Jeigu pabustų draugas Stalinas...

Kategorijos: 

Jeigu prisikeltų draugas Stalinas ir pereitų laisvą bei nepriklausomą Lietuvą, jis labai apsidžiaugtų totalios kontrolės galimybėmis demokratinėje mūsų valstybėje. Beveik kiekvienas pilietis turi nuosavą telefoną, ir beveik kiekvieno piliečio pokalbių gali ramiai klausytis. O neseniai priimtos  Operatyvinės veiklos įstatymo pataisos tokias galimybes dar išplečia.

Pagal iki šiol galiojusią tvarką, techninių sekimo priemonių naudojimą sankcionuodavo apygardos teismų pirmininkai ar šių teismų baudžiamųjų skyrių pirmininkai pagal generalinio prokuroro arba jo įgalioto generalinio prokuroro pavaduotojo, arba apygardų vyriausiųjų prokurorų ar jų pavaduotojų motyvuotus teikimus, parengtus pagal operatyvinės veiklos subjektų vadovų duomenis. Įstatyme nurodyta, kad operatyviniam tyrimui reikiamą konkrečią informaciją apie buvusius telekomunikacijos įvykius operatyvinės veiklos subjektai turi teisę gauti tik esant motyvuotai apylinkės teisėjo nutarčiai.

Šnekant paprasčiau, slapta sekti pilietį valstybinės institucijos galėjo tik teisėjo leidimu. Jeigu Prezidentė nevetuos neseniai priimtų antikonstitucinių Operatyvinės veiklos įstatymo pataisų, reikalui esant pokalbių galės būti klausomasi ir be teismo sankcijų, šnipinėjimo darbą galės organizuoti vos ne visi prokurorai. Kaip rašoma aiškinamajame projekto rašte, "šios naujos nuostatos padidins operatyvinės veiklos efektyvumą".

Išeitų, piliečių šnipinėtojai iki šiol turėjo per mažai galimybių šnipinėti, ir jų veikla dėl to buvo neefektyvi?

Užmeskime akį į Europos Parlamento komisijos paskelbtą ataskaitą, kaip Europos Sąjungos valstybės vykdo EP direktyvą užtikrinant žmonių teisių apsaugą, privatų gyvenimą, renkant apie tai duomenis. Komisijos ataskaitoje sakoma, kad Lietuvos pareigūnai 2008 metais 85 315 kartų kreipėsi į komunikacijos priemonių operatorius ir prašė suteikti slaptos informacijos apie privačių asmenų naudojimąsi komunikaciniais tinklais, iš jų net 84 550 kartų - dėl slaptos informacijos apie mobilųjį ryšį. Naujausiais gyventojų surašymo duomenimis, Lietuva vos besukrapštė 3 mln. gyventojų.

Štai kaip atrodo sekimo mastai kitose ES šalyse:

Vokietija (82 mln. gyventojų) dėl tokios informacijos kreipėsi 12 684 kartus;

Ispanija (46,6 mln. gyventojų) - 53 578 kartus;

Graikija (11,2 mln. gyventojų) - 584 kartus;

Suomija (5,2 mln. gyventojų) - 4008 kartus;

Austrija (8,3 mln. gyventojų) - 3093 kartus;

Estija (1,3 mln. gyventojų) - 4490 kartų;

Latvija (2,2 mln. gyventojų) - 16 892 kartus.

ES atlikto tyrimo duomenimis, pagal gyventojų skaičių mūsų valstybėje veikiančios specialiosios tarnybos rinko slaptus duomenis apie savo piliečių privatų gyvenimą maždaug 150 kartų daugiau nei Vokietijoje, 40 kartų daugiau nei Suomijoje, 15 kartų daugiau nei Ispanijoje, apie 400 kartų daugiau nei Graikijoje, 15 kartų daugiau nei Estijoje, maždaug 5 kartus daugiau nei Latvijoje , apie 50 kartų daugiau nei Austrijoje...

Statistika siaubinga - ji rodo, kad Lietuvoje organizuotas totalus gyventojų sekimas, kuris gali prilygti tik diktatorinio režimo valstybėms. Kyla klausimas: kokiu tikslu yra organizuojamas piliečių šnipinėjimas?

