1. Naujieji sektantai. Ir aš kalbėdavau kalbomis

Kategorijos: 

Tai buvo mėgstamas mūsų žaidimas. Kas nors pasiūlydavo nusišnekėti, ir mes beregint pritardavome. Ne šiaip sau šnekėdavome vėjus - mes malėme tokius žodžius, kurių iš tiesų nėra, vapėjome tokiomis kalbomis, kurių niekada ir nebuvo.

- Achmada burindu ciberkuja? - klausdavo vienas.
- Nitrajata kulidu buchajo, - atsakydavo kitas. Arba kažkaip panašiai.

Jeigu pamėginsit kalbėti tikrus žodžius be ryšio, ilgai neištversit.  Pasakysit gal dešimt  žodžių, gal kiek daugiau, bet ryšys tarp jų atsiras. Netikit - pabandykit. O štai netikrus žodžius gali malti ir malti be jokios prasmės, be mažiausios minties - kol tik pavargsi. Mes taip  vapėdavom, kol atsibosdavo.

Dabar suprantu, kad tai buvo ne žodžiai - juk žodžiai yra tokie garsai, kurie turi prasmę. Mes niekšnekiavom garsais, kurie skambėjo kaip tikri žodžiai, bet iš tiesų buvo beprasmiai garsai, mūsų vapėjimas atrodė panašus į kažkokias negirdėtas kalbas, bet tebuvo beprasmių garsų rinkinys.

Ar verta tai prisiminti? Aišku, būčiau pamiršęs.

Bet štai sekmininkų sektoje išvydau anksčiau matytą vaizdą. Viena sektantė klūpėjo  ant kelių ir šaukė kažkokius keistus žodžius:

- Latrama ahchdža diolarajmata kuledujovono!

Kita kėlė į viršų rankas ir šaukė tokius pat nesuprantamus žodžius:

- Zinbuldu matrjolevo četremto!

- Ką jos ten daro? - paklausiau ramesnio sektanto, kuris tyliai sau vienas skaitė Bibliją.
- Kaip tai ką? Kalba kalbomis!

Vis tiek buvo neaišku, ir pamaldusis sektantas man, neišmanėliui, supratingai paaiškino, kad kai kurie tikėjimo broliai atgimsta dvasioje ir užvaldyti  Šventosios Dvasios ima kalbėti kitomis kalbomis, tokiomis, kurių jie anksčiau, iki atgimimo, nemokėjo nė vienas. Kitaip sakant, pati Šventoji Dvasia ima kalbėti jų lūpomis.

Prisipažinsiu - buvau  sujaudintas tokio akivaizdaus stebuklo. Nors negalėjau suprasti, ką Šventoji Dvasia kalba  šitų sektančių lūpomis, aš supratau kitą, man daug svarbesnį dalyką: aš nuo vaikystės atgimęs  dvasioje, aš su draugais nuo vaikystės kalbėjau išsigalvotais žodžiais. Kitaip sakant, pati  Šventoji Dvasia mano lūpomis vapėdavo vėjus!

Pasidarė įdomu: ką ji sako tais netikrais žodžiais? Bet apie tai - kitą sykį.

 

Komentarai

deimantukas

Kažkoks nuprotėjimas. Kokia šventa dvasia? Kas tai per dalykas? O gal nesuprantu, nes mano lygis ne tas :-)