Kategorijos:
Vegetaras didžiuojasi, kad jo šuo - irgi vegetaras. Pamaniau - pokštas. Žiūriu - ne. Jis iš tiesų rimtu veidu giriasi, kad jo šuo neėda nei mėsos, nei kaulų. Kaip jam pavyko plėšrūną paversti žolėdžiu?
Labai paprastai - neduodi, ir jis neėda. O dėl mėsėdžių plėšrūnų... Mėsėdžiai, pasirodo, visai ne mėsėdžiai! Tai tik iliuzija, kad liūtai, vilkai, lokiai medžioja ir minta mėsa. Iš tiesų jie visi yra vegetarai!
"Čia tik teorija apie plėšrūną, - rašo vegetarizmo apaštalas. - Tai pats sveikiausias šuva kaime. Jo bendraamžiai senai po velėna nuo mėsos ir kaulų. Mūsiškis lauke su grikių koše ir sviestu lauke prie minus 30 džiaugiasi gyvenimu".
"Katinai irgi vegetarai, - pritaria kitas pamišėlis. - Varškė, sūris, moliūgai, pomidorai, bulvių košė su aliejumi - mylimiausi patiekalai jiems. Kad pele kokia nugriebia- čia jau jų reikalas."
Jeigu vegetaras pagauna pelę - jau negerai. Nei katės, nei liūtai, nei vilkai, nei šunys neturėtų medžioti. Medžioklė - tai žudymas, lavonų valgymas. Tariamus plėšrūnus nuo lavonienos galima pamažu atpratinti:
"O kuo blogos košytes? - svarsto košyčių mėgėja. - Mano šuo kaime tik tokį maistą ėsdavo. Visad šviežias pienukas, kasdien šviežus maistas, katės ir džiaugdavosi, kai gaudavo blynelių, o kaulų žaliu ar mėsos išvis negaudavo. Jai jau duoti, tai tik apvirtą kad nebūtų skonio žalios mėsos", - moko ji kitus gamtos gerintojus.
Gamta yra žiauri, negailestinga, nekultūringa, bet ją galima šiek tiek pataisyti. Ko gero, ši paranojiška mintis atsirado tuoj pat, kai žmogus susikūrė kultūrą, autonomišką savo pasaulį ir į motiną gamtą pažvelgė pro savo langą. Čia, mūsų pasaulyje, yra moralė, padorumo taisyklės, o kodėl gamtoje jų nėra? Kodėl gamta tokia nepadori?
Į mano sodybą atklydo pamaldžių katalikų kompanija ir atsivežė mažą šuniuką. Mano Mikis, gana didelis, bet labai draugiškas šuo, naują bičiulį sutiko labai džiaugsmingai - užšoko ant jo ir visų akyse ėmė tratinti. Tik pamanykit - vidury kiemo, visų akyse! Čia pat vyrai, moterys ir vaikai, o jis tratiną šunį - netgi ne kalę. Gamtoje tai įprastas reikalas, bet kaip šitaip galima?..
- Miki, baik, fi, kaip negražu! - šaukė viena padori katalikė. - Miki, tai ne kalytė, Miki, ką tu darai?
Ji tikrai norėjo įtikinti ir sugėdinti šunį, o tai buvo visų juokingiausia.
Religingas žmogus gamtos ir kultūros konfliktą išgyvena stipriausiai. Visos religijos kovoja prieš gamtą - tai yra jų pašaukimas. Vakarų kultūra kūną padalijo pusiau - viena jo dalis yra "geroji", "kilnioji" ir "aukštesnioji", kita, kuri žemiau juosmens, yra "nešvarioji", "nepadorioji", ten susitelkę "kūniškieji", "žemiškieji" instinktai. Pagal krikščionių terminiją "kūniškas", "žemiškas" yra nepaprastai blogas, netgi biologijos terminas "instinktas" teologijoje gauna neigiamą prasmę. Rytų religijos gamtai irgi nenuolaidžiauja. Vegetarizmą - kovą su medžioklės instinktais - praktikuoja ir giria pačios didžiausios Rytų religijos. Štai kodėl, pažvelgęs į vegetarą, aptiksi tą patį kurčią ir aklą fanatiką, kaip ir bet kurios bažnyčios davatkų būry. Tai tie patys šventeivos, kurie turi vilties nugalėti ir pataisyti gamtą. Maldomis, burtais, instinktų apribojimu, kūno marinimu.
