Jau kuris laikas stebiu artėjantį šizofrenijos priepuolį, bet negaliu žmogui padėti. Beviltiška situacija.

Jis ir anksčiau dalį laiko praleisdavo mistiniuose kliedesiuose, bet nebuvo agresyvus, ir aš jo nebraukiau iš vadinamųjų interneto draugų. Vieną kitą psichopatą paprastai palieku iš smalsumo - ką apie juos žinočiau, jei nestebėčiau?

Bet štai žmogelio dvasingumas tiek paūmėjo, kad neramu. Visgi žmogus.

Jo painūs paistalai apie energetikas darėsi vis painesni. Ir štai guru ėmėsi gelbėti pasaulį. Pirmiausia - Lietuvą, kažkokiais maginiais svaičiojimais mėgindamas išvalyti politikų karmas nuo visokių jam vienam žinomų dvasinių taršalų. Kaip supratau, su politikų nuotraukomis jis kvailiojo visą naktį, ypač sunku buvę su Kubiliumi, o rytą prisipažino esąs išsunktas ir be jėgų.

Po to ėmėsi gelbėti Visatą, bet nuovargį pakeitė agresija, ir pasaulio gelbėtojas paskelbė naikinąs visą netikėlių giminę, visą jų suterštą kartą. Skaityti kliedalus darėsi vis sunkiau, jie vis labiau panašėjo į Naujame testamente surašytas apokalipsės haliucinacijas. Galiausiai žmogus pareiškė išeisiąs, užgesiąs, nes čia tarp nedėkingų draugų, kur niekas nepadeda, nėra kas veikti...

Kas jam galėtų padėti?

Iš jo aplinkos draugų realios pagalbos tikėtis neverta. Turiu pripažinti, jie visgi suprato, kad draugas nusišneka nebesveikai. Pradėjo stebėtis, kas čia per nesąmonės, koks velnias yra apsėdęs? Būtent - velnias. Tos aplinkos dvasingieji draugai dalį laiko irgi gyvena tuose pačiuose dvasingumuose. Matydami ligą, ją laiko piktųjų dvasių apsėdimu ir plepa apie egzorcisto pagalbą. Nepadės egzorcistas - tada reiktų vaistų... Toks jų supratimas apie ligą.

Visgi nelaimingasis geria kažkokius vaistus. Tikriausiai - nuo šizofrenijos. Viename rašinyje po ilgų nebesuprantamų paistalų prisipažino: "Rašyti sunku, matyt, pradėjo veikti vaistai".

Gal visgi užmigs, pailsės, atsipeikės ir susivoks, kad prasideda priepuolis?

Vargu.

Dalis šizofrenikų vis dėlto suvokia, kad jų tikėjimas yra liga. Sunki smegenų liga, kuri iškreipia realybės suvokimą ir tarsi nukelia į velnių, angelų, kalbančių šventųjų dvasių bei energetikų pasaulį. Medicina dar negali jos visiškai išgydyti, bet truputėlį atstato smegenis, ir tikintysis grįžta į realybę.

Liga turi ir psichologinį atspalvį. Gyvendamas aplinkoje, kur visi tiki tais dvasingumais, karmomis ir angelais, ligonis gali nė nepastebėti sąmonės pasikeitimų, kurie jau veda link priepuolio. Juk tai, ką jis ima matyti, girdėti, suvokti, yra švenčiausia Tiesa! Tą Tiesą žino visi aplinkiniai!

Štai kodėl tiek šizofrenikų tarp vienuolių ir dvasininkų. Vatikanas net turi savo uždaras psichiatrines. Tai profesija, kuri ugdo savo pačios ligą. Juk sistema gyvena iš savo pačios kliedesių.

Sakote, kad ne visi?.. Sutinku.

O kas nustatys, kur čia "sveikas" tikėjimas, o kur kliedesiai?

Viskas taip pat, tik nevienodu laipsniu.