Aliaus Sakinio interviu aukštuomenės kronikai

Kategorijos: 

Artėjant naujiems demokratiškiems rinkimams, mūsų korespondentas pakalbino atsitiktinai sutiktą liaudies  atstovą Alių Sakinį - paprastą vidutinio išprusimo žmogų, gyvenantį iš pajamų ir gaunantį vidutiniškai tūkstantį litų per mėnesį.

 

- Mano vidutinė alga pakilo, - pareiškė respondentas Alius sakinis. - Neseniai sužinojau, kad meras uždirba penkis tūkstančius. Taigi mudviejų vidutinė alga  dabar - du su puse tūkstančio. Ir tai - neskaitant premijų bei tarnybinio automobilio asmeniniams reikalams. Jeigu skaičiuosim vidurkį, tai mudu su meru turim po pusę valdiško limuzino.

 

- Sveikinu! Tai į rinkimus eisit gerai nusiteikęs, su pakelta alga?

 

- Ne, į jokius rinkimus tai tikrai neisiu!

 

- O kodėl, gerb. Aliau Sakini?

 

- Tai kad nieko doro nėra! Dabar kiti sako, kad žmonės nemoka rinkti. O ką išsirinksi, jeigu vienos šiukšlės? Renkam iš to, kas yra. Kol buvo spalvoto, tai tiek rinkėjų ateidavo, kad nesutilpdavom. Paskui situacija keitėsi, bet aš prisitaikiau. Dar pernai, būdavo, išrenku tokią partiją puslitrių, kad ausyse skamba! O dabar juos pakeitė  bambaliai. Aišku, rinkti gali, bet kur juos padėsi? Plastikinkinių niekas nesuperka.

- Aliau, kalba eina ne apie apie spalvoto metalo ir ne apie butelių rinkimus - aš jūsų klausiu apie savivaldą!  Ar jau apsisprendėt, kokią rinksite partiją?

 

- Ne, žinot, neapsisprendžiau. Sprendžiu, bet neišeina.

 

- Partijų spektras jums per platus?

 

- Ne, žinote, spektras galėtų būti dar ir platesnis. Labai gerai, kad yra kairieji ir dešinieji, vidurio centras ir pakraščio vidurys. Tačiau partijos turėtų kurtis ne tik pagal dislokacijos vietą, bet ir pagal formą. Jeigu atsirastų vidurio apvalieji ir krašto pailgieji, man būtų lengviau. Kiti nemėgsta storųjų, bet man visai nieko. Jeigu būtų plonieji - tokių nė už ką nerinkčiau. Partija turėtų būti nei  stora, nei plona, tokia pati ta, tokia savo vietoj.

 

- Kaip matau, tradiciniai socialdemokratai, konservatoriai, centristai nebepatenkina?

 

- Daug sykių patenkino, negaliu sakyti. Kai išrenkam tuos, patenkina tie, o kai anuos - tai ir anie patenkina! Jų tikslas patenkinti žmogų. Bet kai pripratau, tai vis noriu geriau pasitenkinti. Žinote, kartais išsiverdu kokios sriubos ir būnu visai patenkintas! Ir nieko daugiau nenoriu. Velniams tie rinkimai, galvoju.

 

- Tai siūlot sėdėti sudėjus rankas ir nieko daugiau nedaryti?

 

- Ne, žinoma, turim kažką daryti! Išeitis visada yra. Šitaip nebūna, kad negalėtumei nieko. Atrodo, kad neįmanoma, bet iš tiesų gali  apsimauti kelnes per galvą, atsipjauti lašinių atbulu peiliu arba sukišti du kumščius į trilitrinį. O nieko nedaryti - tai juk pritarti Irako okupacijai, klimato atšilimui ir kunigų pedofilų užtarimo politikai. Niekada nebandžiau, bet įmanoma būtų išlįsti pro kaminą.

 


- Sakot, pro kaminą? O rinkimai nieko nepakeičia?

 

- Žinoma, pakeičia! Po rinkimų niekada nebūna taip, kaip prieš rinkimus. Turiu pasakyti, prieš rinkimus dar įdomiau.

 


- O po rinkimų partijos nuvilia? Tada ateina mintis, kad išsirinkom ne tuos?

 

- Ne, niekada! Nėra taip buvę, kad rinktumei tuos, o išrinktum visai kitus. Sakyčiau, visos partijos geros, tik žmonės nemoka rinkti. Rinkėjai patys kalti. Jie renka kažkaip abejingai, nesusikaupę, atmestinai. Kažką pabrauko kabinoj ir neša tuoj pat biuletenį į dėžę. Nesu girdėjęs, kad kas sugiedotų "Tautišką giesmę" ar "Viešpaties angelą", labai abejoju, ar kiekvienas  sukalba "Tėve mūsų", "Sveika Marija"... Ko galima laukti iš tokio balsavimo?

 

- Kokią išskirtumėt partiją? Kuri jums arčiausiai širdies?

 

- Išskirti? Visos jos tokios geros, kad nė vienos nenorėčiau sumenkinti. Jos visos už Lietuvą. Nesu girdėjęs, kad kuri nors partija būtų prieš Lietuvą, prieš paprastą darbo žmogų, prieš liaudį, taip sakant, prieš demokratiją, socialinį teisingumą ir plėtrą.  Iškelsiu vieną, galiu užgauti kitas. Dėl to man sunku išsirinkti pačią gražiausią. Kartais pagalvoju, kuris pavadinimas būtų šauniausias. Man patinka "social", bet visai neblogai skamba "liber", "darb", "liaud", "krikščion" ir, aišku, "demokr". "Oligarch"  būtų prasčiau, nes oligarchų liaudis nemėgsta. Sunku patikėti, kad atsirastų tokia oligarchdemokratų arba mafijozliberalų partija. Prastai skambėtų ir oligarchcentristai, mafijozdemokratai, oligarchliberalai ar liberalmafijozai. O jau Lietuvos parceliavimo sąjungta -  Lietuvos kriminaldemokratai būtų visai po velnių. Ačiū Dievui, tokių nėra!

 

- Vadinasi, gerb. Aliau Sakini, politinė mūsų šalies situacija nėra pati prasčiausia?

 

- Ne, tikrai ne! Kol kas - ne pati prasčiausia. Visai gali būti, mūsų vaikai pavydės tokio gyvenimo. Aš optimistas. Viskas geryn. Vakar - geriau nei šiandien, šiandien - geriau negu rytoj. Dabar atsistokim. Tautišką giesmę kartu!.. Visi!