Kaip pranešė parapijos žinios, tikro tikėjimo partijos savo rinkimų kampaniją pradėjo šventomis mišiomis įvairiose bažnyčiose. Sekmadienį, kai būna daugiau elektorato, į vieną bažnyčią tarnybiniu savivaldybės automobiliu nuvyko buvęs bedievis ir stebint rinkėjams nuėjo išpažinties.

- Tegu bus pagarbintas partijos pirmininkas, - pasisveikino iš įpratimo.

- Vardan lito, euro ir dolerio, - palaimino nuodėmklausys. - Sūnau mano, kuo nusidėjai?

- Turiu pažymėti, per savo kadenciją nusidėjau žodžiais ir mintimis, - pareiškė atgailautojas. - Bet, tikiuosi, tai neišeis į aikštę?

- Ką tu, sūnau mano! - pasibaisėjo jaunas nuodėmklausys. - Nebijok, sūnau mano, bus viskas atleista.

- Pirma: nusidėjau žodžiu. Antra...

- Palauk, sūnau mano, - nutraukė nuodėmklausys. - Sakyk konkrečiai, kaip nusidėjai žodžiu?

- Prasilenkiau su tiesa. Deklaravau, kad myliu labiausiai Lietuvą ir mūsų rajono žmones. Tenka pripažinti, kad ta programos dalis neatitiko tikrovės.

- Tai tu melavai, kad myli Lietuvą ir mūsų rajono žmones, nors iš tiesų taip nėra?

- Taip, turiu konstatuoti...

- O mintimis?

- Nusidėjau ir mintimis, - pripažino politikas. - Kada jiems sakiau, kad myliu rajono žmones, galvojau ne apie žmones, bet apie žmonas. Tiksliau - apie kelias savo piliečių gyvenimo partneres. Kad būti gerai ir tą, ir aną... Ir taip, ir anaip...

- Kaip negražu! - kunigėlio akys ėmė spindėti. - O darbais? Sakyk, kaip su jomis nusidėjai darbais!

- Darbais - ne, - prisipažino politikas ir truputėlį paraudo. - Dirbti, matote, tingiu...

- Ačiū Dievui!.. - pagyrė nuodėmklausys.

Taip gimė pirmasis rinkimų kampanijos šūkis: "Mes nieko jums nepadarėme!"