. Žmogus galėjo formaliai būti komjaunuolis, bet priklausyti trečiai – mąstančių ir abejojančių žmonių grupei ir panašiai, bet tai, kaip jau sakiau, detalesnio nagrinėjimo vertas dalykas, o čia aš kalbu apie kitką.

    Tuo tarpu mąstantys žmogėnai analizuodavo tos pačios „Vremia“ pranešimus, ar „Tiesos“ straipsnius, beanalizuodami aptikdavo visokių netikslumų, nelogiškumų ar net akivaizdžių melagysčių, pradėdavo uždavinėti sau įvairius ereziškus klausimus, mėgindavo išsiaiškinti, kaip viskas iš tikrųjų pasaulyje ir Tarybų Sąjungoje klostosi. Čia jiems į pagalbą paslaugiai ateidavo „Amerikos balsas“ ar koks „Vatikano radijas“. Kai kurie aršesni prisidomėdavo net iki lagerių, bet Brežnevo epochoje, visgi, jau nebebuvo masinio teroro, ir kad atsidurtum Sibire, reikėjo gerokai prisidirbti. Priešingai negu dabar galvoja dauguma mano šnekinto jaunimėlio, kuriems stalinizmas ir brežnevizmas niekuo vienas nuo kito nesiskiria.

    Žodžiu, trys tarybinės Brežnevo epochos Lietuvos gyventojų grupės, imant labai grubiai. Pasyvi minia, kuriai terūpėjo gauti ko nors skaniau pagraužti ir paskyrą „Žiguliukui“, aktyvūs partijos linijos ir tarybinės propagandos skleidėjai bei šiaip šalininkai, ir – mąstantys žmonės, kurie kartais tiek prisimąstydavo, kad tapdavo disidentais ir susilaukdavo valdžios sankcijų ar net represijų.

    Dabar pažiūrėkim, kaip klostosi reikalai kapitalistinėje ir taip vadinamoje laisvoje Lietuvoje. Sakau „taip vadinamoje“ ne todėl, kad būčiau koks nostalgijos kamuojamas exkomunistas, o todėl, kad mano akyse, vos per kokį dešimtmetį šalis išsivadavo iš vienos totalitarinės imperijos ir čia pat buvo įkišta, net žmonių neatsiklausus, į kitą – dar baisesnę, kuri, kaip ir komunistai, vadina save „demokratija“, o realybėje vis labiau primena totalią tironiją, reguliuojančią ir reglamentuojančią kone kiekvieną „laisvo“ piliečio judesį.

    Pasyvi minia visur vienoda – ir Hitlerio Vokietijoje, ir Stalino Rusijoje, ir Obamos Amerikoje pasyvūs žmogeliai nori to paties (žr. aukščiau). Skirtumas tik detalėse. Jei tarybiniais laikais svajonių viršūnė buvo „Žiguliukas“ ar net „Volga“, tai dabar svajones riboja tik pinigų kiekis, gali net į kosmosą nuskristi kaip turistas, jei sumokėsi rusams keliasdešimt milijonų.

    Komjaunuolių ir komunistų vietą užėmė gerokai margesnė minia. Čia ir įvairaus plauko liberalai, ir „naujoji kairė“, ir įvairiausių teisių bei laisvių gynėjai ir dar dievai žino kokių vyriausybinių bei nevyriausybinių organizacijų nariai, tačiau visoje šioje įvairovėje pastabesniam žmogui nėra sunku įžvelgti aiškią ir konkrečią politinę bei ideologinę liniją, kurią toji publika varo. Kas anksčiau buvo gerai, dabar tapo blogiu ir atvirkščiai. „Tiesą“ pakeitė „Lietuvos rytas“, programą „Vremia“ – TV žinios per pagrindinius kanalus, visi kalbantys apie tas pačias dienos naujienas beveik tais pačiais žodžiais. Atsirado, tiesa, internetinių oficiozų, tokių kaip „Delfis“, pavyzdžiui. Ir naujieji aktyvistai šventai tiki, kad viskas, ką tie oficiozai rašo, spausdina ir rodo, yra gryniausia teisybė. O šaltinius, kurie pareiškia kitokią nuomonę ar bando kritiškai analizuoti aktyvistų išpažįstamą liberalizmo religiją, išvadina priešo propagandos ruporais ar „sąmokslo teoretikais“.

    Kaip ir tarybiniais laikais, atsirado šventų, neliečiamų temų, kurių neliečiamumą budriai saugo visi tie aktyvistai. Tarybiniais laikais negalima buvo kritiškai vertinti visko, kas susiję su revoliucija, II Pasauliniu karu, partijos lyderiais, būta tam tikrų Lietuvos istorijos epizodų, apie kuriuos geriau buvo nešnekėti, arba šnekėti tik neigiamai. Dabar gi taip pat yra temų, kurių geriau nenagrinėti, jei nenori susilaukti nemalonumų. Negalima abejoti holokaustu, pavyzdžiui. Tiesa, į VSD neiškvies, bet kompiuterį atims ir dar baudą įpaišys. Ir iš darbo išmes, kaip tą vargšą žurnalistą praėjusiais metais. Arba nebandyk abejoti sausio 13 aukų didvyriškumu. Tarybiniais laikais, viešai suabejojęs 1917 metų revoliucijos dalyvių herojiškumu galėjai susilaukti šaukimo pasikalbėjimui į KGB būstinę. O visai neseniai Facebook’e buvau liudininkas, kaip internautų patriotinių fundamentalistų minia virtualiai susidorojo su moterimi, kuri drįso pasamprotauti savo „sienoje“ apie sausio 13 aukas, ar tikrai visi tie žmonės buvo didvyriai iš pašaukimo, o gal tiesiog aplinkybės taip susiklostė ir panašiai. Pats stovėjau sausio 13 prie Parlamento, bet nieko šventvagiško tuose jos pastebėjimuose neįžvelgiau. Dėl to su didele nuostaba stebėjau tą vis didėjantį tulžingų komentarų ir koneveikimo srautą, o akyse – mokyklos aktų salė, komjaunimo susirinkimas, aktyvistai koneveikia kažkokius niekadėjus, drįsusius suabejoti tarybų valdžia ir jos didvyriais. Dežaviu…

