Saulės kolektoriai: apsimoka - neapsimoka?

Kategorijos: 

Viename "technologijų centro" tinklalapyje aptikau labai gudriai parašytą straipsnį apie saulės kolektorius - tonas mokyto žmogaus, dėl įtaigos naudojamos fizikos žinios, įvairios lentelės, nuotraukos. Netruksi susidaryti įspūdį, kad tai iš tiesų pažintinis, o ne reklaminis straipsnis.

Straipsnio autorius lygina savadarbius ir pramoninius saulės kolektorius. Ar jis iš tiesų analizuoja, ar perša kurį nors variantą?

Skaitykite patys:

"Savadarbių saulės kolektorių, pagamintų naudojant pigias medžiagas, lyginamoji kaina sudaro apie 200 Lt/m2, naudingo veikimo koeficientas - apie 30-40 %, o pramoninių kolektorių su spalvoto metalo selektyviais absorberiais - atitinkamai 1000-2000 Lt/m2 ir 70-75 %."

Po to seka kitas sakinys, kuris išduoda pasislėpusį reklamos agentą:

"Lietuvoje saulės kolektorius gamina ir įrengia bendra Švedijos ir Lietuvos įmonė UAB "(reklamą išbraukiau)". Daugiau informacijos apie saulės kolektorius galima rasti jos interneto svetainėje "(reklamą išbraukiau)"

Dabar pamėginkim paanalizuoti reklamos specialisto "mokslinę"  analizę. Jis rašo, kad, "Savadarbių saulės kolektorių, pagamintų naudojant pigias medžiagas, lyginamoji kaina sudaro apie 200 Lt/m2". Iš ko galėtų susidaryti tokia pasakiška suma?

Skardos kvadratinis metras kainuoja apie 20 litų, juodiems dažams išleisite dar kokius 5 litus, medžio drožlės plokštei - apie 10 litų, kokius 5 litus kainuos ir šiltinimo medžiagos kvadratas. Kai aš dariau savo kolektorius, senų medinių langų prisipirkau po 10 litų. Tarkim, naudojate ne plastikinius vamzdelius, bet brangesnį plokščiąjį skardinį radiatorių, kurių galima gauti už 50 litų. Ir kiek išeina? 100 litų? Na, pridėkime dar kokius 10 litų vamzdeliams iki šilumokaičio...

Ir nepamirškite - naudoti saulės kolektoriams plokščiuosius skardinius radiatorius yra brangu. Aš saulė kolektorius dariau ir iš paprasčiausių plastikinių vamzdelių - tai kelis kartus pigiau. Vienas kvadratinis metras saulės kolektoriaus man nekainavo nė 100 litų.

Dabar apie efektyvumą. Ką turi galvoje reklamos agentai, kai vartoja šią sąvoką? Investicijos efektyvumą ar surinktos ir saulės siunčiamos energijos  santykį?

Pirkėjui, žinoma, yra svarbu investicijos efektyvumas. Ar atsipirks įdėti pinigai, per kiek laiko jie atsipirks?

Jeigu pirksite pramoninius saulės kolektorius ir už  kvadratinį metrą mokėsite po  2000 litų, visa įranga jums apsipirks po...  Skaičiuokite patys: pusę metų šildysite vandenį ir kas mėnesį sutaupysite po 100 - 150 litų (vidutinės elektros sąnaudos vandens šildymui). Taigi per metus geriausiu atveju sugrįš 900 litų. Taigi vienas kvadratinis metras lyg ir turėtų atsipirkti per dvejus metus, bet  su vienu metru tikrai nieko nepadarysite. Vienam žmogui reikėtų bent pusantro kvadrato, trijų asmenų šeimai - 4,5 kvadratinio metro arba 9000 litų, kurie atsipirks po... 10 metų.

10 metų? Juk toks pirkinys - absurdas!

Pamatęs tokius skaičius, protingas žmogus pramoninio saulės kolektoriaus tikrai nepirks, nebet norės pažaisti "ekologišką namą".

Štai kodėl vietoj investicijos efektyvumo reklamos specialistas naudoja jam parankesnę sąvoką "naudingumo koeficientas", turėdamas galvoje saulės kolektoriaus gebėjimą paimti tam tikrą dalį saulės energijos, kas, tiesą sakant, pirkėjui yra visai nesvarbu. Jeigu "naudingumo koeficientas" mažesnis, saulės kolektorius turi būti didesnis, jei  koeficientas didesnis, užtenka ir mažesnio saulės kolektoriaus. Kadangi saulei nemokame jokių mokesčių už jos siunčiamus spindulius, kolektoriaus dydis mums visai nesvarbu - svarbu yra kaina. Man naudingiau turėti  dvigubai didesnį, bet tris sykius pigesnį saulės kolektorių.

Tarkime, reklama užsiiminėjantis "mokslininkas" yra teisus, kai tvirtina, jog pramoninių saulės kolektorių gebėjimas paimti šilumą yra dvigubai didesnis, nei savadarbių. (Kaip jis rašo, savadarbių saulės kolektorių naudingo veikimo koeficientas - apie 30-40 %, o pramoninių kolektorių su spalvoto metalo selektyviais absorberiais - 70-75 %)

Vadinasi, aš turėsiu daryti dvigubai didesnį saulės kolektorių. Trijų asmenų šeimai prireiks nebe 4,5, bet 9 kvadratinių metrų saulės kolektoriaus, kuris man kainuos 900 litų.