ES direktyva Nr. 2006/24/EC nurodo - tokia slapta informacija gali būti gaunama įstatymų nustatyta tvarka tik tiriant sunkius ir labai sunkius nusikaltimus. 2008 metais Lietuvoje buvo užregistruota 3518 sunkių ir labai sunkių nusikaltimų.  Beje, dauguma sunkių ir labai sunkių nusikaltimų buvo akivaizdūs, tad jiems ištirti visiškai nereikėjo kokios nors slaptos informacijos, - tai akivaizdūs nužudymai, išžaginimai, kūno sužalojimai... Leidimo sekti piliečius prokurorai tais metais prašė daugiau kaip 85 tūkstančiu kartų. Kam buvo reikalingi visi kiti sekimai, jeigu sunkių ir itin sunkių nusikaltimų būta mažiau nei 4 tūkstančiai?

Yra sakoma, kad labiausiai sekami mūsų šalyje politikai, verslininkai, žurnalistai ir patys teisėsaugos darbuotojai. O kaip yra iš tiesų, mes tikriausiai nesužinosime - slaptosios tarnybos ir jų darbą sankcionuojančios institucijos jau pasidarė tokios nepriklausomos, kad tapo kita valstybe valstybėje. Net Seimas ne visada gali išsireikalauti VSD slaptų pažymų. Sunku įsivaizduoti, kad draugas Berija būtų atsisakęs pateikti draugui Stalinui slaptą ataskaitą. Oi pavydėtų Berija mūsų čekistams!..

Šiandien vis dažniau keliamas klausimas: ar mūsų valstybė tikrai demokratinė? Ar demokratine galima vadinti valstybę, kurioje organizuotas totalus piliečių sekimas? Teoriškai demokratinė valstybė turėtų  priklausyti piliečiams, o jų rinktoji valdžia turėtų reikšti pačių piliečių interesus. Kur jūs girdėjot, kad  šeimininkas samdytų ant savo galvos šnipus?

Tarkim, Seimas padarė klaidą ir priėmė antikonstitucines Operatyvinės veiklos įstatymo pataisas.  Visai gali būti, kad Prezidentė jų nevetuos. Kas tada? Ar piliečiai galės atšaukti antikonstitucinį ir jų teises pažeidžiantį įstatymą?

Demokratinėje šalyje tokia galimybė būtų. Jie galėtų kreiptis į savo konstitucinį teismą ir reikalauti, kad įstatymas būtų atšauktas. Tokia formali galimybė yra numatyta ir mūsų Konstitucijoje, ją lyg ir garantuoja 33 straipsnis, bet jeigu kuris nors pilietis kreipsis į Konstitucinį Teismą, jo prašymas bus atmestas. Kodėl?

LR Konstitucijos 33 str. garantuoja peticijos teisę, „kurios įgyvendinimo tvarką nustato įstatymas“. Kadangi Seimas niekaip nepriima įstatymo, kuris numatytų šitokią tvarką, tai nėra nei tvarkos, nei mūsų teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą. Yra tik formalus užrašas LR Konstitucijos knygelėje, tik tuščias garsas iš brangaus demokratijos varpo.

Į Konstitucinį Teismą vertėtų kreiptis tik dėl to, kad piliečio prašymas būtų atmestas, o tada jam atsirastų galimybė kreiptis į Europos Žmogaus teisių teisingumo teismą ir skųsti Lietuvos valstybę dėl to, kad ji nevykdo savo pačios Konstitucijos. Kas rizikuos?

Kol kas valdžia kontroliuoja ir seka piliečius, o piliečiai valdžios kontroliuoti negali.

- Teisingu keliu einate! - pagirtų mus draugas Stalinas, pabudęs iš amžino miego.

 

Komentarai

ačiū už šį įrašą. Tie, kurie

ačiū už šį įrašą. Tie, kurie tikrai rizikuoja stambiais mąstais, tikrai žino, kad mobiliu telefonu apie detales nešnekama. Kitaip tariant, stambios žuvies su tokiu kabliuku niekas negaudo, jis skirtas smulkiesiems.

Stambiųjų šitiek nėra

Taip, žinoma... Po 85 tūkstančius stambiųjų kasmet - tai juk neliktų jokios korupcijos! Kas tada valdytų šitą valstybę? :))