Kategorijos:
ar ?
Artėja pavasaris, žmonės vėl klausia: kaip išsirinkti saulės kolektorių? Yra brangesnių, yra pigesnių. Brangesnių pardavėjai sako, kad tie efektyvesni.
Kiti saulės kolektorius rengiasi darytis patys. Jiems kyla labai panašus klausimas: iš kokių medžiagų? Yra brangesnių, yra pigesnių. Brangesnės, tokios, kaip varis, yra laidesnės šilumai. Vadinasi, saulės kolektorius iš brangesnių medžiagų išeis efektyvesnis?
Mėginsiu visiems padėti vienu sykiu. Jeigu suprasime esminį principą, patiems bus labai nesunku susigaudyti.
Pirmiausiai mėginkim suprasti dvi esmines sąvokas, kurias marketingo sukčiai mėgina supainioti.
Kada brangaus saulės kolektoriaus pardavėjas jums ims čiulbėti apie nepaprastą efektyvumą, jo būtinai paklauskit, ką jis turi galvoj, kada sako "efektyvu"? Ar jis kalba apie investicijos efektyvumą, t.y. greitą atsipirkimą, ar apie kažką kitką? Matysit, jis labai sutriks.
Brangiųjų saulės kolektorių pardavėjai efektyvumu paprastai vadina naudingumo koeficientą, kuris iš tiesų didelis. Naudingumo koeficientas - tai paimamos energijos dalis. Tarkim, vienam kvadratiniam metrui saulės šildomo ploto tenka pusė kilovato saulės energijos, tačiau jos paimsim tik mažą dalį. Sakysim, brangieji pramoniniai saulės kolektoriai jos paima 40 procentų, savadarbiai - tik 20. Vadinasi, pramoninių saulės kolektorių naudingumo koeficientas dvigubai didesnis.
O kaip su investicijos efektyvumu? Tai jau ne fizikos, bet ekonomikos sąvoka. Investicijos efektyvumas arba atsipirkimo greitis priklausys nuo kainų. Tarkime, nedidelė šeima vandens šildymuia per mėnesį išdegina elektros už 100 litų. Maždaug pusę metų ji vandenį šildysis elektra ir sutaupys bent 500 litų. Jeigu pramoninius "efektyvius" saulės kolektorius ji nusipirko už 7000 litų, tie atsipirks po 14 metų.
Kita šeima pasidarė tris - keturis kartus pigesnį saulės kolektorių už 2000 litų, ir tas daiktas jai atsipirks per keturias vasaras. Kuri investicija efektyvesnė?
Panašiai reikia skaičiuoti, renkantis medžiagas saulės kolektoriams. Juos galima daryti iš varinės skardos ir varinių vamzdelių. Varis labai laidus šilumai. Darydami iš vario, nesunkiai pasieksite pramoninių saulės kolektorių naudingumo koeficientą. Deja, kainą irgi pavysite. Vienas toks kvadratinio metro saulės kolektorius jums gali kainuoti 2000 litų.
Mėginkime jį daryti iš daug pigesnių medžiagų - paprasčiausios cinkuotos skardos ir skardinio radiatoriaus. Toks daiktas jums nekainuos nė 300 litų. Jo naudingumo koeficientas bus, tarkime, dvigubai mažesnis, negu varinio. Vadinasi, reikės dviejų tokių saulės kolektorių. Jie kainuos apie 500 litų.
Štai turime du įrenginius, didesnį ir dvigubai mažesnį, kurie tiekia tokį pat energijos kiekį. Tačiau gautos energijos kaina bus visai kita. Štai tokios dvi visai paprastos lygtys:
1x2000=2000
2x250=500
Rinkitės. Ir vienu, ir kitu atveju gausit tą patį energijos kiekį.
Taigi saulės kolektoriaus naudingumo koeficientas, kurį taip iškelia marketingo sukčiai, jokiu būdu nėra svarbiausias kriterijus. Kol valstybė neuždėjo saulės mokesčio, mums visai nesvarbu, mažas ar didelis ant stogo stovės saulės kolektorius. Mums svarbu, kad jis kuo greičiau atsipirktų, o po to energiją tiektų dykai.
Aš čia nekalbu apie tokį reklamos suformuotą dalyką, kaip prestižas. Prestižas - tai jau specifinis poreikis, kuris neturi nieko bendro su fizika, matematika ir sveiku protu.
Komentarai
Patikslinu: savadarbių ir
Patikslinu: savadarbių ir gamyklinių saulės kolektorių efektyvumas nėra tiesinis dydis, prie geriausių aplinkos sąlygų - galbūt. Todėl prie blogesnio apšvietimo ar žemesnių temperatūrų gamyklinis bus ne 2x efektyvesnis bet daugiau, nes šiluminiai nuostoliai mažesni ir t.t. šitai irgi reikėtų įvertinti skaičiuojant atsipirkimą, nes gamyklinius galima daugiau dienų per metus naudoti vandens pašildymui.
Nemeluok bent čia
Nemeluok bent čia, marketingo sukčiau. Gamyklinių efektyvumas yra ne didesnis, bet mažesnis kelis sykius. Daiktas, kuris atsiperka po 10 ar 14 metų, negali būti efektyvesnis už daiktą, kuris atsiperka per kelias vasaras.
Štai ir čia chamas mėgina apgauti žmones, meluodamas jiems apie efektyvumą, nors ir tiesų kalba tik apie naudingumo koeficientą, kuris, kol saulė nemokama, yra visiškai nesvarbus. Norėdami apsiginti nuo verslo apgaulės darykite taip: sužinoję peršamo daikto kainą, dalykite ją iš 500 - 600 litų. Taip sužinosite, per kiek metų toks brangus žaislas atsipirks. Jokiu būdu neklausykite čiulbėjimo apie "efektyvumus" ar "naudojimo ilgumus". Atsipirkimo laikas yra tikrasis efektyvumas.
Rinkodara nepavyks
Pramoninių saulės kolektorių pardavėjai po šio straipsnio pradėjo rašyti marketinko komentarus, kad 7 tūkstančius kainuoja ne patys kolektoriai, bet visa sistema. Prekybos centrų apskaitininkams visiems vienu sykiu pranešu, kad aš nesu idiotas ir kalbu ne apie stogų papuošalus, bet apie sistemas. Savadarbė sistema atsipirks ne per 10 ar 14 metų, kaip pramoninių, bet per kelias vasaras.
Verslo gudručius įspėju, kad jiems čia nepavyks dykai reklamuoti savo produkcijos ir užsiimti rinkodara (marketingu). Kadangi energetikos įrenginių gamintojai ir pardavėjai lupa nežmoniškus viršpelnius, jie ir man turės mokėti atitinkamą kainą. Be to, prie jų reklamos būtinai bus įspėjimas, kad tai reklama, o ne informacinis straipsnis.
Prestižas
Žodis PRESTIŽAS sudarytas iš lotyniško PRESSERE ( spausti) ir lietuviško TYŽTI. Taigi- paspaudi, ir ištyžta:)
Geras išaiškinimas
Labai geras žodžio išaiškinimas. :)))
Prestižas yra tai, kas nuo spaudimo ištyžta.
Prestižo ieško socialinio spaudimo paveikti ištižėliai.