Vegetarizmas - vidinė kova su žvėrės prigimtimi - iš esmės yra tikėjimas "pataisyta", daug "geresne" gamta, vakarietiškai sakant - rojumi, kur liūtai glamonėsis su antilopėmis, todėl labai greitai įgauna religinį atspalvį. Bet jis pats - dar ne religija. Pažįstu vegetarų, kurie neatlieka religinių praktikų, nors ir linkę į mistiką. Užtat visi turi tvirtą tikėjimą, kurio neįveiks patys tvirčiausi argumentai. Tai realybės neigimas: jokia realybė neįtikins davatkos, jokia realybė neįtikins ir vegetaro. Diskutuoti su jais - beprasmiškas darbas.
Tyrinėti - kas kita. Tyrinėti labai įdomu, nors atsidurti šalia fanatiko - ne visada pats maloniausias dalykas. Svarbu neįsivelti į ginčą. Ta pati taisyklė - bendraujant su alkoholikais. Alkoholio garbintojai skleidžia pavojingą savo tikėjimą, labai prasminga priešintis šitam tikėjimui ir saugoti savo vaikus, bet jokiu būdu nereikia turėti vilties, kad argumentais pagydysi alkoholizmą. Argumentai neveikia ir vegetaro.
Patys vegetarai turi susigalvoję keletą religinių, neurotinių ir šiaip tariamų argumentų, kurių nereikėtų griauti vegetaro akivaizdoje. Štai keletas jų.
Medžioti negalima, mes Biblijos Dievas įsakė nežudyti. Tai - melas. Biblijos Dievas nedraudė medžioti ir valgyti mėsą (draudė valgyti tik kai kurią, tarkim, kiaulieną), jis draudė žudyti tik savo bendruomenės narius, o pagonis ir kitus "svetimuosius" žmones jis net liepė žudyti, nesigailint nei moterų, nei kūdikių. Vegetaras šituos faktus paprasčiausiai atmeta arba bėga nuo jų prie kitos temos.
Mėsos valgymas - tai lavonienos valgymas. Neurotinis neigimas, kuris gali būti susijęs su lavonų baime ar išgąsčiu, kurį žmogus patyrė, pamatęs dar šiltą lavoną. Lavonais vadiname mirusių savo gentainių kūnus, o gamtoje taip sutvarkyta, kad plėšrūnai paprastai neėda savo gentainių, t.y. "lavonienos" (išskyrus žuvis ir roplius). Taigi mėsos ir lavonų tapatinimas - neurotinė asociacija, argumentais ji neišardoma.
Mėsa yra neskani, žalios ir be prieskonių jos nevalgysi. Tariamas argumentas, subjektyvų skonį mėginant paversti "objektyviu dėsniu". Šiaurės tautelės puikiausiai maitinasi žalia mėsa be prieskonių, neturėdamos jokių daržovių.
Mėsos valgymas - tai tik įprotis, priklausomybė, nuo kurios galima atprasti. Tariamas argumentas, kuris gaunamas, painiojant sąvokas. Priklausomybė yra nenatūralus, dirbtinis, išmoktas, labai stiprus, visą asmenybę užvaldantis nenaudingas ir netgi žalingas potraukis. Maisto, oro, vandens, sekso poreikiai yra natūralūs, naudingi, todėl priklausomybėmis nelaikomi.
Žmogus nėra mėsėdis, jis mėsą įprato valgyti, veikiamas reklamos. Na taip, žinoma, urvinius žmones labai stipriai veikė televizija ir supermarketų reklama... Tačiau dalis tiesos šiame psiaudoargumente yra - žmogus tikrai nėra mėsėdis, jis - visaėdis padaras. Skirtingai nei liūtas, tigras ar vilkas, jis puikiai minta ne tik mėsa, bet ir vaisiais, daržovėmis. Panašiai minta primatai. Dalį prigimties vegetaras paneigia ir mato tik tą, kurią leidžia tikėjimas.
Taigi vegetaro tikėjimas - tai neurotinis realybės neigimas, sukeltas labai stipraus vidinio konflikto su prigimtimi. Kiek tik pažįstu vegetarų ir turinčių polinkį į vegetarizmą, jiems visiems yra būdingi labai stiprūs konfliktai su savimi. Vienas pats sau atrodo per storas, kitas - per plonas, trečias graužia save, kam jo nekenčia žmona. Išoriškai jų pyktis nukreiptas prieš visą pasaulį, prieš visus lavonieną ėdančius sužvėrėjusius žmones (būtų gerai pataisyti ir gamtą, bent jau savo šunis bei kates), bet širdies gilumoj jie pyksta ant savo vidinės žaizdos. Šita žaizda - priežastis, vegetarizmas - tik simptomas. Kokia beprotybė kovoti su simptomais!
