Kaip aš apgyniau katalikybę

Kategorijos: 

Mirtina grėsmė mano tikėjimui buvo iškilusi paskutinę darbo dieną prieš pat atostogas. Patenkintas ėjau Šiaulių bulvaru, kai prie manęs prisvilo du šėtonai juodomis kelnėmis ir tomis kvailomis savo knygomis - skiriamaisiais mormonų ženklais. Į vaikinus panašūs pragaro pasiuntiniai minkštu švelniu akcentu pasakė, kad norėtų pakalbėti apie mano tikėjimą.

Buvau gerai nusiteikęs, ėjau nusipirkti ledų ir knygyne pasiieškoti kokios knygos laisvalaikiui, tai juokaudamas jiems atsakiau, kad esu karštas katalikas ir man užtenka vieno vienintelio Šventojo Tėvo, kuris palaiko tiesioginį ryšį su Jėzumi Kristumi. Maniau tokiu būdu atsikratyti prielipų, bet jie mano pokštą palaikė už gryną pinigą, ėmė atkalbinėti mane nuo katalikybės, aiškinti kažkokias popiežiaus, kaip jie sakė, kliaitas ir tokiu būdu vilioti mane link mormonų pragaro vartų. Šventasis tėvas tą, šventasis tėvas aną! Kur tai matyta?.. Eidami jie apstojo mane iš abiejų pusių lyg du vilkai paklydusį avinėlį, jie buvo daug aukštesni, perpus jaunesni ir daug lygesnėmis kelnėmis, taigi mūsų trijulė labai šauniai atrodė ir patraukė pasauliečių praeivių akį.

Turiu pripažinti kaip senas ir užkietėjęs redaktorius, kad pamokslaujantiems robotams į procesorius buvo įdiegta taisyklinga gramatikos programa, lietuviškai jiedu kalbėjo visai neblogai, bet labai greit pamačiau, kad mormonų bažnyčios operatoriai jiems į atmintį nesukėlė pačių svarbiausių lietuviškų žodžių. Kai atėjo laikas sukti man į knygyną, o tiedu geradariai pakankamai atsibodo, aš jiems atvirai išpažinau savo tikėjimą, kuris tilpo į vieną lakonišką frazę:

- Pochuj man popiežius ir pochuj mormonai.

Galėjom isiskirti gražiuoju lyg du traukiniai vandenyne, išpažinę kiekvienas savo tikėjimą, bet vienas iš zombių savo minkštu balsu pasiteiravo:

- O kias tiai yria pochui popiešius ir pochui mormonai?"

Aš jiems gryna lietuvių kalba paaiškinau, kad bybį dėjau ir ant popiežiaus, ir ant mormonų. Jie - vėl:

- O kias tiai yra pypį tėjau ant popiešiaus ir kias tiai yra pypį tėjau ant mormonų?

- Na, chujnia popiežius, chujnia mormonai! - patikinau juos, bet jiems pasidarė įdomu, ką tai reiškia "chujnia".

Situacija pasidarė neviltiška. Kokie tik žodžiai man atėjo į galvą, misionieriai nežinojo nė vieno, netgi tokių kaip "šūdas". Galiausiai prisiminiau, kad robotai pagaminti Amerikoje. Aha!.. Parodžiau jiems iškalbingą amerikonišką ženklą didžiuoju pirštu, tardamas tokius žodžius:

- Štai jums popiežius, štai jums mormonai!

Abu mormonų geradariai skubiai įsižeidė, pasakė "Viso kero!", kariškai apsisuko ir nužygiavo ieškoti kitos aukos.

Paskui juos dar matydavau bulvare, bet jie visada pereidavo į kitą pusę ir daugiau nemėgino atvesti manęs į patį tikriausią savo tikėjimą. Taip aš išsaugojau katalikybę ir likau senmergės Marijos globotinis. Tikiu į šventąjį tėvą, į mergelę Mariją, kuriai vaiką įtaisė šventoji dvasia, į jos sūnų Karlsoną, kuris gyvena ant stogo, į dievą tėvą, nemokantį jiems alimentų, į pomirtinį seksą ir mirusiųjų puvimą. Pragaro vartai Vatikano nenukonkuruos!

Bet vienas dalykas vis dėlto keistas. Anksčiau po Šiaulius dar lakstydavo vienintelės tiesios išpažinėjai ir verbuodavo į savo sektą, kelis sykius prie manęs bulvare buvo prikibę Jehovos liudytojai ir siūlė pakalbėti apie tikėjimą. Kur nors prie parduotuvės sustabdo reklamos klapčiukai ir siūlo paragauti kokio nieko ar nusipirkti nereikalingą daiktą. Bet nėra taip buvę, kad kas nors priėjęs pasiūlytų žinių apie evoliucijos teoriją, termodinamikos dėsnius, elektronikos pradmenis ir kitus tikrus dalykus.

O juk  galėtų būti tokia sekta, kuri teiktų žinias ir netgi dalintų pinigus.

Komentarai

Surdovertimas

Gestu kalba - jėga. Ir ne tik užsieniuose, bet ir gimtojoje žemaitijoje:)

Vladas

Linksma istorija :-)))

Į mano buto duris taip pat neseniai pasibeldė ko gero panašaus plauko piliečiai. Kalba buvo labai trumpa. Tiksliau, monologas: vos prasidėjęs, turėjo baigtis, nes užvėriau duris.
deimantukas

Kas dabar gelbės?

Ak, Deima, kaip negerai padarei! Išvengei gelbėtojų, o juk galėjai būti išgelbėtas.

tabu

Tai visas šis bedieviškas straipsnelis - odė džiaugsmui, kad tebenaudojant rusiškus keiksmažodžius, vietoj Šventojo Tėvo Benedikto sentencijų? Vertas interneto apreiškimas, bet nereikėjo painioti Šventojo Tėvo ir skaudinti mano širdies.

Sėkmės, laiminu jus Jėzaus Kristaus ir Šventosios Dvasios vardu. kaip suprantu iš pasirodžiusio angelo man prieš akis,dar ir mokykloje tikybos mokytoju dirbate:))) Kaip sakant tvirtus tikėjimo pagrindus propaguojate, tegu padeda jums Švenčiausioji Mergelė ir jai patarnaujantys angelai.