Dabar lyginkim kainas ir skaičiuokime investicijos efektyvumą.

Pramoninis saulės kolektorius trijų asmenų šeimai - 9000 litų, kurie atsipirks po 10 metų.

Savadarbis saulės kolektorius tokiai pat trijų asmenų šeimai - 900 litų, kurie atsipirks per vienerius metus.

Štai jums atsakymas, kodėl Lietuvoje taip mažai kas turi saulės kolektorius - pirkti pramoninius ir mokėti pasakiškas kainas yra absurdiška, pasidaryti patys tokį įrenginius ne visi gali.

Beje, lygiai taip pat neefektyvu yra kišti pinigus ir į pramonines vėjo jėgaines - jos irgi neatsiperka nė per 10 metų, o štai saulės baterijos visai neatsiperka... Aplink begalė dykos energijos, bet jūs negalite jos gauti nemokamai - turite sumokėti lupikautojams.

Mano patarimas santechnikams bei kitiems namų meistrams: imkitės gaminti pigius, paprastos konstrukcijos pigių medžiagų saulės kolektorius, kurie užsakovui atsipirktų ne per keliolika, bet per kelerius metus. Ir jūs turėsite darbo, ir žmonės turės naudos. O lupikautojai tegu pamažina savo pelnus.

Kartais man pačiam niežti rankos nusipirkti verslo liudijimą...

P.S. Norėčiau duoti patarimą, kaip apskaičiuoti, per kiek laiko atsipirks  saulės  kolektorius. Į žemės rutulį krenta saulės šviesa, ir kiekvinam kvadratiniam metrui tenka tam tikras energijos kiekis. Lietuvoje  1 kv.m. gauna apie 950 kwh, bet dėl patogumo galite sakyti, kad 1000 kwh. Tačiau visos energiojos jūs niekaip nepaimsite. Reklamos agentai tvirtina, kad pramoninių saulės kolektorių naudingumo koeficientas siekia 70 procentų. Vadinasi, geriausiomis sąlygomis galite per metus paimti 700 kwh. Elektros kwh Lietuvoje kainuoja 0,45 Lt, taigi per metus 1 kv.m. teoriškai gali duoti 315 Lt naudos (700x0,45=315). Tai - teorinė riba. Ar saulės kolektorius bus vakuminis, ar auksinis, jis nesurinks šilumos daugiau, nei duoda saulė.

Skaičiuojant vakuminio saulės kolektoriaus plotą, reikia žinoti, kad tarpai tarp kolbų nepadidina jo galingumo - yra svarbu tik absorberio plotas, kuris paprastai nurodomas kaip "naudingas plotas". O į kainą reikia skaičiuoti ne tik visos įrangos kainą, bet ir montavimo darbus (jei montuojat ne pats).

Prieš pirkdami saulės kolektorių, sužinokite, kiek jums kainuos jo 1 kv.m. Jeigu 1000 ar 2000 Lt, padalinkite tą skaičių iš 315, ir pamatysite, po kiek metų teoriškai grįš investicija. Bet nepamirškite, kad tai - teorinis skaičiavimas. Praktiškai šis laikas bus gerokai ilgesnis, nes iš tiesų nebūna idealių sąlygų. Kiek ilgesnis? Aš to nežinau. Tai priklausys ne tik nuo kolektoriaus naudingumo koeficiento, bet ir nuo to, kiek juo naudositės. Teorinį galingumą (apie kurį kalba reklamos egentai) galima pasiekti tik tuo atveju, jei saulės kolektorius naudojamas ištisai, be sustojimo visus metus, kiekvieną dieną ir naktį, o šilumos nuostoliai lygūs 0. Todėl jų peršamais skaičiais labai nesižavėkite. Aš teoriškai apskaičiuotą atsipirkimo laiką dauginčiau iš 2.

Komentarai

Orasporas

Kai įsigysite verslo liudijimą :), praneškite, norėčiau prisijungti :).

Saulius

Noreciau papriestarauti autoriui del saules kolektoriu kainos, as is straipsnyje minimos firmos (jei neklystu) saules kolektorius pirkau ~500lt/m2. Jau Lietuvoj nebegamina saules kolektoriu :( Pasidomekite nera jau taip brangu!

Nemeluok, Sauliukai,

Nemeluok, Sauliukai, straipsnyje nebuvo minima jokių firmų. Gal tau vaidenasi? Kaip ir rašė anas "analitikas", saulės kolektoriaus kv.m Lietuvoje kainuoja 1000 - 2000 litų. 500 litų už kv.m - tai reklamos sukčių pasakos. Pigiausią plokčiajį saulės kolektorių man pavyko rasti po 650 Lt už kv.m, bet ir tai - be jokios įrangos. Pridėk papildomą įrangą - išeis visas tūkstantis. O montavimo darbai? Už juos irgi mokėsite.
Štai jums atsakymas, kodėl Lietuvoje beveik niekur nematyti saulės kolektorių - tokio puikaus išradimo. Kainos lupikiškos, ir pirkti jų paprasčiausiai neapsimoka. Nebent pasidarytumei pats...
Man ši situacija atrodo labai keista. Gali būti, ji susijusi su tam tikru monopoliu. Tarkim, visą prekybą šia įranga kontroliuoja keletas verslo ryklių, ir jiems patogiau gauti didelį pelną, nedidinat apyvartos. Kam vežti į šalį šimtą kolektorių, jei galima sukelti kainą iki beprotybės, parduoti vieną ir gauti tą patį pelną?