Ar žmonija kada nors įveiks kultūros sukeltą neurozę, ar kada nors kultūra sutars su gamtos dėsniais? Sunku vienam kalbėti už visą kultūrą, bet konkretus žmogus, manau, gali ieškoti kelių į save, išgydyti kultūros sukeltas savo žaizdas ir susitaikyti su savimi - gyvūnu, su savimi - dalelyte gamtos. Ne tada, kai grįšim į gamtą pašerti maitėdų bakterijų, bet truputėlį anksčiau.
Komentarai
patiko
geras įrašas :)
---
hadrian / http://hedocityblog.lt
Kelios mintys apie vegetarizmą
Sovietiniais laikais vegetarams šizofreniją diagnozuodavo be papildomų indikacijų. Tai sakė žmogus tuomet dirbęs psichiatru.
Vegetarai, kardinaliai nusistatę prieš gyvūnų žudymą gali laisvai valgyti mėsą tų gyvūnų kurie mirė nesmurtine mirtimi.
Ne tik šunį galima pripratinti neėsti mėsos. Čigonas (beveik sėkmingai) bandė pripratinti arklį neėsti iš vis nieko. Sako, dvi savaites nieko neėdė, jau beveik buvo pripratęs, tik kad padvėsė.
Mano jaunėlė dukra (10 m.), mamai dalinant kiaulienos sprandinės kepsnį, sako: "Mama nedėk man tokio riebaus gabalo - aš vegetarė"
Vladas
Pagijusios vegetarės istorija
17 metų buvau vegetarė. "Atsikodavau" 2008 metais birželį. Vyras parvežė iš kaimo naminės kiaulės lašinių, O kvapas.. Atsipjoviau bryziuką ir sukramčiau. Bijojau, nes smegeninė buvo paveikta, buvau gąsdinta, kad galiu numirti staiga paragavus po ilgo laiko. Figuški, Akys nušvito. Į tai buvo ilgas ėjimas su didžiulėmis netektimis.
Pirma netektis: būdama vegetarė netekau beveik pusės labai gražių dantų. Mat ne tik nevalgiau mėsos, bet septynerius metus neėmiau į burną jokių pieno produktų. Organizmui trūko kalcio, dantys byrėjo gabalais. Ir tie mano geradariai mokytojai nepasakė, kad bent gerčiau kalcio tabletes, būčiau gal išsaugojusi dalį dantų. Taigi vegetarų gąsdinimai, kad piene yra pūlių (pripumpavo kažkas vaikus nesąmonėmis) neatrodo įtikinami ir yra šlykštūs, kai burnoje dirbtiniai dantys.
Antra netektis: mitas, kad vegetarai yra ploni ir vegetarizmu galima numesti svorio. Iš pradžių aš iš tiesų buvau laiba ir daili, bet ilgainiui nevalgant mėsos man vis trūkdavo maisto ir aš sotumo jausmą kompensuoti pradėjau košių kiekiu. Lašiniai pradėjo augti kaip ant mielių. O aš netgi peilį nusiplaudavau, kai vyras atsipjaudavo mėsos. Rezultatas -- niekada nebuvau tokia stora, kaip prieš vegetarizmo metimą. Aš taip ir sustorėjau, nes negavau reikalingų medžiagų, organizmui vis kažko trūko, tai kompensavau ėsdama ką kitą.
Ai, dar prisiminiau, kad vegetarų vegetarė Ksavera Vaištarienė, su kuria ne kartą teko susitikti ir klausytis jos paskaitų yra gana apkūni moteriškė. Vegetarizmu kažkada užsiiminėjo ir Filomena Taunytė, su ja esu išbandžiusi savaitės pasninką, bet ir ji visada buvo sultinga moterytė.
Visada bijojau lavonų, būtent ši baimė mane privedė prie vegetarizmo. Mano mokytojai sveikuoliai žino fintą apie lavonų baimę, juo sėkmingai naudojasi ir gilina žmonėms neurozę. Kai man pasakė, kad valgydami mėsą iš tiesų žmonės valgo lavonieną, tuoj prieš akis iškilo vaizdas (aš mąstau vaizdais) kaip aš iš gulinčio grabe lavono atsipjaunu kumpio ir suvalgau. Ojėžusmarijamotinašvenčiausia! Kaip ranka "nuėmė" mėsos valgymą. Baimė -- fobija nevalgant mėsos ne sumažėjo, o tik padidėjo. Ši fobija dingo kartu su vegetarizmo atsisakymu.
