Kategorijos:
Mūsų bičiulis Alius, garsaus muzikanto anūkas, pasikvietė mus į mažąją salę ir tarė tokius žodžius:
- Lietuvai reikia plano.
Mes atsistoję pradėjome ploti. Dabar žinojom, ko reikia Lietuvai.
Alius kalbėjo toliau:
- Štai aš turiu aukštuomenės planą, kurį mes, prastuomenė, turėtume įgyvendinti.
Atsistojom dar sykį ir vėl pradėjome ploti. Dabar mes turėjome tikslą.
- Tai planas, kuris nulems kiekvieno likimą, - kalbėjo toliau Alius. - Turėdami planą, gyvensim naujai, kiekvieną rytą iš naujo pradėsime dieną. Kiekviena diena bus absoliučiai nauja, o vakarykštė nesikartos.
Savo planą anūkas Alius padalijo į kelias svarbias dalis. Pirmoji dalis - gerovė.
- Mes kelsim gerovę, - džiugino Alius. - Visi, kas turi gerai, turi turėti geriau!
- O kas neturi? - paklausė kažkas, bet Alius jo neišgirdo.
- Visi nori geriau ir važiuoja ten, kur pigiau, - kalbėjo toliau Alius. - Į Lenkiją, Čekiją, Rusiją, netgi į Latviją. Mes turim pasiekti, kad nuvažiavę tautiečiai skaudžiai nenusiviltų. Aš garantuoju, kad kainos Lenkijoj, Čekijoj, Latvijoj ir visam Eurosojuze bus gerokai mažesnės, nei Lietuvoj!
Antroji plano dalis - darbas.
- Žmogus turi teisę į algą, - žadėjo toliau Alius. - Visi, kas netingi, turi gauti apmokamo darbo. Suteikim jiems tokį šansą visoj plačiojoj Europoj - ne tik Airijoje, bet ir Vokietijoj, Ispanijoj, Škotijoj, Norvegijoj, Danijoj netgi pabėgėlėj Anglijoj! Aš garantuoju, kad ten jie uždirbs daugiau, dirbdami gerokai mažiau. Ateis diena, ir mūsų žmonės geresnio darbo gaus netgi Rumunijoj!
Trečioji plano dalis - kaimas.
- Mūsų kaimas - nuviltas, apgautas ir pasmerktas, - konstatavo anūkas Alius. - Kuo mūsų valstiečiai yra blogesni, kad negalėtų gyventi kaip Vokietijos, Ispanijos, Airijos, Danijos, Norvegijos arba Švedijos kaimiečiai? Tai imkimės žingsnių! Iškelkime mūsų kaimą į Vokietiją, Ispaniją, Daniją, Norvegiją, Švediją ir kitas lietuvių pamėgtas vietas. Tegu mūsų kaimiečiai uždirba! Išvykę jie tikrai suklestės.
Po tų žodžių kilo ovacijos. Vyresnės kartos kaimiečiai pravirko. Jų akyse degė viltis, kad išvažiavę vaikai gyvens.
Dabar Alius kalbėjo apie saugumą. Ne apie tą, kurio išsigandot, bet apie socialinį.
- Žmogus nori dirbti, uždirbti ir nebijoti rytojaus. Niekas nenori būti kvailesnis, visi nori tiek pat. Jei vienas turi daugiau, negu visas tauta, tai visa šalis yra ubagai. Bet yra šalių, kur ubagas - ponas. Tegu mūsų žmonės, nuvykę kaip ubagai, randa patį tikriausią rojų: ne tik galimybę dirbti, bet ir uždirbti, ne tik sveikatos draudimą, bet realų gydymą, ne tik socialinius mokesčius, bet ir senatvės pensiją! Visur, kur tik nuvyksta, jie ras geresnį, saugesnį darbą, didesnę algą ir mažesnius mokesčius. Štai toks yra planas sukurti lietuviams rojų, - pabaigė Alius. - Aš jums garantuoju!
- O kada nukariausime Rusiją? - paklausė toks savanoris. - Aš jūsų plane šito nėra?
- Kariauti nė nereikės, - užtikrino Alius. - Mūsų tikslas - Karaliaučiaus sritis. Išvežkime iš Karaliaučiaus srities kontrabandos keliais visą degtinę, spirtą, cigaretes, ir rusai likę be nieko patys sukils, paprašys prisijungti. O kai iš Lenkijos legaliu būdu išvešim kitas pigesnes prekes - visa Lenkija užsimanys prie Vilniaus krašto! Tai slaptoji plano dalis, aš jo nenoriu garsinti.
Dabar jau visi - ir kairieji, ir dešinieji - buvo patenkinti. Vienas kairių pažiūrų konservatorius ir kitas dešinių pažiūrų socialdemokratas, kurie kartu yra buvę Vilniuje ir iš arti matė Vytautą Landsbergį, atnešė Aliui ąžuolo lapų ir raudonųjų rožių vainiką.
- Kaip gaila, Aliau, kad tu - ne parlamentinė partija, ne Seimas ir ne Vyriausybė! - apgailestavo jie.
- Kodėl?
- Toks planas, tiek darbo - kas jį darys?
- O ką čia daryti? - patraukė pečiais Alius. - Viskas jau padaryta. Dabar beliko sėdėti ir lauki.
Dabar mes sėdėjom ir laukėm.
- O kam tas planas? - paklausė kažkas.
- Planas - gerai, - patikino Alius. - Viskas vyksta ir taip, bet labai netvarkingai, chaotiškai, stichiškai. Dabar, turėdami planą, mes jau žinosim, kad aukštuomenė daro kažką, kad ji planuoja, kad padėtis kontroliuojama.
Išgirdę tai, laimingi pakilom iš savo kėdžių. Dabar mes turėjome planą.
Lauke saulė pagal aukštuomenės planą krypo į vakarus, gatvėje sucypė stabdžiai, sukniaukė katinas, pro šalį lėkė konservatorių kregždė ir apdergė Aliaus mašiną.
Viskas vyko planingai.
Naujausi komentarai