Su alkoholiku kalbame apie vyną.

Obuolių vynas yra skanus. Jeigu nebūtų alkoholio, aš jį gerčiau.

- Kam tada gerti? - stebisi alkoholikas.

Jis geria dėl to, dėl ko aš negeriu.

Tik toks skirtumas.

---------------

- Jeigu negeri, iš kur tu žinai, kad jis skanus? - klausia anoniminis.

Jis šiandien mano bute pamatė daugybę naminio vyno. Labai išsigando. Pradėjo įtarti.

Aš vyną darau. Turiu paragauti. Kartais reikia įdėti cukraus. Vynas tikrai skanus.

- Tu imi į burną?..

O kaip? Kaip tu kitaip paragausi?

- Bet juk gali trenkti į galvą!

Taip, žinoma, trenkia. Aš jau bene 15 metų negeriu, menkas alkoholio lašas, vienas vienintelis lašas atsiliepia galvoje. Toks, žinote, labai nemalonus pojūtis. Tarsi artėtų pagirios.

- Sakai, nemalonus?.. - netiki anonimas.

Man nemalonus, jam - paslaptingas troškimas. Pagijusiam ir nepagydomam viskas kitaip.

Man - pagirios, jam - linksmybių aidai.

Tik toks skirtumas.

-----------------

- Kiek tu dienų negeri? - klausia manęs anoniminis.

Dienų? Aš nežinau, kiek metų... Atrodo, 15, bet gal ir daugiau.

- Tai neskaičiuoji?

O kam? Dienas skaičiavau kariuomenėj. Girdėjau, skaičiuoja kalėjime. O laisvėj? Kam laisvėj skaičiuoti dienas?

Kažkas jam neaišku. Noriu padėti. Laimingi dienų neskaičiuoja, kur tu matei, kad paleisti kaliniai toliau skaičiuotų dienas?

- Reikia žinoti, kiek iškentėjai, - prasitaria jis.

Ak taip, pagaliau supratau!..

Man, pagijusiam, laimė, o jam, anonimui, kančia.

Dabar mes abu - be kalėjimo.

Mus skiria tiktai tvora.

Aš atgavau laisvę, o jis prarado kalėjimą.

Vienam - atradimas, kitam - netektis. Nieko daugiau.

-----------------

- Tu nežinai, koks geras dalykas! - alkoholikas pakelia butelį.

Aš nežinau?.. Tas, kuris gėrė visą jaunystę?

- Tada, kada gėrei, tokio nebuvo! - ginčija jis.

Tada buvo ne C2H5OH? Tada buvo kita medžiaga, visai ne ta, dėl kurios jūs, alkoholikai, geriate?

Staiga jis susiraukia. Visas veidas sukrypsta.

Ak taip, pamiršau, jis ne alkoholikas! Alkoholį geria, bet visai ne alkoholikas.

- O tu?.. - sako supykęs.

Aš nebesu, jis tokiu savęs nelaiko.

Tik toks skirtumas.

Aš pagijau, jis nepagydomas. Daugiau mes niekuo nesiskiriam.

----------------

 

- Aš jo nelaikau vertybe, - sako man anoniminis. - Kam tu šmeiži?

 

 

Nevertini jo, bet nori išgerti?

 

- Tas noras kažkur iš pasąmonės! - ginčija jis.

 

Nesuvoktas noras?

 

- Taip!

 

Kodėl nenori suvokti?

 

Jis tyli. Paskui sako tvirtu balsu:

 

- Vis tiek nelaikau vertybe!

 

Reikia šitiek nedaug - spjauti į Dievo kraują. Dievo kraują paversti atgal į pamazgas.

 

- Nepiktžodžiauk!..

 

O taip, aš įžeidžiau vyną. Išpyliau į pamazgas ir nuėjau.

 

O jis pasiliko garbinti.