Pagijimas: vienas mano geras draugas, kurį tu, Petrai, gerai pažįsti, man labai lengvai išgydė tą neurozę. Aš mat buvau prigalvojusi visokių pasiteisinimų, kodėl nevalgau mėsos. Buvau sumąsčiusi, kad atseit aš savo brolių ir seserų nevalgau. Daugelis vegetarų taip svaičioja, kad višta ar kiaulė yra brolis ir sesuo, kurio negalima valgyti, nu tai ir aš į tą pačią dūdą. "Aš savo seserų ir brolių nevalgau. O tas draugas ir klausia, "A tai tavo tėvas pis.... vištas ir kiaules, kad tu jas laikai savo seserimis?."
Nu matot, kaip išeina gyvenime, čia tikros istorijos... Viena mano kolegė susižavėjo nauju vegetarizmo apaštalu, jam proto trūksta totaliai, ji man net siūlė apie jį rašyti straipsnį, aš iš kelių komentarų supratau, kas tai per paukštis. O proto trūksta dėl to, kad nevalgo mėsos ir negauna būtino smegenims kofermento q10. Ir čia ne mitas, o tikra tiesa, kad smegenys vegetarams suminkštėja, ne išimtis ir man. Kokią jie teisingą informaciją gali skleisti, jeigu serga neuroze, patys pagalvokit... O platinti savo gyvenimo būdą jiems norisi, o niekas neklauso, tai jie tada pykčiu. Beje, labai daug vegetarų yra pikti ir dideli pamokslautojai.
Rita
Dažniausiai vegetarais yra
Dažniausiai vegetarais yra turbūt visokiausių rytų religijų atšakų pasekėjai....ten jau apie žarnų ilgį ar evoliuciją net kalbėt nereikia. Jų mokytojai taip pasakė ir šventa.
Beja, vienas dalykas apsunkinantis diskusiją yra tas, kad visgi susimąstę apie savo mitybą žmonės, netgi ir pasirinkę vegeratizmą išlošia daugiau, nei mėsėdžiai gyvenantys tokį gyvenimą kokį mūsų dauguma gyvena.
T.y. dažnai iš raciono išeliminuoja ne vien mėsą, bet ir traškučius, valgo daug daržovių, daug medituoja ir nebežiūri teliko ;) Todėl aišku, kad jų sveikata pagerėja. Gilesnės ir ilgalaikės žalingos to pasėkmės pasimato vėliau, kaip Rūta kad rašė.
Nors ir vėl, nebūtinai viskas taip drąstiškai, aš pažįstu vegetarą, kuris nuo vaikystės nemėgo mėsos, ji jam neskani....yra jis toks perkaręs vyrukas, maitinasi jogurtukais (weeeeh :D ) ir visai neatrodo kad sirgtų kuo :))
Gal būt jam pasisekė kitaip kokiais būdais gauti baltymus, mineralus ir fermentus, gal daržovės jo vietovėje (ne LT) ne ant vandens ir mineralinio tirpalo augintos?
Kaip bebūtų, kiekvienam savas kelias, kaip pasiklosi, taip išmiegosi...Ir atsibudęs sukrausi turtus medikams ir farmacininkams ;)
n.
Gamta yra viena
Šnekant rimčiau, gamta yra viena, visus veikia tie patys gamtos dėsniai. Savus dėsnius išsigalvoja tiktai pasiklydę žmonės - ne tik vegetarai, bet ir alkoholikai, narkomanai, bažnyčių fanatikai - savo kūno kankintojai...
O kelius, aišku, pasirenkam patys. Galima eiti darnoje su savimi ir gamta, galima skelbti karą sau ir savo prigimčiai, kaip sakydavo senelis Froidas, nuo savęs bėgti į ligą.
Skanu pavalgyt
Skanu pavalgyt kotletus, koldūnus su malta mėsyte, kukulius, kepsnys skanu bet per sunku skrandžiui, bet jau lašinių, kremzlių, šaltienos ir kepenų nemėgstu.
Keletas faktų apie vegetarus:
Vegetarai ne tik religiniai būna, vegetarizmas daugiausia laisvamanių, ateistų ir agnostikų privilegija.
Gyvulininkystė kerta per resursus ir finansus, visokios ES paramos dažniausiai suplaukia žemės ūkiui, o šis augina augalines kultūras kurių didžiumą sušers gyvuliams.
Bet norintiems misti mėsa pigi alternatyva yra medžioklė (laukinių gyvūnų mėsa yra liesa ir nepamaišo sveikatai, be to jiems nesušeriama ir nesunaudojama daug resursų).
