Tikriausiai esate matę tokių šūkių. Kartais davatkos įsideda juos į savo tinklalapius. Jie dvelkia tikru stebuklu.

Kažkada buvau labai susidomėjęs vadinamaisiais davatkų "liudijimais" apie visokius Dievo darytus stebuklus jų gyvenime. Naršiau po religinius tinklalapius, mėginau kalbėtis su pačiais tikinčiaisiais. Deja, nieko konkretaus rasti man nepavyko.

Sakau, gal žmonės nesugeba pasakoti raštu, todėl jiems tiek teišeina: "Dievas pakeitė mano gyvenimą", "Atgimiau Kristuje", "Tai buvo naujas dvasinis užgimimas" ir t.t.?

O kas be tų abstrakčių frazių? Kas konkrečiai pasikeitė tavo gyvenime, apart to, kad pradėjai keliais eiti apie stabus arba lankyti protestantišką sektą?

Buvau net pasiryžęs tikinčiojo vardu užrašyti kokią gerą, šaunią istoriją, tikrą liudijimą apie Dievo inicijuotus, bet realius gyvenimo pasikeitimus. Deja!..

Teko daryti išvadą - visi tie vadinamieji liudijimai apie tariamus pasikeitimus tėra tokie pat išsigalvojimai, tokios pat saviapgaulės, kaip ir tie angeliukai, kurie kvailuose religiniuose paveikslėliuose lakto apie davatkų galvas.

Dabar mėginsiu padėti fantazuojančioms davatkoms. Yra nemažai alkoholikų ir narkomanų, kurie labai daug ir karštai meldėsi, meldėsi, meldėsi ir nugalėto tokį nenugalimą blogį - savo priklausomybę. Mat buvo jie susidūrę su tokia baisia jėga, kurios patys vieni nugalėti niekaip neįstengė. Bet padėjo gerasis Dievulis, ir jie abu bendromis jėgomis pasiekė pergalę. Argi tai ne tikras liudijimas apie tikrą stebuklą?

Keletas tokių dievobaimingų "nugalėtojų" kuo nuoširdžiausiai man kažkada pranašavo neišvengiamą krachą. Jeigu aš veiksiu vienas savo puikybėj, be padėjėjo Dievo, tai vėl krisiu į alkoholizmo balą.

Dabar liudiju aš: nuo to laiko jie jau po keletą kartų krito į man pranašautą balą, vėl kėlėsi, krito, su savo gerojo Dievo pagalba ir dabar kovoja prieš baisųjį blogį toliau, lanko AA klubas ir žada kovoti visą gyvenimą. O aš? 

Aš jau kada pamiršau tas kovas ir pagirias. Aš visiškai sveikas ir laisvas. Butelis degtinės ir butelis vyno stovi ant komodos kitame kambaryje. Atvežė Visatos Centro lankytojai, paliko man dovanų, bet man nė į galvą, kad tai - kažkokie gėrimai. Kaip čia yra?

Taip ir yra: aniems liudytojams išsigalvotas Dievas padeda kovoti su išsigalvotu blogiu, su tariama jėga, kuri neva stumia juos atgal į butelį. Su tariamu velniu padeda kovoti tariamas  Dievas, tik nugalėti niekaip neišeina. Taip jie su Dievo pagalba vargsta visą gyvenimą.

O aš jau kada išsklaidžiau šitą iliuziją ir nutraukiau tariamą kovą. Žinau - alkoholis nėra jokia jėga, tai tik jėgos iliuzija. Juk tai medžiaga. Nuodinga medžiaga C2H5OH, kurios vartoti jokiu būdu negalima - nei dideliais, nei mažais kiekiais, kaip ir srutų juk nevartojame nei po daug, nei po mažai. Kur tu girdėjai apie priklausomybę nuo srutų? Ar reikia gerojo Dievo pagalbos, kad jis tau padėtų negerti srutų arba neryti fekalijų?