Truputis tautinio alkoholizmo istorijos.

Į Lietuvą spiritas ( lot. dvasia) pateko iš Vokietijos Aleksandro laikais. Pradėta daryti XV a. pabaigoje kunigaikščių, kitų pasaulietinių ir dvasinių feodalų bei miestiečių spirito varyklose. Iki bažnytinių žemių perdavimo valstybei (XVIII a. pabaiga – XIX a. vidurys) ypač daug spirito ir degtinės varyklų bei smuklių priklausė katalikų bažnyčiai. Nuo XIX a. vidurio spirito varymas daugiausia tapo pasauliečių dvarininkų privilegija; miestuose varyklos beveik išnyko.

Spirito varymas buvo pasipelnymo šaltinis ir caro valdžiai – nuo 1811 m. ji įvedė iždo reikalams rinkliavą degtinei, kuri buvo skaičiuojama ne nuo varyklos pajėgumo, bet nuo dvare esančių baudžiauninkų skaičiaus. 1841 m. Lietuvoje buvo 1260 valstybės žinion perėjusių spirito ir degtinės varyklų.

Šiandien daug propagandos apkvailintų žmonių tiki, kad spiritą į Lietuvą atnešė kažkokie okupantai, o šventoji bažnyčia buvusi blaivybės sargyboje. Iš tiesų alkoholis į Lietuvą atėjo kartu su krikščionybe - alkoholizmo religija. Bažnyčios feodalas Valančius tik tada ėmė blaivyti savo baudžiauninkus, kai pirito varyklos perėjo valstybei ir bažnyčiai nedavė jokios naudos, o prasigėrę valstiečiai nebeturėjo iš ko mokėti bažnytinės duoklės. Niekada nieko ši godi organizacija nedarys veltui.

Kai sekmadienį nueisite į bažnyčią magiško mišių ritualo, būtinai suklupkite prieš kunigo pakeltą vyno taurę. Į sveikatytę!