Plūduriuojančio daržo eksperimentas darosi dar įdomesnis. Vakar turėjau paaukštinti indelius, kuriuose pasodintos braškės, pakelti jas aukščiau nuo vandens. Kodėl?

Kai kurių braškių lapai pradėjo ruduoti. Atsitiko tai, ko labiausiai bijojau - šaknys vandenyje, jos negauna deguonies, augalai žus. Na, jos nėra panardintos į vandenį, pakeltos šiek tiek aukščiau, bet vanduo kapiliarais pakyla ir apsemia jas.

Išroviau jas ir ant tų indelių dėjau kitus indelius, ten persodinau visas braškes. Dabar jos gerokai aukščiau vandens. Bet ar pakankamai aukštai? Ar ne per aukštai? Ar neatsitiks taip, kad vanduo visai nepasieks šaknų, ir turėsiu jas laistyti? Tai kam tada plūduriuojantis daržas?..

Vadinasi, reikia nustatyti, kiek aukštai žemės kapiliarais gali pakilti vanduo.  Tada bus galima augalus pasodinti taip, kad drėgną žemę pasiektu tik patys šaknų galai, o kita jų dalis būtų sausa ir galėtų kvėpuoti. Pradėjau eksperimentą.

Paėmiau plastikinį bambalį, nupjoviau jo dugną, apverčiau žemyn kakleliu, į apačią pabėriau šiek tiek keramzito granulių, o ant viršaus pripyliau juodžemio - to paties, kuriame susodinti plūduriuojantys augalai. Tikiuosi, per plastiką bus matyti, kur žemė šlapia, o kur ne. Taip centimetro tikslumu nustatysiu, kiek aukštai žemės kapiliarai pakelia vandenį.

Darydamas eksperimentą su bambaliu, supratau, kad galėjau nepirkti jokių indelių - viską sodinti apverstuose ir nupjautuose bambaliuose. Kodėl laiku neatėjo protas?

O kodėl braškų šaknys negali būti vandenyje? Juk hidroponikos šiltnamiuose jos visada panardintos. Taip, hidroponikos augalų šaknys visada vandenyje, bet čia ne visai hidroponika ir ne visai akvaponika. Hidroponikos sistemoje cirkuliuoja švarus vanduo, be jokios arganikos, yra nuolatos stebimas ir taisomas jo pH, į vandenį be perstojo burbuliuojamas oras, ištirpęs deguonis neleidžia veistis puvimo bakterijoms ir visokiems grybeliams. Be to, augalų šaknys ima deguonį iš paties vandens, kuriame jo apstu ištirpusio.

Čia truputį kitaip. Vandeny per mažai ištirpusių mineralų, kad užtektų augalams. Teko juos sodinti žemėje. Išmirkusioj žemėj vanduo nesikeičia, deguonies mažai - baseinuke juk nėra nei burbuliatoriaus, nei kokio fontano. Deguonį šaknys turi imti iš oro, ne iš vandens. O kaip paims, jeigu vandenyje?..

Teko ieškoti tarpinio varianto, kurį naudoja pasyvioji hidroponika - nenaudodama jokių siurblių ir pompų, ji daržoves augina pusiau pamerktas vandenyje. Šaknų galais augalais siurbia vandenį su ištirpusiomis mineralinėmis medžiagomis, o kita šaknų dalimi kvėpuoja. Tikiuosi kažką panašaus pasiekti ir aš, tačiau augalai turėtų maitinti žemėje ištirpusiais mineralais.

Keletas pažįstamų jau pasišovė sekti mano pavyzdžiu ir užveisti daržus savo prūduose. Aš jiems sakau: dar pakentėkit. Dar tik eksperimentas. Jeigu nepavyks - prakeiksit mane. Štai ištirsiu tuos kapiliarus, nustatysiu reikiamą vazonėlių aukštį, tada nusipirksit iš manęs patentą už kelis tūkstančius ir sodinkite prūdo daržus į sveikatą.

Juokauju, žinoma. Už patentą imsiu gerokai brangiau.