Nemaniau, kad kliaulpienės tokios sultingos. Labai lengva jas malti mėsmale. Koks pusvalandis - ir štai apie pusantro litro sulčių. Čia dar įpilta gera stiklinė ištirpinto medaus ir stiklinė degtinės.
Internete radau tokį receptą, pagal jį ir dirbau: "Aš pats savo šeimai nuolat spaudžiu kiaulpienių sultis iš viso žydinčio augalo. Kiaulpienę reikia iškasti, švariai nuplauti, sumalti mėsmale, o “košę” nusunkti per marlę. Į 1 litrą kiaulpienių sulčių įpilu 200 ml degtinės ir 1 stiklinę skysto medaus. Toks mišinys išsilaiko visus metus be jokio sterilizavimo ir be šaldytuvo. Kiaulpienių sultys unikalios tuo, kad jų ištisus metus turime po ranka, jos puikiai tinka gerti su dilgėlių arbata, o apie tokių mišinių gydomąsias savybes galima būtų kalbėti ir kalbėti", - rašo nežinomas autorius.

Sodyboje kiaulpienių tokie resursai, kad galėčiau užsiimti jų pramone. Visi šaukia, kad tai stebuklingi vaistai nuo cukraligės, mažakraujystės, aukšto kraujo spaudimo, padidėjusio skrandžio rūkštingumo ir šimto kitų ligų, kurių kol kas neturiu. Sultis naudosiu kaip nepamainomą visokių ten vitaminų ir mikroelementų lobyną. Kitose šalyse kiaulpienės auginamos daržuose, o aš, turėdamas jų dykai, nepasinaudosiu? Godumas irgi svarbu.
Visokie žinovai tokias sultis pataria gerti prieš valgį tris sykius per dieną po valgomą šaukštą. Aš jas tikriausiai pilsiu į arbatas, nes atsiradęs degtinės skonis mane mažumėlę erzina. Išspaudų irgi neišmesiu - pasidėsiu į šaldiklį, žiemą naudosiu kaip prieskonius visokioms sriuboms. Nereiks nė pipirų.