Jei gyvunas krito nuo vienintelio šūvio galima teigti kad jo mėsa košerinė- kadangi jis nespėjo pajusti streso ir išskirti atitinkamų hormonų.
Bet vegetarai būna ne tik susiraukšlėję ir nupiepę, dar vienas faktas gausiai valgantys mėsą yra impulsyvūs ir nepastovūs- kadangi mėsa greitai virškinasi- tai mėsavalgiai vieną minutę sotūs ir tingūs, o kitą jau nori skanai pavalgyt arba sekso, po sekso jie dar labiau apsiyja kadangi reikia atstatyti prarastus cukrus. Seksas nėra nuodėmė ir aš nepritariu religijai, bet jis turėtų būti ne vien geismas ir noras, bet ir kažkas aukštesnio. O kaip tu tai pajusi jei vadovaujiesi vien tik receptoriais.
Ir dar vienas faktas- augalai ir gyvūnai tai tarsi in ir jan, augalai gamina deguonį- kurio reikia gyvūnams, gyvūnai gamina co2 kurio reikia augalams. Augalas minta nudvėsusio gyvūno syvais, o gyvūnas augalais- tai pusiausvyra. Augalas kuris maitinasi kitu augalu vadinamas parazitu, žmogus valgantis mėsą kažkodėl ne. Taip žinoma yra gamtoje liūtai, vilkai ir t.t. Tai natūralu ar ne, ne man spręsti. Taip istorija teigia kad buvo akmens amžius ir žmonės mito mėsa, kad mito mėsa gal ir neabejoju, bet va istorija labai dažnai suabejoju...
Tik va yra dar vienas faktas parazitiniai augalai ir gyvūnai dažniausiai atsiranda dėka žmogaus "geros" valios. Ne aš čia nepradėsiu pasakot, kad liūtas buvo žoleėdis ir žmonės jį klonavo ir jis tapo mėseėdžiu, bet dauguma parazitinių vabzdžių padaugėjo dėka žmogaus. Atsižvelgiant į faktus ką dabar žmogus išdarinėja su gamta (kergia kvietį su skorpionu- genetinis modifikavimas) Gerai o dabar dar vienas faktas- giliai žemėje randama atominio sprogimo liekanų vadinasi labai seniai egzistavo ne žmonės su akmeniniais gremžtukais, o pažangios civilizacijos (ir tik po atominių karų jiem prireikė grįžti prie gremžtukų ir iečių) ir kas žino ar tos pažangios civilizacijos nesinaudojo klonavimu, ar liūtai tada jau buvo mėseėdžiai. Na bet tai tik mano pasvaičiojimai...
Rašėte apie vegetarais verčiamus šunis ir kates. Bet yra ir mėseėdžiais verčiamų žolėdžių gyvūnų- ar esate girdėję apie kovinius arklius- jiems neduodavo maisto kurį laiką, o po to- budavo duodama mėsa- esą šie geriau kausis...
Pasirinko gamta - ne mes
Oho, kiek prietarų vienoje krūvoje!.. :)))) Galima pagalvoti, kad šio komentaro autorius yra atlikęs išsamius žmonijos tyrimus. Man nesuprantama, kaip žmogus gali taip neatsakingai taukšti tokius niekus, o fantazijas pateikinėti kaip informaciją.
Čia irgi - tas pats religinis noras kritikuoti ir pataisyti gamtą.
Neurotikai nesupranta, kad gyvūnas nepasirenka, kuo - mėsėdžiu, žolėdžiu ar visaėdžiu - jam gimti. Tai - pažintinė neurotiko problema. Ir visai nesvarbu, ar jis vadina savo religingu, ar laisvamaniu. Vargšelis eina prieš savo prigimtį, o tai ir yra neurozės esmė.
Baisi neteisybė
Aš irgi manau, kad mane klonavo ir privertė valgyti mėsą, nors turėčiau taikiai užsiimti fotosinteze suleidęs šaknis ramioje pievelėje...
Audrius
Esu zmogus
Nepaverskime idomaus forumo kliedesiais .
Kiekvienas elgiasi kaip ismano ir tai yra geris. Tik neverta savo nuomones primetinet visiems. As irgi prie Qbiliaus tapau vegetaru , vien bulve mintu , nes kainos kruopu ir tos sukilo simtais procentu . Benzas policijai tiekiamas kontrabandistu , nes degalineje - perbrangus . O mums ?
Mielai sukirsciau sultinga karbonada ....ir nusiperst man i fotosinteze kaip maitinimo saltini. Stoviu kitame maitinimosi grandines gale , esu homo sapiens - visaedis.Tegul klumpele lepinasi vandens lasu...