    O mąstančių žmonių gyvenimas taip ir nepasikeitė. Jie vėl aptinka propagandos sraute įvairiausių neatitikimų, nelogiškumų ar net akivaizdžių melagysčių, vėl bando aiškintis, kas dedasi iš tikrųjų, ir juos vėlgi „gesina“. Jeigu anksčiau neoficialios informacijos galima buvo pasisemti užsienio balsuose, tai dabar – internetiniuose alternatyvininkų resursuose. Jei tada užsienio balsus slopino fiziškai – radijo trikdžiais, tai alternatyvininkus slopina psichologiškai – įkalant piliečiams į galvas dogmą, jog visa „alternatyva“ yra „sąmokslo teorijos“, o iš pastarųjų privaloma šaipytis ir juoktis, kitaip tave patį priskirs prie „teoretikų“ ir tada jau iš tavęs bus privaloma šaipytis ir juoktis. Šitaip užkertamas kelias bet kokiam mėginimui tokią „teoriją“ paanalizuoti savarankiškai. Ir taip įkalė šitą mėginimo pamąstyti stabdį žmonėms į galvas, kad net pakankamai protingi asmenys, užuot paanalizavę ir patys nusprendę, teorija tai ar „teorija“, paklusniai šaiposi ir juokiasi, kaip jiems kažkas ir liepė – kažkas, kas anksčiau už juos perskaitė tą naujieną ir paskelbė ją „sąmokslo teorija“. Juokinga, žinoma, kai lyg ir protingi žmonės paklūsta etiketes informacijai klijuojantiems anonimams (šiuolaikinei cenzūrai) ir pareigingai liaujasi mąstyti apie tai, apie ką toji cenzūra uždraudė mąstyti, bet tokia jau nūdienos realybė. Mąstantis žmogus nebūtinai būna savarankiškai mąstantis.

    Tarybų laikais, pasakęs, kad „imperialistinė Amerika“ galbūt nėra tokia baisi blogio imperija, kaip ją vaizduoja „Tiesa“, galėjai susilaukti nemalonumų ir tave visi laikytų imperializmo agentu, nė vienas rimtas žmogus su tavim daugiau nebendrautų, bent jau viešai ir oficialiai. Dabar pabandykit pasakyti, kad Rusija – nėra jau tokia „blogio imperija“, kaip teigia „Delfis”, ir visi tave pradės vadinti Putino agentu, o tai reiškia, kad esi demokratijos priešas, o tai reiškia, kad nuo tokio tipo kaip tu geriau laikytis kuo toliau. Pasakykit tarybų laikais, kad socializmas – nėra pati geriausia visų laikmečių ir tautų sugalvota santvarka ir susilauksite nemenkų nemalonumų. Pasakykite šiandien, kad demokratija – ne pati geriausia pasaulyje santvarka, kad, galbūt, kitos santvarkos irgi nėra tokios baisios, kaip jas vaizduoja „Delfis“ – ir būsit iškoneveiktas, o jeigu taip teigtų valstybės vadovas, tai jį dar ir subombarduotų. Pasakykite tarybų laikais, kad Maskva engia Lietuvą, kad komunistinė ideologija daro žalą lietuvybei – oi, kokių nemalonumų galėjot susilaukti… Pasakykite šiandien, kad liberalizmas, tolerancija, politinis korektiškumas ir feminizmas naikina lietuvybę, griauna visuomenę, žlugdo šeimą – būsit išvadintas naciu, fašistu, galbūt vėlgi kokiu nors Putino agentu ir daugiau jums nebeleis viešai reikštis, jei iki tol buvote viešas asmuo – jūsų paprasčiausiai niekas nebekvies spausdintis ar kalbėti. Ir šitą vardinimą bei dviejų tironijų lyginimą galima tęsti be pabaigos…

    Tai kuo gi skiriasi tarybinė Lietuva, nuo „laisvos“? Ogi niekuo. Kaip gyvenome tironijoje, taip ir tebegyvename, tik vėliavos pasikeitė. Kaip kvailino paprastus nemąstančius žmogelius, taip ir tebekvailina, tik žiniasklaidos priemonių pavadinimai pasikeitė. Kaip siautėjo ideologiniai aktyvistai, taip tebesiautėja, tik ideologija pasikeitė, vieną “-izmą” pakeitė kitas. Kaip vargo mąstantys žmonės, mėgindami sužinoti teisybę, taip tebevargsta, tik alternatyvios informacijos šaltiniai pasikeitė. Ir represijos prieš juos dabar kitokios.

    Dežaviu, kad jį kur perkūnas, šitą jausmą…

  • Saulės kolektorių jungimo schemos   Prieš 1 metai 9 mėnesiai

    Jeigu yra galimybė, reikia kelti kuo aukščiau.

    Kuo didesnis aukščių skirtumas, tuo geresnė cirkuliacija. Tuo geriau aušinamas saulės kolektorius, kitaip sakant, geriau iš jo paimama šiluma ir mažesni nuostoliai.

    Kažkur esu skaitęs, kad minimalus aukščių skirtumas turėtų būti bent pusė metro.

Puslapiai

Užsiprenumeruoti Naujausi komentarai