Į mūsų kaimą atvyko miesto išminčius ir skleidė gyvenimo tiesą. Bendruomenės salė buvo pilna žmonių.

- Pasaulis nepažinus, - sakė jis drąsiai. - Mokslas nieko nežino. Kas yra už materijos? Kas yra už begalybės? O dvasinė energetika?

Visi klausėsi susižavėję, o išminčius puikavosi, kad jo dvasinės energetikos niekas neišmatuos. Vark nevargęs, neišmatuosi nei termometrais, nei voltmetrais, nei amperais, nei kilometrais.

- O ta energetika tikra? - suabejojo Alius Sakinis.

- Tikra ar netikra? - Aliaus klausimą perklausė miesto mokslinčius. - O kas yra tikra? Niekas nežino, kas yra tikra, o kas netikra!

Visi ėmė ploti. Alius plojo labiau už kitus. Ta idėja dabar jam patiko.

Po to salė aukojo pinigus kažkokiai naujai, niekam dar negirdėtai bažnyčiai.

Alius priėjo ir padėjo į lėkštę 200 litų. Mokslinčius išsišiepė iki ausų ir vos nepabučiavo rankos.

- Aliau, ar pablūdai? - pasibaisėjo kaimynas, pamatęs šitokią Aliaus auką.

- Neimk į  galvą, banknotas netikras, - Alius pamerkė akį. - Įkišo Rietavo turguje...

- Aliau, bet kaip tu gali?..

- Didelio daikto! - Alius numojo ranka. - Tikri pinigai, netikri... Niekas nežino, kas tikra o kas netikra!