Civilizacija pavojuje. Žmonės prisidarė per daug ginklų, žmonės prikaupė kalnus šiukšlių, žmonės apnuodijo aplinką, o dabar žmonės nuodija patys save. Taip nuo gerai finansuojamų savo bačkų trimituoja šiuolaikiniai filosofai.
Tačiau sotūs šnekėtojai nepasako vieno svarbaus dalyko: žmonės nuolatos yra klaidinami, kvailinami, nuodijami. Tai daroma labai intensyviai, metodiškai ir akivaizdžiai. Taip, akivaizdžiai. Matytų kiekvienas, jeigu nebūtų apgautas, apkvailintas ir apsvaigintas. Jeigu ne filosofų migla...
Nežinau, gal ir ne visi filosofai pamaitinti sočiąja mana, kad balsas gražiau čiulbėtų. Kiti gal patys apako nuo savo miglos?
Tačiau tik paskutiniai menkystos gali klaidinamus žmones kritikuoti dėl to, kad jie klysta, nuodijamus - kad nuodijasi, žudomus - kad žudosi ir t.t. Įdomu, ar tai jie darė visais laikais?
Ar anų laikų filosofai irgi kritikuodavo prirakintus galeros vergus, kam jie sėdi nepasikeldami ant savo suolų ir monotoniškai makaluoja irklais?