Garbė neišmanymui!
Valio nežinojimui!
Skamba keistai?
Tais dalykais paprastai niekas nesididžiuoja.
Neišmanymo, neišprusimo, nežinojimo, nesugebėjimo paprastai niekas nelaiko argumentu.
Argi kas sako: "Nemoku daugybos lentelės, vadinasi, ji neteisinga"?
Arba: "Nesuprantu chemijos, vadinasi, tai neteisingas mokslas"?
Nesu girdėjęs, kad kas sakytu: "Neįstengiu suprasti, kaip veikia kompiuteris, vadinasi, jo nėra".
Bet yra viena sritis, kur nežinojimą, neišmanymą, nesugebėjimą tamsuoliai linkę laikyti argumentu.
Ta sritis - evoliucija.
Kuris laikas sėkmingai provokuoju naivius tikinčiuosius, ir jie išsiduoda negalį suprasti, neišmaną ir nežiną paprasčiausių dalykų. Jie neįkerta mokslo teorijos, kurią mėgina paneigti kaip tik tuo negalėjimu.
- Negaliu suprasti, kodėl ne visos beždžionės išlipo iš medžio, - šneka jie vėjus.
- Kaip gali akla gamta iš negyvų atomų atsitiktinai sumontuoti protaujantį žmogų? - svaičioja kitas.
- Jeigu Kūrėjo nėra, tai gal nė laikrodis, nė televizorius neturi savo kūrėjo? Kaip jie galėjo atsirasti savaime? - išsiduoda trečias.
Nesu programuotojas, bet informatikos mokslas nuo to nei kiek nenukentėjo. Nesu astrofizikas, bet žemė dėl to negrįžo į pasaulio centrą, kaip aprašyta Biblijoje. Tai kodėl turėtų sustoti evoliucija, jeigu nestudijavau biologijos?
Toks klausimas man nė nekyla. Jei ko nežinau - pasiskaitau. Nesuprantu - ilgiau pastudijuoju. Juk evoliucija - tokia sklandi, tokia logiška ir vientisa mokslo teoriją! Imi suprasti - darosi paprasta. Matyt, praplečia protą.
Ar didžiuojasi kas nors menku savo protu, buku užsispyrimu, fanatizmu?
Ar sako kas nors: "Aš esu lengvatikis, užsispyręs bukas vaikiško proto žmogus, ir jokie faktai, jokie argumentai manęs jau nepaveiks"?
Ar tas ydas laiko kas nors dorybe?
Taip, yra tokia vieta, kur ydos virsta dorybe.
Ta vieta - bažnyčia.