Noriu savo vaikams palikti tai, ką perdavė mums mūsų senoliai: kalbą, žemę, tautos vertybes. Taip viename plakate skelbia žemvaldžių inspiruoti naciai, kviesdami ateiti į referendumą ir pabalsuoti už kalbą, protėvių žemę bei kitas brangias vertybes. Bet nepudruosiu akių, pasakysiu iškart: iš tiesų tai kvietimas balsuoti už išskirtinę Lietuvos žemvaldžių privilegiją pusdykiai supirkti vargšų žemes.

O tas šūkis išsaugoti protėvių žemę tuščias kaip muilo burbulas. Norit palikti vaikams? Tai ir palikit, bene kas atims? Norit turėti daugiau vertybių? Tai pirkit, bene kas draudžia? Jau ir dabar turite pirmenybę prieš svetimuosius: jeigu už tą pačią kainą, tai aš privalėsiu parduoti savo kelis hektarus kaimynui, o ne atėjūnui. Ta nuostata - jau įstatymas. Tai ko išsigandot, draugai patriotai?

Aišku, dėl ko! Kuo pirkėjų daugiau, tuo kaina aukštesnė. Šiandien tai žino ir vaikas. Ateis pabaisa danas su savo eurais - negi pirksi tada už centus? Tada Lietuvos žemvaldys turės varžytis su turtinguoju danu, jis broliui lietuviui irgi turės mokėti eurais, ne centais. Visos baimės - tiktai dėl to. Jokių kitų vertybių - tik pelnas, jokių kitų tikslų - tik pusdykiai imti vargšų žemes.

Privilegija būtų kita kalba. Turėtų žemvaldžiai išskirtinę privilegiją pirkti tik jie - vieni  nustatytų kainą. Tada Lietuvos mažažemiams būtų centų gana. Na, juk vis tiek pragers! Balsuokime taip: mums - pinigai, jums - patriotizmas.

Taigi ateikit, broliai lietuviai, balsuokit už Lietuvos žemvaldžių privilegiją pusdykiai pirkti vargšų žemes. Už jokias kitas vertybes - tiktai už žemvaldžių privilegiją. Nei kalba, nei protėviai, nei jokios kitos vertybės nėra referendumo tikslas. Jokių kitų vertybių - tik pelnas, kokių kitų tikslų - tik pigesni hektarai. Kalba, tauta ir protėviai - labai jau trumpi marškinėliai kasos aparatui pridengti.

Bet nemanau, kad išdegs. Vienam draudimas pirkti kitam yra draudimas parduoti. Negi mažažemiai balsuos už draudimą parduoti savo turtelį brangiau?

Ne, jie ne tokie kvaili, kad prieš save balsuotų!