Alius išgelbėtas

Kategorijos: 

Mano bičiulis Alius Sakinis sužinojo metodą, kaip prisišaukti gelbėtoją.
Apsistatė namus šventais kryželiais ir paveikslėliais, visas pakampes apsmilkino šventais smilkalais, pats apsišlakstė šventintu vandeniu. Tada meditavo rytiečių pavyzdžiu, po to valandų valandas šaukėsi gelbėtojo.
Ir tikrai - vieną naktį per sapną jis pristatė.
- Aliau, kas tau yra? - paklausė.
- Gelbėk! - sušuko Alius.
- Nuo ko?
- Nuo paskutinio teismo.
- Tave traukia į teismą? Vogei, žudei, sakei melagingus pamokslus ir gąsdinai žmones? Už ką tave teis?
- Aš nežinau. Mane reikia gelbėti!
- Štai tu sėdi ramiai šiltoje troboje, maisto turi. Nei tu sergi, nei ką... Grasino kas nors?
- Taip, man gresia pragaro kančios! Visa amžinybė virti smalos  katile. Bet tu gali išgelbėti!
- Taip, aš galiu. Štai ką pasakau: negerk, ir nekankins pagirios. Neik į bažnyčią, ir niekas negąsdins. Neskaityk bernardinai.lt, nebejunk Marijos radijo, ir sveikas protas sugrįš. Dabar pabusk, atsikelk, ir visą religinį šlamštą išnešk į konteinerį.
Alius pabudo, atsikėlė, apsimovė kepurę. Kaip ir paliepė jo gelbėtojas, norėjo išnešti visus religinis reikmenis, bet niekur jo neberado. Nei kryželių, nei šventų paveikslėlių ant sienos - nieko nebuvo. Net smilkalų dvokas - ir tas buvo išsisklaidęs tarsi košmaras.
- Visgi išgelbėjo!.. - apsidžiaugė Alius.