Sapnai visada ką nors praneša, tik ne visada gali suprasti. Nemanau, kad sapnas gali atspėti laimingą loterijos skaičių, bet jis tikrai pratęsia dienos darbus ir daug pasako apie vidinę būseną. Įminti sapnų rebusus - pažinti save.

Toks pažinimas labai padeda, kai kyla asmenybės krizė. Kada mečiau gerti, ėmė keistis gyvensena, iš to sekė kitokia mąstysena. Labai greitai pamačiau, kad tai nėra vieno įpročio pasikeitimas - pasikeitė visa mano dienotvarkė, atkrito daugybė draugų, išnyko kai kurie rūpesčiai, o vietoj jų atsirado naujų. Mirė senasis Petras, jo griuvėsių krūvoje radosi kažkoks kitas... Buvo ir taip, kad jie dvejinosi, konfliktavo vienas su kitu, kartais nespėdavau įsisąmoninti, koks dabar iš tiesų esu. Užrašyti sapnai labai vaizdingai pasakoja, kaip tai atrodė iš vidaus.

Aiškintis sapnus geriausia pačiam, bet galima pasinaudoti ir psichikos tyrinėtojų aprašytais sapnų simboliais. Manau, jie teisūs, sakydami, kad žmogus visada sapnuoja save. Sapnas - ne kino filmas ar video įrašas, kurie užfiksuotų kitus žmones. Sapne regimi žmonės - tai tavyje gyvenantys vaizdiniai, suvokiniai, tavo baimės, troškimai. Miegant jie pasirodo labai konkrečiu pavidalu. Tarkim, susitvenkę jausmai sapne gali sukunkuliuoti kaip ištvinusi pavasario upė ir išversti pačią didžiausią užtvanką. Man taip yra buvę ne sykį.

Smegenų tyrinėtojai sako, kad sapnuojame kiekvieną naktį, bet ne visada prisimename. Sapnus užrašinėjau, pasinaudodamas psichoanalitikų aprašytais patarimais ir iš anksto nusiteikdamas juos prisiminti. Daroma taip: šalia lovos pasidedi sąsiuvinį, tušinuką, pasižiūri, kad įjungta lempa šviestų patogiai. Užmiegi nusiteikęs pabusti ir užrašyti sapną. Taip ir atsitinka - tikrai pabundi. Sapną reikia užrašyti tuoj pat, nieko nesvarstant, kol atmintis nepradėjo redaguoti prisiminimo. Analizuosi rytą, kai būsi gerai išmiegojęs.