Labai sunku pjaustyti rąstą, kada jis guli ant žemės. Plikomis rankomis nepakelsi, kaišioti po juo visokius pagalius sunku ir nepatogu. Užtat galima pasidaryti labai patogų svertą.
Šiandien tokį pasidariau ir išbandžiau. Bandydamas šiek tiek patobulinau. Buvau padaręs per siaurą koją, tai ją šiek tiek paplatinau, ir prietaisas stovi ant žemės daug stabiliau.
Bandydamas nesunkiai supjausčiau gana storą obelį - labai sunkų medį ir dar kelis ilgus ąžuolo rąstus. Svertu juos kėliau labai nesunkiai. Galite pasižiūrėti.

Susmulkintos šatros - tai pats pigiausias ir mažiausiai darbo reikalaujantis kuras, kokį esu turėjęs.

Daug lengviau, negu su malkomis. Su malkomis kaip? Medį nupjauni, supjautai gabalais, parsiveži, skaldai į pliauskas, krauni į rietuves džiūti. Oho, kiek sykių jas kilnoji! Su šatromis viskas paprasčiau. Nupjauni ir mali. Drožlės pačios subyra į tinklinius maišus. Parvežei, sumetei į krūvą daržinėje ir tegu laukia žiemos.

Štai toks rezultatas. Kas kūrena malkomis, durpėmis ar akmens anglimis, žino, kaip sudėtinga kartais būna įkurti pečių. O man tai jau ne problema. Nei šakaliukų skaldau, nei degaus skysčio perku. Net popieriaus neprireikia!