Ežeralio prisiminimui

Kategorijos: 

Štai ir aš prisidėjau prie žemaičių kalbos išsaugojimo. Išreikalavau, kad būtų įteisintas Ežeralio pavadinimas. Paties ežeralio nebėra, jis išleistas mano vaikystėje, vietoje jo belikęs durpynas. Užtat atsirado gatvės pavadinimas. Dabar aš gyvenu Ežeralio gatvėje.
Chruščiovo laikais valdžia norėjo iš Ežeralio daryti durpių pramonę, bet paaiškėjo, kad durpės kimininės, kurui netinka. Zimagodai susikrovė kastuvos ir išvažiavo. Išvažiavo ir ekskavatorius, kuris išleido vandenį, dar ir užliedamas Kaltinėnus.
Kur prakasta durpių, dabar telkšo vanduo, visur kitur - beržų priaugęs durpynas. Auga mėlynės, vaivorai ir lepšiai.
Valdininkai kiek abejojo dėl žemaitiško pavadinimo, juk žemaičių kalba valdininkams tokia kaip ir draudžiama. Kažkada jie buvo sulietuvinę Pajūralį į Pajūrėlį, Požerę - į Paežerę. Paskui atsirado protingesnių žmonių ir atitaisė.
Argumentuodamas priminiau jiems Pajūralį, ir seniūnas, nekvailas vietinis žmogus, apsidžiaugė:
- Geras pavyzdys, turėtų praeiti!
Praėjo.
Mes irgi praeisim. O tada į mirusį kaimą atvykę senienų rinkėjai sakys:
- Iš kur tas pavadinimas? Juk čia nėra jokių ežerų!