Eidamas didelio miesto gatve, Alius Sakinis ištroško gerti.
Nei čia šulinio, nei upelio.
- Šimtai krautuvių, - tarė sau Alius Sakinis. – Tai dar paprasčiau!
Prekybos centro salėje grojo švelni muzika, o ramus apšvietimas
neblaškė dėmesio, kurį galėjai sukaupti į pilnas lentynas. Alius
Sakinis apsiprato naujoje vietoje ir ėmė suvokti, kad visi tvarkingai
sudėti daiktai yra būtent jam.
- Tau – geriausios mūsų dešrelės, - tarsi atspėjęs Aliaus mintis, pranešė pailgas plakatas prie šaldytuvų.
Alius įkvėpė pro nosį – dešrelės kvepėjo tikrais kadagiais.
- Mėgstu kadagius, - užsisvajojo Alius. – Jie kvepia rūkyta dešra. Pusę kilogramo!
Gražutė pardavėja pasvėrė gramas į gramą.
- Žaisk ir laimėk milijoną, - palinkėjo Aliui besisukantis kubas virš loterijos bilietų automato.
Už dešimt litų Alius nusipirko penkis milijonus.
- Pirk daugiau – mokėsi mažiau, - patarė džinsais apsivilkęs manekenas kitame skyriuje.
Kad reikėtų mokėti dar mažiau, Alius nusipirko ne tik elektrinį plaukų
džiovintuvą, saują tuščiu kompaktinių plokštelių, bet ir lūpų dažų
pieštuką, įrankių rinkinį rankų ir kojų nagams tvarkyti bei 23 oro
gaiviklius.
Kodėl – 23? Todėl, kad daugiau nebuvo už ką.
Išėjęs į kiemą, Alius Sakinis perkraustė daiktus ir buvo sukrėstas iki sielos gelmių.
Tarp viso nupirkto šlamšto mineralinio vandens nebuvo.